- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-2553-784/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Pažeidėjas
- V. M.
- Nukentėjusysis
- J. C., R. S.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., nukentėjusiesiems J. C. ir R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M., 2014-01-21 apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į vairavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir nesugebėjęs sustabdyti transporto priemonės atsitrenkė į priešais stovėjusius, degant raudonam šviesoforo signalui, automobilius Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadinęs tris transporto priemones iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. paaiškino, kad jis pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau iškart po to, kai atsitrenkė į kitas transporto priemones, jų vairuotojams jis pasiūlė užpildyti Eismo įvykio deklaraciją, tačiau pastarieji to daryti nesutiko. V. M. teismui nurodė, jog jis kitų transporto priemonių vairuotojams paliko savo duomenis: pavardę, transporto priemonės numerius, todėl jis nemanė, jog jam nuvažiavus iš eismo įvykio vietos, toks jo veiksmas bus traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Taip pat V. M. paaiškino, jog eismo įvykio metu jis nebuvo išgėręs, alkoholio jis nevartoja jau 5 metus, eismo įvykis jam sukėlę šoką, buvo didelė nervinė įtampa, todėl ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir tik grįžęs į namus suprato, kad pasielgė netinkamai.
Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji J. C. teismui paaiškino, jog po eismo įvykio išlipusi iš savo automobilio pamatė, kad automobilis apgadintas iš abiejų pusių, girdėjo, kaip eismo įvykio kaltininkas siūlė tartis ir nekviesti policijos, tačiau ji nesutiko tartis ir paskambino policijai. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, jog, jos nuomone, buvo akivaizdu, kad ji ruošiasi skambinti policijai, tačiau nežino, ar V. M. girdėjo, kad ji telefonu kalba su policija, jis nusisuko, nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo.
Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis R. S. teismui nurodė, kad po eismo įvykio jis matė V. M., jis atrodė neblaivus, siūlė nukentėjusiems pinigus, paskui pasiūlė pildyti deklaraciją. Nukentėjusysis teismui taip pat paaiškino, kad buvo nuspręsta kviesti policiją ir, jo manymu, tą girdėjo ir V. M.. Po to, kai buvo iškviesta policija, V. M. įsėdo į savo automobilį, ir išvažiavo, prieš nuvažiuodamas, iškišęs galvą per langą pasakė, jog nukentėjusieji užsirašytų jo transporto priemonės numerius. R. S. nurodė ir tai, kad jis dar pats bandė stabdyti nuvažiuojantį V. M., tačiau pastarasis neklausė ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad remiantis ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatomis, nė vienas įrodymas teismui neturi išankstinės galios. Visus įrodymus teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš bylos medžiagos: administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 5), Eismo įvykio schemos (b. l. 6), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo (b. l. 9) bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų R. S. ir J. C. rašytinių paaiškinimų (b. l. 8-9) bei jų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2014-01-21 įvyko eismo įvykis, kurį, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M., nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuspėjęs sustabdyti automobilio atsitrenkė į priešais jį sustojusius, degant raudonam šviesoforo signalui, automobilius – Honda Jazz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą nukentėjusiosios J. C., ir Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą nukentėjusiojo R. S., eismo įvykio metu minėti automobiliai buvo apgadinti. Taigi, V. M. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta minėta bylos medžiaga ir nekelia jokių abejonių.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje V. M. surašytame protokole nurodoma, kad jis padarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtent, pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, pažeisdamas KET taisykles. Minėta ATPK norma yra blanketinė, ją inkriminuojant būtina nuoroda į Kelių eismo taisyklių atitinkamus punktus. V. M. surašytame protokole nurodoma, kad jis pažeidė KET 232 punkto nuostatas. Šiame punkte pasakyta, kad: jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji R. S. ir J. C. teismui paaiškino, kad iškart po eismo įvykio jie nesutiko tartis su eismo įvykio kaltininku, pranešė jam, kad ketina kviesti į eismo įvykio vietą policiją, ir pamatė, kaip pastarasis išvažiavo iš įvykio vietos, nesulaukęs policijos pareigūnų. Šie parodymai yra patikimi, nes jie neprieštarauja tarpusavyje ir juos patvirtino pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kuris teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis po savo sukelto eismo įvykio, patyrė nervinį šoką, todėl iš eismo įvykio pasišalino, tačiau, jo nuomone, kiti eismo įvykio dalyviai užsirašė jo vairuotos transporto priemonės valstybinius numerius, žinojo jo duomenis – vardą, pavardę, todėl, jo nuomone, toks jo elgesys neturėtų būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.
Iš aukščiau išdėstyto teismas konstatuoja, kad objektyvieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai V. M. veiksmuose yra nustatyti, nes jis neįvykdė KET 232 punkto nuostatų, pats nepranešė apie eismo įvykį policijai, o kitiems eismo įvykio dalyviams pranešus apie eismo įvykį, jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis požymis yra tyčinė kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibūdindamas šį privalomąjį subjektyvųjį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymį yra pažymėjęs, kad jis gali būti nustatytas tik tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. M. sąmoningai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos – suprasdamas, kad kiti eismo įvykio dalyviai, nesutikdami tartis su juo ir pildyti Eismo įvykio deklaracijos, ketina kviesti policijos pareigūnus, jis, nelaukdamas, kol pastarieji atvažiuos, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vien aplinkybė, kad nukentėjusieji turėjo galimybę įsidėmėti V. M. vairuoto automobilio valstybinius numerius savaime nerodo, kad V. M. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. V. M. elgesys (objektyviai atlikti veiksmai) rodo, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal tiek pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatytą.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, elgesį po pažeidimų padarymo, kitas teisiškai reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes. V. M. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1dalyje padarymą skirtinos straipsnių sankcijose numatytos minimalaus dydžio nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 100 Lt baudą.
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.