Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios Ž. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 19 d. nutarties, kuria

atsisakyta tenkinti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, apeliacinį skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Kauno apylinkės teisme 2023 m. liepos 18 d. gautas nuteistosios Ž. S. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios Ž. S. skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistosios Ž. S. skundo argumentais ir teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, netenkinęs nuteistosios prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, įvykdė ne konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą teisingumą, bet formalų (nominalų). Tuo tarpu, konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

7. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs tokios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos (BPK 313 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, būtų apsaugotos nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų teisės ir teisėti interesai, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis.

9. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme aiškiai nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę sprendimą priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

10. Įstatyme nėra reglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistoji Ž. S. dalyvavo nuosprendžio paskelbime ir nuosprendžio nuorašas jai įteiktas nuosprendžio paskelbimo dieną, jai išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Nuosprendžio apskundimo terminas baigėsi 2023 m. liepos 4 d., o apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, nors ir datuotas 2023 m. liepos 4 d., tačiau išsiųstas tik 2023 m. liepos 14 d., t. y., praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nuteistoji paaiškino, kad jį praleido tik diena ar dvejomis dėl neteisingai suprastų apskundimo terminų. Pirmosios instancijos teismui kitokių termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių nenurodė, todėl pagal tuo metu buvusius duomenis iš esmės buvo sudėtinga įžvelgti pagrindą atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą. Tačiau nepaisant pagrįstų pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų dėl nemotyvuoto prašymo atnaujinti apskundimo terminą, aukštesniajam teismui nuteistosios nurodytos aplinkybės, taip pat byloje susiklosčiusi faktinė situacija šiuo atveju sudaro pagrindą atnaujinti praleistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskundimo terminą.

12. Skunde apygardos teismui nuteistoji pateikė detalesnį paaiškinimą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti priežasčių. Ji nurodė, kad yra neišsilavinusi, gerai nemoka lietuvių kalbos, sunkiai skaito ir supranta tekstą, dėl sunkios finansinės padėties teko ieškotis kito teisininko, galinčio surašyti apeliacinį skundą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistosios paaiškinimais. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Ž. S. yra romų tautybės, neturi jokio išsilavinimo. 2023 m. sausio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad nemoka skaityti. Šios aplinkybės leidžia tikėti jos teiginiais, kad jai buvo sunku suprasti nuosprendžio turinį, o taip pat ir jo apskundimo tvarką, todėl jai buvo reikalinga teisinė pagalba. Nors ji pirmosios instancijos teisme turėjo gynėją, tačiau aiškino, kad dėl sunkios finansinės padėties neišgalėjo jam mokėti, todėl teko ieškoti kito teisininko, o tai užtruko. Kad nuteistosios finansinė padėtis nėra gera, galima spręsti iš jos teisiamojo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, kas leidžia tikėti ir jos teiginiais, kad naujo teisininko paieškos užtruko.

13. Kaip nurodyta pirmiau, terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o priežastis laikoma svarbia, jeigu ji nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios, tačiau ji atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą, pateisina termino praleidimo laikotarpį. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju pagal šioje byloje konkrečiai nustatytas susidėjusias aplinkybes, priešingai, negu sprendė apylinkės teismas, yra pagrindas konstatuoti, jog nuteistoji Ž. S. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Byloje užkirsti kelią nuteistajai pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo. Byloje nenustatyta, kad nuteistoji piktnaudžiauja šia jai baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise, siekdama vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kad procese nuteistoji elgėsi nesąžiningai.

14. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, spręstina, kad nuteistosios nurodytos įstatymo nustatyto termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti jai terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio paduoti, jos nėra tokio pobūdžio ir tokios aplinkybės, dėl kurių Ž. S. turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Priešingai, kitokia išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Todėl nuteistosios skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 317, 319 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistosios Ž. S. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - atnaujinti nuteistajai Ž. S. terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio paduoti.

Perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nuteistosios Ž. S. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 317, 319 straipsniuose nustatytiems reikalavimas įvykdyti ir išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.