Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-14 · Administracinė byla Nr. I2-1326-1066/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-05-14Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
I2-1326-1066/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03806-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-1326-1066/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03806-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Savo skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Pasak pareiškėjo, 2019 m. rugsėjo 24 d. generaliniam prokurorui pateikė prašymą (reg. Nr. 17.13.-3573) leisti dirbti nuotoliniu būdu. Teigia, kad jo tiesioginis vadovas minėtą prašymą turėjo vizuoti per 3 darbo dienas, o generalinis prokuroras sprendimą turėjo priimti per 5 darbo dienas. Tačiau jo prašymą tiesioginiai vadovai Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojas S. K. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š., vizavo tik 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. pažeisdami Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. I-312, numatytus terminus. Po vizavimo 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjas pateikė papildomus pastebėjimus dėl S. K. ir K. Š. pastabų, tačiau jokio atsakymo iš generalinio prokuroro nesulaukė, todėl į generalinį prokurorą kreipėsi dar kartą su 2019 m. spalio 14 d. prašymu, nurodydamas, kad buvo pažeisti terminai.

2.2. Generalinis prokuroras pareiškėjui pateikė 2019 m. spalio 25 d. atsakymą (Nr. 17.9-13770), kuriame konstatavo, kad terminai pažeisti nebuvo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu atsakymu, tvirtina, kad:

2.2.1. Nors generalinis prokuroras teigia, kad terminai nebuvo pažeisti, nes S. K. pareiškėjo prašymą vizavo 2019 m. rugsėjo 25 d., o K. Š. – 2019 m. rugsėjo 27 d., o dėl kompiuterinės dokumentų valdymo sistemos sutrikimų pareiškėjo prašymas buvo pateiktas vizavimui pakartotinai ir pakartotinis vizavimas buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjo teigimu, minėtu laikotarpiu jokių kompiuterinės dokumentų valdymo sistemos sutrikimų nebuvo užfiksuota. Be to, sistemoje nėra 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. uždėtų minėtų vadovų vizų.

2.2.2. Pasak pareiškėjo, tiesioginiai vadovai jo prašymą vizavo su pastabomis, tačiau toks vizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu aprašo tvarkos. Pagal šią tvarką turi būti uždedama viza: sutinkama arba nesutinkama. Tiek S. K., tiek K. Š. su pareiškėjo prašymu sutiko ir jį vizavo teigiamai (žalia varnelė grafoje „veiksmas“), tačiau tuo pačiu nurodė ir pastabas, kurios, pareiškėjo nuomone, gali būti laikomas kaip papildoma informacija. Nesutinka su tuo, kad generalinis prokuroras jo pateiktus pastebėjimus įvertino kaip naują prašymą, nors, pareiškėjo teigimu, tai turėjo būti papildoma informacija. Pareiškėjas pateikė tik savo nuomonę dėl vizų.

2.2.3. Taip pat pabrėžė, kad netgi vertinant, kad vizos yra netinkamos, tai neturėtų būti pagrindu neatsakyti į pareiškėjo prašymą, o jam pateiktas atsakymas – tai nėra pareiškėjo prašymo išnagrinėjimas, nes jame nėra suformuluoto konkretaus sprendimo. Pasak pareiškėjo, pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu aprašą prokuroras privalo priimti sprendimą per 5 dienas. Netgi tuo atvjeu, jeigu pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas neigiamas sprendimas, vistiek turėtų būti priimtas per 5 dienas, nes minėtas aprašas jokių išimčių nenumato.

2.2.4. Mano, kad jo tiesioginiams vadovams S. K. ir K. Š. buvo daromas poveikis pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procese.

2.3. Dėl tokių jo tiesioginių vadovų, o taip pat paties generalinio prokuroro veiksmų (neveikimo) pareiškėjas prarado pasitikėjimą ne tik savo vadovais, tačiau ir pačia prokuratūra kaip institucija. Mano, kad minėti asmenys turi būti pavyzdžiu kitiems, o ne daryti pažeidimus.

Dėl tokio elgesio pareiškėjas nemiega naktimis, patiria papildomą stresą darbe bei bendraudamas su kolegomis, todėl tai vertina kaip patirtą neturtinę žalą, kurią siekia prisiteisti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Prokuratūra) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjo teiginys, jog jo tiesioginiai vadovai – Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojas S. K. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š. – prašymą vizavo tik 2019 m. rugsėjo 30 d., tai yra pažeisdami terminus, neatitinka tikrovės. Tiesioginis pareiškėjo vadovas S. K. prašymą vizavo 2019 m. rugsėjo 25 d., o apygardos vyriausiasis prokuroras K. Š. prašymą vizavo 2019 m. rugsėjo 27 d. Dėl techninių sutrikimų Dokumentų valdymo sistemoje tas pats prašymas buvo perduotas vizuoti pakartotinai, todėl aukštesniųjų prokurorų buvo pakartotinai vizuotas 2019 m. rugsėjo 30 d.

3.2. Taip pat nesutinka, kad pareiškėjo prašymas buvo vizuotas teigiamu atsakymu. Paaiškino, kad nei S. K., nei K. Š. savo vizose nenurodė, ar jie sutinka / ar nesutinka, kad pareiškėjas dirbtų nuotoliniu būdu. Tokiu būdu pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu aprašo 5 punkto reikalavimų, kad prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, <...> norintys dirbti nuotoliniu būdu, teikia generaliniam prokurorui su tiesioginiu vadovu ir apygardos vyriausiuoju prokuroru suderintą (vizuotą) prašymą.

Kadangi prašymas suderintas nebuvo, vadinasi, generalinis prokuroras negalėjo priimti sprendimo Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu aprašo 6 punkte nustatytais terminais. Dėl šios priežasties prašymas buvo išnagrinėtas bendra tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

3.3. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodo, kad generalinis prokuroras neatliko jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), o nenustačius generalinio prokuroro neteisėtos veikos, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, atitinkamai nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš atsakovės atstovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam yra padaryta neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad, jo manymu, sprendžiant pateiktą Prokuratūrai 2019 m. rugsėjo 24 d. prašymą (reg. Nr. 17.13.-3573) leisti dirbti nuotoliniu būdu, buvo pažeisti vizavimo ir nagrinėjimo terminai, numatyti Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos apraše, patvirtintame generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1-312 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

6. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

7. Pareiškėjas teigia, kad dokumentų valdymo sistemoje nėra 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. uždėtų jo tiesioginių vadovų (S. K. ir K. Š.) vizų, todėl buvo pažeista Apraše numatyta tvarka ir terminai.

7.1. Aprašas reglamentuoja prokurorų, Prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnaujančių (dirbančių) Prokuratūroje, nustatytų funkcijų ar jų dalies visą ar dalį tarnybos (darbo) laiko atlikimo nuotoliniu būdu kitoje negu Prokuratūra, vietoje naudojantis informacinėmis technologijomis, sąlygas ir tvarką.

Pagal Aprašo 3 punktas numato, kad prokurorams ir prokuratūros darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu iš anksto suderintu su tiesioginiu vadovu ir generalinio prokuroro įsakymu nustatytu darbo nuotoliniu būdu grafiku.

Aprašo 5¹ punktas numato, kad prokurorų ir prokuratūros darbuotojų tiesioginis vadovas ir apygardos vyriausiasis prokuroras (jeigu prašymą teikia apygardos prokuratūros prokuroras ir prokuratūros darbuotojas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas dokumentų valdymo sistemoje pažymi, kad: sutinka, kad prokuroras ir prokuratūros darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu (5¹.1 papunktis) ir nesutinka, kad prokuroras ir prokuratūros darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu, nurodydamas tokio sprendimo motyvus (5¹.2 papunktis).

7.2. Iš byloje pateikto Dokumentų valdymo sistemos Prašymo dokumento registracijos kortelės duomenų išrašo matyti, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. Prokuratūrai pateikė prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu (sukurtas dokumentas 2019 m. rugsėjo 24 d. 15:38 val., suteiktas laikinas Nr. 2108433612). S. K. peržiūrėjo minėtą dokumentą 2019 m. rugsėjo 24 d. 16:19 val., jį atsisiųsdamas. Dar kartą S. K. dokumentą, kurio laikinas Nr. 2108433612, peržiūrėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. 14:55 val., 15:25 val. ir 15:26 val., persisiųdamas minėtą dokumentą. Minėtas Dokumentų valdymo sistemos Prašymo dokumento registracijos kortelės duomenų išrašas patvirtina, kad S. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. 15:35 val. vizavo dokumentą, kurio laikinas Nr. 2108433612, su pastaba. Tuo pačiu laiku minėtas dokumentas perduotas vizuoti K. Š., kuris dokumentą peržiūrėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. 10:02 val. ir 10:03 val., vizavo jį 2019 m. rugsėjo 27 d. 10:04 val. su pastaba. Po to dokumentas buvo perduotas pareiškėjui pasirašyti. Taigi, esant tokiai faktinei situacijai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo pateiktas prašymas nebuvo vizuotas, kaip skunde teigia pareiškėjas. Taip pat atmestinas pareiškėjo teiginys, kad jo pateiktas prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu buvo išnagrinėtas, pažeidžiant Aprašo 5¹ punkte numatytą 3 darbo dienų terminą, nes bylos duomenys akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjo prašymas buvo vizuotas S. K. 2019 m. rugsėjo 25 d., t. y. kitą dieną po jo pateikimo, o K. Š. – 2019 m. rugsėjo 27 d. (t. y. trečią dieną po jo pateikimo).

7.3. Taip pat byloje nustatyta, kad minėti S. K. ir K. Š. pakartotinai vizavo pareiškėjo prašymą 2019 m. rugsėjo 30 d. Pasak atsakovės atstovo, toks pakartotinis vizavimas įvyko dėl techninių sistemos sutrikimų. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovės atstove, kad nepaisant to, jog pareiškėjo prašymas buvo vizuotas pakartotinai, pirminis dokumento vizavimas buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. rusėjo 27 d., nepažeidžiant Aprašo 5¹ punkte numatyto termino, taigi pareiškėjo argumentas dėl Apraše numatytų vizavimo ir nagrinėjimo terminų nesilaikymo atmestinas kaip neįrodytas.

8. Iš byloje pateikto Dokumentų valdymo sistemos Prašymo dokumento registracijos kortelės duomenų išrašo taip pat matyti, kad tiek S. K., tiek K. Š. pareiškėjo prašymą vizavo su pastabomis, t. y. išdėstydami argumentus, dėl ko pareiškėjas negali dirbti nuotoliniu būdu, kaip tai numatyta Aprašo 5¹.2 papunktyje, taigi iš esmės tokiu būdu, pastabose pateikdami motyvuotus savo atsakymus, kodėl nesutinkama su pareiškėjo prašymu. Nors sutiktina, kad vizose nėra tiksliai įvardintas sutikimas ar nesutikimas su prašymu (tiksliai tokie žodžia nenurodyti), tačiau pastabų turinys aiškiai įrodo, kad, pirmiausia, turėtų būti atsižvelgiama į pateiktas išlygas, t. y., pvz., S. K. savo pastaboje įrašė, kad pareiškėjo darbas nuotoliniu būdu neužtikrins efektyvaus prokuratūros funkcijų įgyvendinimo, be to, būtina išvengti nepagrįstų teismo posėdžių perkėlimo, kai prokuroras dirba ne prokuratūros patalpose. K. Š. savo pastabose nurodė, kad pareiškėjo nurodytos savaitės dienos, kada jis nori dirbti nuotoliniu būdu, sutampa su asmenų priėmimo grafiku, kas vėlgi yra kliūtis dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat, kaip dar viena pastaba, nurodyta, kad prokuratūra neturi galimybės aprūpinti pareiškėjo nešiojamuoju kompiuteriu, kuris būtų saugus dirbti. Spręstina, kad tokios minėtų vadovų pateiktos pastabos vertintinos labiau kaip neigiamas atsakymas nei sutikimas leisti dirbti nuotoliniu būdu. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo teiginys, jog jo prašymas buvo vizuotas teigiamai, t. y. prašymas patenkintas, neatitinka tikrovės, paremtas labiau pareiškėjo suvokimu, ir yra nepagrįstas.

Pažymėtina tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog pareiškėjo tiesioginiams vadovams S. K. ir K. Š. buvo daromas poveikis, vizuojant ir nagrinėjant pareiškėjo prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, todėl tai vertintina kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nes buvo priimtas pareiškėjui nepalankus prašymo nagrinėjimo rezultatas.

9. Aprašo 5 punktas numato, kad prokurorai ir prokuratūros darbuotojai, kurių veiklos pobūdis ir specifika leidžia jiems priskirtas funkcijas atlikti ne prokuratūros patalpose ir norintys dirbti nuotoliniu būdu, teikia generaliniam prokurorui su tiesioginiu vadovu ir apygardos vyriausiuoju prokuroru (jeigu prašymą teikia apygardos prokuratūros prokuroras ir prokuratūros darbuotojas) suderintą (vizuotą) ir dokumentų valdymo sistemoje užregistruotą prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu, nurodydami: darbo dieną ar darbo dienos dalį, konkrečią darbo laiko valandomis trukmę, kurią nori dirbti nuotoliniu būdu, terminą iki kada ketinama dirbti nuotoliniu būdu, vietą (-as), kurioje (-iose) numato dirbti nuotoliniu būdu, kontaktinio telefono numerį, ar turi darbo nuotoliniu būdu vietoje atlikti funkcijas ar tarnybą (darbą) reikalingas darbo priemones (išskyrus prokuratūros suteiktas darbo priemones, įrangą), kurios atitinka darbuotojų darbo saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pagal Aprašo 6 punkte numatyta, kad generalinis prokuroras, gavęs prokuroro ir prokuratūros darbuotojo prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos įvertina prašyme pateiktą informaciją, prokuroro ir prokuratūros darbuotojo funkcijų ar tarnybos (darbo) pobūdį, prokuratūros finansines, technines galimybes, būtinybę užtikrinti operatyvų ir nepertraukiamą prokuratūrai priskirtų funkcijų vykdymą ir priima sprendimą, įrašydamas atitinkamą rezoliuciją ant prašymo. Generaliniam prokurorui rezoliucija sutikus leisti dirbti nuotoliniu būdu už personalo valdymą atsakingas prokuratūros padalinys parengia generalinio prokuroro įsakymo dėl nuotolinio darbo projektą ir pateikia jį generaliniam prokurorui.

Teismo vertinimu, tiesioginiai vadovai pareiškėjo prašymui, sprendžiant iš pastabų turinio, nepritarė, t. y. pasiūlė spręsti su tam tikromis išlygomis. Iš Aprašo 5–5¹ punktų nuostatų matyti, kad tiesioginių vadovų vizavimas yra svarbus sprendžiant dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu, t. y. jų sutikimas arba nesutikimas turi būti išreikštas, ir generaliniam prokurorui pateiktas su tiesioginiu vadovu ir apygardos vyriausiuoju prokuroru suderintas (vizuotas) ir dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu. Nagrinėjamu atveju tiesioginių vadovų pateiktos pastabos, kaip jau minėta, ir buvo pažymėtos dokumentų valdymoje sistemoje. Jos buvo orientuotos į Aprašo 6 punkto turinį, t. y. atskleidžiančios pareiškėjo funkcijų pobūdį, technines ir finansines galimybes. Iš pastabų turinio akivaizdu, kad pareiškėjas prašyme nurodytomis dienomis funkcijų negali atlikti nuotoliniu būdu, taigi jo prašymas negali būti tenkinamas. Aprašo 6 punktas įpareigoja generalinį prokurorą parašant rezoliuciją išspręsti dėl pateikto prašymo leisti dirbti nuotoliniu būdu per 5 darbo dienas. Šiuo atveju to nebuvo padaryta (šios aplinkybės neneigia ir pati atsakovės atstovė). Pagal Aprašo nuostatas šioje situacijoje generalinis prokuroras privalėjo priimti sprendimą Aprašo 6 punkte nustatytais terminais, atsižvelgdamas į pareiškėjo tiesioginių vadovų pateiktas pastabas. Taigi pripažintina, kad Prokuratūra nesilaikė Apraše numatytos tvarkos dėl generalinio prokuroro rezoliucijos, sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu.

10. Laikytina, kad 9 punkte aptartas pažeidimas yra procedūrinis, dėl jo pareiškėjo teisinė padėtis iš esmės nepasikaitė, net ir nesant generalinio prokuroro rezoliucijai, iš anksčiau aptartų pastabų pareiškėjui turėjo būti aišku, kad jo prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjui nebuvo ribojamos galimybės kreiptis su nauju prašymu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl anksčiau aptartų aplinkybių pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Byloje tokių duomenų nepateikta (pareiškėjas skunde tik nurodė, kad nemiega naktimis, prarado pasitikėjimą Prokuratūra kaip institucija ir patiria papildomą stresą darbe, tačiau konkrečių įrodymų byloje nėra). Kaip minėta, 9 punkte aptartas pažeidimas ir nėra tokio sunkumo pobūdžio ir intensyvumo, kad galėtų sukelti reikšmingas neigiamo pobūdžio emocijas. Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtus pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala.

11. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pripažinęs, kad Prokuratūra tinkamai, nepažeisdamas Apraše numatytų terminų, veikė vizuodama pareiškėjo prašymą, tačiau Prokuratūra nepagrįstai nepriėmė per Aprašo 6 punkte numatytą terminą sprendimo dėl pareiškėjo prašymo leisti dirbti notoliniu būdu, nenustatė, kad pareiškėjui būtų kilusi žala ir nepataisomos pasekmės, taigi neįrodžius vienos iš būtinų sąlygų (žalos kilimo) valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis