- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- eB2-425-440/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00195-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vilija Valantienė (pirm.)
- Kreditorius
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- "Jermakas"
- Kategorijos
- 2.2.3.4Kiti su atstovavimu susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
- 3.4.3.5.2Bankroto administratoriaus pareigos ir teisės
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jermakas“ 2022 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priimtų 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipėsi į teismą skundu, prašydama panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Jermakas“ 2022 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 5-uoju ir 6-uoju klausimais.
2. Nurodė, kad bendrovės 2022 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo pakeistas bazinio atlygio dydis, nepagrįstai padidinant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) suma, todėl šis nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 77 straipsnio 3 daliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Nutarimas) nėra numatyta, kad bazinis atlygis gali būti didinamas PVM. Remiantis minėtu Nutarimu PVM yra įskaitytas į rekomenduojamus dydžius, išreikštus minimaliosiomis mėnesio algomis. Kreditorių susirinkimui nėra suteikta teisė keisti bazinio atlygio dydį, tokią teisę turi tik teismas.
3. Taip pat nurodė, kad nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu išlaidų teisinėms paslaugoms tvirtinimas neapgrįstai buvo išskirtas iš administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, todėl nutarimas 6-uoju darbotvarkės klausimu turi būti panaikintas. Išlaidos už teisines paslaugas, kurias teiks pats nemokumo administratorius, tik jau veikdamas kaip advokatas, nėra įtrauktos į bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kurią buvo siūloma tvirtinti bendrovės kreditorių susirinkime. Konkretaus teisines paslaugas teiksiančio asmens parinkimas nėra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl nemokumo administratorius net neturėjo teisės tokio nutarimo siūlyti. Vadovaujantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, todėl tik nemokumo administratorius gali priimti sprendimą dėl konkretaus advokato samdymo, atsižvelgiant į būtinybę ir patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Nemokumo administratorius neturi teisės teikti teisinių paslaugų administruojamai įmonei už papildomą atlygį, kadangi visų teisinių paslaugų, kurių bendrovei gali prireikti, teikimas yra priskirtas prie nemokumo administratoriaus funkcijų, numatytų JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje. Sutinka, kad esant būtinybei nemokumo administratorius turi teisę pasitelkti kitus teisininkus ir neprivalo kiekviename teisminiame procese pats atstovauti bendrovę, tačiau jei nemokumo administratorius turi galimybę teikti bendrovei tam tikras teisines paslaugas už jo nurodomą 100,00 Eur/val. atlygį, jis neabejotinai turi galimybę tą daryti ir už bendrovės bankroto byloje jam nustatytą atlygį. Bendrovės atstovo sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu V. G., galimai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtintas draudimas atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su savimi. Leidus nemokumo administratoriui administruojamai bendrovei teikti paslaugas už papildomą, ne JANĮ nustatytą atlygį, būtų piktnaudžiaujama, kadangi nemokumo administratorius nebebus suinteresuotas atlikti nemokumo administravimo funkcijų už JANĮ numatytą atlygį, taip pat nebebus galima laikyti nemokumo administratoriaus nešališku, kadangi jis, jau veikdamas ne kaip nemokumo administratorius, bus suinteresuotas papildomų pajamų gavimu, o ne kreditorių interesų apsauga, be to nebus galima atriboti, kada V. G. veiks kaip nemokumo administratorius, kada kaip advokatas.
Atsiliepimas
4. BUAB „Jermakas“ bankroto administratorius V. G. atsiliepime į skundą prašė atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl BUAB „Jermakas“ 2022 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė konkretų atlygį nemokumo administratoriui, nuo kurio administratorius, esantis PVM mokėtoju, turi pareigą apskaičiuoti PVM (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 15 straipsnio 1 dalis). Nuo nemokumo administratoriui priskaičiuotos bazinio atlygio sumos yra išskaitomi mokesčiai, todėl pilnos bazinio atlygio sumos nemokumo administratorius negauna. Atsižvelgiant, kad vidutiniškai įmonių bankroto procesas trunka 2,53 metus, jei nuo teismo paskirtos bazinio atlygio sumos būtų skaičiuojamas PVM, nemokumo administratoriui tektų tik 86,98 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, todėl toks atlygis negali būti laikomas sąžiningu. Esant PVM įstatymo ir Nutarimo kolizijai, privalo būti taikomas aukštesnės galios teisės aktas, t. y. PVM įstatymo nuostatos. Nuo teismo nustatyto nemokumo administratoriui bazinio atlygio dydžio, vadovaujantis PVM įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas PVM, todėl PVM įstatymo normų taikymas negali būti laikomas bazinio atlygio, kuris yra paskirtas teismo, pakeitimu.
6. Nesutinka su pareiškėjos pozicija, jeigu nemokumo administratorius turi specialių žinių, tai jis viską privalo daryti pats. Nemokumo administratorius bendrovės kreditorių susirinkimui pateikė du projektus: 1) administratorius pats teikia teisines paslaugas bendrovei; 2) teisines paslaugas bendrovei teikia trečioji šalis, su kuria nemokumo administratorius sudaro teisinių paslaugų sutartį. Aplinkybė, kad nemokumo administratorius yra ir advokatas, ir kad dauguma bendrovės kreditorių nusprendė, kad teisines paslaugas kaip advokatas turėtų teikti nemokumo administratorius, nereiškia, kad toks nutarimas yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
7. Byloje nustatyta, kad BUAB „Jermakas“ 2022 m. gegužės 20 d. vykusiame kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl teismo patvirtinto bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ nutarta, teismo patvirtintą 3 650,00 Eur dydžio bazinio atlygio sumą išmokėti nemokumo administratoriui trimis etapais: I etapu – 1 216,66 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti teismui patvirtinus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; II etapu – 1 216,67 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo; III etapu – 1 216,67 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti kreditorių susirinkimui patvirtinus bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarką ir kainas. Nustatyta, kad teismui pakeitus bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydį jo išmokėjimo tvarka nesikeičia, o naujai paskirtas dydis taip pat paskirstomas į tris dalis.
8. Taip pat susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl teisinių išlaidų sąmatos tvirtinimo“ buvo pasiūlyti du sprendimo projektai: 1) suteikti teisę advokatui V. G. / BUAB „Jermakas“ nemokumo administratoriui teikti teisines paslaugas BUAB „Jermakas“ nemokumo proceso metu, mokant jam 100,00 Eur/val. plius PVM dydžio sumą, pagal faktiškai sugaištą laiką atsižvelgiant į pateiktas darbo apskaitos ataskaitas; 2) samdyti teisininką, kuris teiktų teisines paslaugas BUAB „Jermakas“ nemokumo proceso metu, mokant jam iki 125,00 Eur/val. plius PVM dydžio sumą, pagal faktiškai sugaištą laiką atsižvelgiant į pateiktas darbo apskaitos ataskaitas. Kreditorių susirinkimas pritarė pirmam šio klausimo sprendimo projektui.
Dėl ginčo esmės
9. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
10. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51 straipsnis, jo 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
12. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju kreditorė neginčija 2022 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų.
Dėl teismo patvirtinto bazinio atlygio nemokumo administratoriui išmokėjimo tvarkos patvirtinimo
13. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (4 dalis).
14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „Jermakas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. G. ir nemokumo administratoriui nustatytas 3650 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d.
15. Iš UAB „Jermakas“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad nemokumo administratorius 5-uoju dienotvarkės klausimu pateikė kreditorių susirinkimui siūlymą – teismo patvirtintą 3650,00 Eur dydžio bazinio atlygio sumą išmokėti nemokumo administratoriui trimis etapais: I etapu – 1 216,66 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti teismui patvirtinus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; II etapu – 1 216,67 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo; III etapu – 1 216,67 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti kreditorių susirinkimui patvirtinus bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarką ir kainas. Nustatyti, kad teismui pakeitus bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydį jo išmokėjimo tvarka nesikeičia, o naujai paskirtas dydis taip pat paskirstomas į tris dalis.
18. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratoriaus pasiūlymas teismo patvirtintą bazinio atlygio sumą išmokėti pridėjus PVM yra nepagrįstas, kadangi galimybės prie patvirtintų išlaidų dydžių pridėti dar ir PVM ar kitų mokesčių išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr. 924, kuriuo patvirtinti bazinio atlygio dydžiai, nenumatyta, o tai reiškia, jog pridėtinės vertės mokestis yra įskaitytas į rekomenduojamus dydžius, išreikštus minimaliosiomis mėnesio algomis (nagrinėjamu atveju – 642 Eur MMA) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-580-450/2022 31 punktas).
19. Teismas nesutinka su nemokumo administratoriaus argumentais dėl PVM įstatymo ir Nutarimo koalizijos. Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarime Nr. 924 nėra numatyta prie patvirtintų bazinio atlygio dydžių pridėti PVM ar kitus mokesčiai, todėl nagrinėjamu atveju PVM įstatymo normos nėra taikomos ir nėra jokios konkurencijos tarp PVM įstatymo ir minėto Nutarimo.
20. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, nepažeisdamas savo kompetencijos pagrįstai patvirtino teismo nustatytos sumos išmokėjimo tvarką, tačiau nepagrįstai padidino nemokumo administratoriaus bazinio atlyginio sumą, jos dydį nustatydamas su PVM, todėl kreditorių susirinkimo nutarimo 5 - uoju darbotvarkės klausimo dalis, kuria buvo nutarta teismo patvirtintą 3 650,00 Eur dydžio bazinio atlygio sumą išmokėti įtraukiant PVM, naikintina. Pareiškėja skunde iš esmės nurodė argumentus dėl papildomai skaičiuotino PVM, todėl nėra pagrindo naikinti nutarimo visa apimtimi, skundas pagrįstas ir tenkintinas dalyje dėl PVM.
Dėl nemokumo administratoriaus teisės teikti advokato paslaugas BUAB „Jermakas“ nemokumo procese
21. Iš UAB „Jermakas“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad nemokumo administratorius 6-uoju dienotvarkės klausimu pateikė kreditorių susirinkimui siūlymus: 1) suteikti teisę advokatui V. G. / BUAB „Jermakas“ nemokumo administratoriui teikti teisines paslaugas BUAB „Jermakas“ nemokumo proceso metu, mokant jam 100,00 Eur/val. plius PVM dydžio sumą, pagal faktiškai sugaištą laiką atsižvelgiant į pateiktas darbo apskaitos ataskaitas; 2) samdyti teisininką, kuris teiktų teisines paslaugas BUAB „Jermakas“ nemokumo proceso metu, mokant jam iki 125,00 Eur/val. plius PVM dydžio sumą, pagal faktiškai sugaištą laiką atsižvelgiant į pateiktas darbo apskaitos ataskaitas.
22. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija 6-uoju darbotvarkės klausimu balsuodama „prieš“ nurodė, prašoma patvirtinti teisinių išlaidų sąmata nėra pagrįsta skaičiavimais. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį teisinės išlaidos yra bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalis, todėl kreditorių susirinkimui turėjo būti pateikta tvirtinti bendra administravimo išlaidų sąmata į kurią įtrauktas ir apskaičiuotas preliminarus teisinių išlaidų dydis.“
23. Skundžiamo kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl teisinių išlaidų sąmatos patvirtinimo“ priimtas nutarimas, kuriuo nutarta suteikti teisę advokatui V. G. / BUAB „Jermakas“ nemokumo administratoriui teikti teisines paslaugas BUAB „Jermakas“ nemokumo proceso metu, mokant jam 100,00 Eur/val. plius PVM dydžio sumą, pagal faktiškai sugaištą laiką atsižvelgiant į pateiktas darbo apskaitos ataskaitas. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo 7-tojo darbotvarkės klausimo „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“ projekte į administravimo išlaidų sąmatą nebuvo įtrauktos teisinės pagalbos išlaidos.
24. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas. JANĮ nėra numatyta teisė kreditorių susirinkimui spręsti dėl konkretaus teisininko paslaugų teikimo. Teismas sutinka su kreditorės argumentais, kad konkretaus teisines paslaugas teiksiančio asmens parinkimas nėra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, kad klausimas dėl advokato V. G. teisinių paslaugų teikimo neturėjo būti įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. T.y. JANĮ nuostatos nenumato, kad kreditorių susirinkimas turėtų spręsti dėl konkretaus teisininko pasirinkimo, paslaugų teikimo ir pan.
25. Vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio 2 dalimi, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
26. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.
27. Taigi, vadovaujantis JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 3 punktu bankroto proceso administravimo išlaidas be kita ko, sudaro ir teisinių paslaugų išlaidos, todėl dėl šių išlaidų, bei poreikio, kaip teisingai nurodė pareiškėja, turėjo būti sprendžiama jas įtraukiant į administravimo išlaidų sąmatą, o ne šias išlaidas išskiriant atskirai.
28. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą (CK 2.134 straipsnio 2 dalis).
29. Teismas sutinka su pareiškėja, kad nemokumo administratoriui, kaip juridinio asmens atstovui, sudarius teisinių paslaugų sutartį su pačiu savimi, kaip asmeniu teikiančiu advokato paslaugas, formaliai būtų pažeistas CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas ir sudaryta teisinių paslaugos sutartis galėtų būti vertinama kaip sudarytos esant interesų konfliktui, tačiau tai vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, ir vien formalus ribojimo pažeidimas ne visais atvejais būtų pagrindas pripažinti, jog toks sandoris pažeidžia kreditorių interesus.
30. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nemokumo administratoriaus pateiktų sprendimų dėl teisinių išlaidų sąmatos tvirtinimo, būtų reikalinga nustatyti, ar konkretūs nutarimai atitiktų bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus. Sutiktina iš dalies su administratoriumi, kad bankrutuojančiam subjektui gali reikėti teisinių paslaugų inicijuojant teisminius ginčus dėl neteisėtų sandorių ir (ar) žalos atlyginimo ir kita. Sutiktina su kreditore, kad nagrinėjamu atveju neaišku, kurie darbai būtų priskiriami atlikti advokatui, kurie – nemokumo administratoriui, todėl nemokumo administratorius teikdamas sprendimo projektą dėl administravimo išlaidų, turėtų įvertinti ar tikslinga kreiptis į teismą su ieškiniais, argumentuotai nurodyti dėl tokio poreikio iš esmės, dėl kitų teiktinų paslaugų, kokias konkrečias teisines paslaugas esant poreikiui teiktų advokatas. Be to vertinant išlaidų poreikį, jų atlyginimo klausimus visais atvejais vertintina ar atstovavimo išlaidos atitinka joms keliamo būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, ar neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių ir pan.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindo išvadai, kad kreditorių susirinkimas neturėdamas tokios kompetencijos, nepagrįstai 6-uoju darbotvarkės klausimu suteikė teisę advokatui V. G., kuris kartu yra ir bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius, teikti teisines paslaugas BUAB „Jermakas“. Teisę sudaryti paslaugos sutartį, esant konkrečiam poreikiui, paslaugų suteikimui, vadovaujantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip bankrutuojančio juridinio asmens atstovas turi nemokumo administratorius. Be to klausimas dėl teisinių paslaugų išlaidų, turėjo būti sprendžiamas šias išlaidas įtraukiant į administravimo išlaidų sąmatą, argumentuotai nurodant, kokių konkrečių teisinių paslaugų suteikimui reikalingos teisinės žinios bei atstovo, advokato dalyvavimas. Iš esmės sutiktina su pareiškėjos argumentais ( šios nutarties 3 punktas ) todėl, bendrovės 2022m. gegužės 20d. kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas: „suteikti teisę advokatui V. G. / BUAB „Jermakas“ nemokumo administratoriui teikti teisines paslaugas BUAB „Jermakas“ nemokumo proceso metu, mokant jam 100,00 Eur/val. plius PVM dydžio sumą, pagal faktiškai sugaištą laiką atsižvelgiant į pateiktas darbo apskaitos ataskaitas“ naikintinas kaip nepagrįstas, neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 straipsniu, 55 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti BUAB „Jermakas“ 2022 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkime 5 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą: „teismo patvirtintą 3 650,00 Eur dydžio bazinio atlygio sumą išmokėti nemokumo administratoriui trimis etapais: I etapu – 1 216,66 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti teismui patvirtinus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; II etapu – 1 216,67 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo; III etapu – 1 216,67 Eur plius PVM dydžio sumą išmokėti kreditorių susirinkimui patvirtinus bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarką ir kainas. Nustatyti, kad teismui pakeitus bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydį jo išmokėjimo tvarka nesikeičia, o naujai paskirtas dydis taip pat paskirstomas į tris dalis“, dalyje dėl papildomai priskaičiuotino, mokėtino PVM.
Panaikinti BUAB „Jermakas“ 2022 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkime 6 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą: „suteikti teisę advokatui V. G. / BUAB „Jermakas“ nemokumo administratoriui teikti teisines paslaugas BUAB „Jermakas“ nemokumo proceso metu, mokant jam 100,00 Eur/val. plius PVM dydžio sumą, pagal faktiškai sugaištą laiką atsižvelgiant į pateiktas darbo apskaitos ataskaitas“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai, nemokumo administratoriui, įpareigojant supažindinti kreditorius.