Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-29 · Byla Nr. ATP-639-245/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
ATP-639-245/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-639-245/2015Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00223-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2.5.; 79.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ str., 163¹³ str. 1 d., 167 str. galutine 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda už tai, kad ji, 2015-03-21, 07.20 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje vykusios „Kaziuko mugės“ metu, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais ir vaistiniais preparatais: 8 dėžutės „ASPARKAM“, kuriose yra 400 vnt. tablečių, 10 pakelių „GLICIN“, kuriose yra 500 tablečių, 5 dėžutės „RIBOKSIN“, kuriose yra 250 vnt. tablečių, 350 vnt. tablečių „PENTOVIT“, tabletės „MŪKALTIN“ 130 vnt., tabletės „SEPTEFRYL“ 130 vnt., tabletės „RANITIDIN“ 50 vnt., tabletės „ERINIT“ 30 vnt., 3 dėžutės „SELEN-AKTYV“, kuriose yra 90 vnt. tablečių, 1 dėžutė „TROKSERŪTYN“, kurioje yra 50 vnt. tablečių, 2 dėžutės „PENKREATIN“, kuriose yra 120 vnt. tablečių, 2 dėžutės „ŪSPAKOJ“, kuriose yra 40 vnt. tablečių, 5 dėžutės „CI-KLIM“, kuriose yra 300 vnt. tablečių, 1 dėžutė „DIAZOLIN“, kurioje yra 40 vnt. tablečių, 1 dėžutė „PIRACETAM“, kurioje yra 60 vnt. kapsulių, 1 dėžutė „KASOLIN“, kurioje yra 20 vnt. kapsulių, 1 dėžutė „VIKALIN“, kurioje 100 vnt. tablečių, 7 pakeliai po 10 gramų miltelių „BORNAJA KISLATA“, 16 pakelių po 2 gramus miltelių „STREPTOCID“, 1 dėžutė „ANŪZOL“, kurioje yra 10 vnt. žvakučių, 1 dėžutė „NYSTATIN“, kurioje yra 10 vnt. žvakučių, 2 dėžutės „ANISTEZOL“, kuriose yra 20 vnt. žvakučių, 2 dėžutės „BISAKODIL“, kuriose yra 20 vnt žvakučių, 3 dėžutės „OBLEPIHOVOE MASLO“, kuriose yra 30 vnt. žvakučių, 2 dėžutės „SPITOMICIN“, kuriose yra 20 vnt. žvakučių, 12 vnt. buteliukų „NAFAZOLIN“, kurie yra po 20 miligramų talpos su juose esančiu skysčiu, 20 vnt. buteliukų su skysčiu „NAFTIZIN“, kurie yra po 15 mililitrų talpos ir 2 buteliukai su skysčiu „ICITIN“, kurie yra po 10 mililitrų talpos. Tuo pačiu prekiavo maisto papildais, neturėdama patento bei nustatyta tvarka išduoto leidimo, taip pat prekiavo maisto papildais „Selen-aktyv“, ant kurių nebuvo etiketės lietuvių kalba ir jų nepateikė (nenotifikavimo) į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Apeliaciniame skunde S. M. prašo sumažinti jos padarytos veikos pažeidimo atsakomybę ir sumažinti skirtą piniginę baudą, o konfiskuotus daiktus, teisėtai įgytus pagal pirkimo-pardavimo dokumentus, grąžinti jai. Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažįsta dėl ATPK 163¹³ str. 1 d., 167 str. numatytų pažeidimų, tačiau nesutinka su inkriminuotu ATPK 44¹ str. Vaistais (vaistiniais preparatais) ji neprekiavo, vaistų ant prekystalio nebuvo, protokole minimi preparatai rasti jos rankinėje. Mugės metu asmeninių daiktų saugojimui (laikymui) patalpų nebuvo. Rasti preparatai sudaro vos po kelis vienetus ir buvo skirti ne rinkai, o asmenims susitarimo būdu. Jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų juose nėra. „ASPARKAM“, „PENTOVIT“, „GLICIN“, „RIBOKSIN“, MUKALTIN“, „PANKREATIN“, „CI-KLIM“ yra maisto papildai, notifikuoti Lietuvos Respublikos nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto. Sąskaitas faktūras ji saugo pas save, maisto papildai įsigyti iš Lietuvos Respublikoje registruotų įmonių. Todėl jai pritaikyta maksimali bauda yra neteisėta, anksčiau už panašaus pobūdžio pažeidimus ji nėra bausta, gyvena viena, prekyba maisto papildais yra vienintelis jos pajamų šaltinis.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkas prašo S. M. skundo netenkinti, skundo teiginius vertinti kaip siekį išvengti atsakomybės ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

S. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu, – užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo, baudą juridinių asmenų vadovams – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Apeliantė teigia, jog įvykio dieną prekiavo ne vaistiniais preparatais, neturėdama tam licencijos, o maisto papildais. Iš jos su savimi prekybos vietoje turėtų krepšių paimti vaistiniai preparatai buvo skirti ne rinkai, bet asmenims susitarimo būdu. Tokius teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 50 punktu, vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Tuo tarpu, vadovaujantis 2010 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-432 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 17:2010 „maisto papildai“ patvirtinimo“ maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis. Taigi, palyginus aukščiau išdėstytas sąvokas, matyti, jog jos nėra tapačios, taigi skiriasi ir jų teisinis reglamentavimas.

Iš S. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pagrindinis teisės aktas, kurio reikalavimai yra pažeisti, tai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio įstatymo penktame skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis.

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas, siekdamas nustatyti, ar S. M. prekiauti preparatai priskirtini vaistams, t. y. ar tie preparatai turi Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 50 straipsnyje numatytus požymius, pagrįstai kreipėsi išvados į specialistus - Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuri rašte (b. l. 17-18) nurodė, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre nėra „ASPARKAM“, „PENTOVIT“, „GLICIN“, „RIBOKSIN“, MUKALTIN“, „PANKREATIN“, „CI-KLIM“, Rusijos Federacijoje minėti preparatai registruoti kaip vaistiniai preparatai. Vienintelis iš dvidešimt aštuonių rūšių S. M. turėtų prekybos vietoje preparatų – „Selen-aktiv“, Rusijos Federacijoje registruotas kaip biologiškai aktyvus maisto papildas. Nors apeliantė teigia, kad preparatus įsigijo iš Lietuvos Respublikoje registruotų įmonių, turi pirkimo dokumentus, tačiau teismui jų nepateikė, todėl spręsti preparatų įgijimo teisėtumo klausimo nėra objektyvių galimybių. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla. Parduodant gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga (35 str. 9 d.). Taigi, parduoti vaistinius preparatus gali tik juridinis asmuo, turintis vaistinės veiklos licenciją.

S. M. neneigia, kad prekybos vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje vykusios „Kaziuko mugės“ metu, ji laikė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus vaistinius preparatus, tačiau neigia prekybos vaistiniais preparatais faktą, motyvuodama tuo, kad prekiavo tik maisto papildais. Tačiau, jau minėta, kad apeliantės nurodyti neva maisto papildai priskiriami vaistiniams preparatams. Nors pats pardavimo faktas šioje byloje nėra nustatytas, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad, priešingai, negu teigia apeliantas, prekybos vaistais faktas neturint tam leidimo yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma, o aplinkybė, kad faktinis vaistų pardavimas patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas, S. M. kaltės padarius ATPK 44¹ straipsnyje numatytą pažeidimą nepaneigia ir jos administracinės atsakomybės nešalina. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo G. R. tarnybiniu pranešimu, dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu, foto nuotraukomis, iš dalies pačios S. M. paaiškinimais nustatyta, kad vaistiniai preparatai, kurių prekybai reikalingas leidimas, buvo surasti S. M. prekybos vietoje. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad vaistiniai preparatai buvo skirti ne rinkai, bet asmenims, su kuriais susitarta iš anksto, tačiau būtent ši aplinkybė ir įrodo, kad vaistinius preparatus ketinta platinti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad vaistiniai preparatai, kuriems prekiauti reikalingas leidimas, buvo laikomi S. M. prekybos vietoje kartu su kitais preparatais, kuriais prekiauti apeliantė leidimą turėjo, taip pat įvertinant jų kiekų (tai nėra vos keli vienetai, kaip teigia apeliantė) bei tai, kad S. M. nei apklausiama teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl neįvardintiems asmenims nupirktus vaistus ji laikė ne namuose, o prekybos vietoje, laikytina, kad ji vertėsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ straipsnyje.

Apeliantė S. M. skunde taip pat prašo sušvelninti jai paskirtą baudą. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, S. M. paskyrė beveik minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Skirdamas nuobaudas teismas įvertino tai, jog nėra pažeidėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Pažymėta, jog S. M. turi legalų pragyvenimo šaltinį, anksčiau nėra bausta už tokios pačios rūšies pažeidimus. Tai, kad apeliantė gyvena viena ir verčiasi tik prekyba maisto papildais, nėra išskirtiniai atvejai, kurių pagrindu galima būtų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. M. paskirta sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tiek pagrindinės, tiek papildomos administracinės nuobaudos S. M. paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Šios nuobaudos subendrintos tinkamai, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio reikalavimais, todėl nėra per griežtos, yra pakankamos, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti paskirtą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti galioti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis