Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-797-676/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-04
Bylos Nr.
e2-797-676/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10300-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Atsakovas
M. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-797-676/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10300-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.1.1; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios M. N. individualios įmonės ieškinį atsakovui M. N., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 735,60 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą M. N. IĮ. UAB „Gudara“, kuri 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo paskirtas bankroto administratoriumi, nustatė, jog atsakovas, kuris buvo įmonės savininku ir įmonės valdymo organu – vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, t.y. nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iškėlus M. N. IĮ bankroto bylą jokie įmonės apskaitos dokumentai bei turtas bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės bankroto byloje kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą padarytą tuo, kad įmonei esant nemokiai nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdant kitų kaip vadovo pareigų yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala 11 735,60 Eur sumai. Yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės patirtos žalos, nes, jei atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų vykdęs kitus imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovės turimas turtas nebūtų sumažėjęs ir kreditoriai nebūtų patyrę žalos. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 130 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė prašo taikyti atsakovui atsakomybę dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, taip pat, nevykdant imperatyvių įstatymo normų organizuojant įmonės kasdieninę veiklą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pažeidus minėtą imperatyvią pareigą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti reikalinga nustatyti, kada atsirado vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą, t.y. nuo kada bendrovė tapo nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi M. N. IĮ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-345-265/2019). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintas M. N. IĮ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, bendra kreditorinių įsipareigojimų suma 11 735,60 Eur.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vieninteliu atsakingu asmeniu buvo atsakovas M. N.. Jis, kaip individualios įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo M. N. IĮ, tuo pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 11 735,60 Eur (CK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratoriui neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už iki bankroto bylos iškėlimo M. N. IĮ susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Šių įsiskolinimų suma yra 11 735,60 Eur. Finansinių reikalavimų suma šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti individualios įmonės vadovas – atsakovas M. N.. Atsakovo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo (CPK 178 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 264 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti,

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai M. N. IĮ, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Gudara“, iš atsakovo M. N. 11 735,60 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 11 735,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2018 m. lapkričio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. N. 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys