Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-593-935/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17814-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.

2016 m. vasario 15 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 50⁶ straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir būdamas baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Šiais veiksmais M. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. teismo posėdyje prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad dėl pažeidimo padarymo gailisi. M. S. paaiškino, jog norėjo tęsti įmonės veiklą, todėl pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Kiek galėjo, sumažino visas įmonės išlaidas, pardavė automobilius, telefonus, atleido žmones, sumažino atlyginimus, tačiau iki šiol nepavyko išeiti į tą lygį, kuris leistų atsiskaityti su kreditoriais. Įmonei reikalinga reorganizacija, šiuo metu ieškoma investuotojų, kuriuos suradus galėtų būti tęsiama įmonės veikla, jei per tris mėnesius nepavyks surasti investuotojų, įmonei turėtų būti skelbiamas bankrotas. Su VMI susitarimo dėl skolos mokėjimo grafiko nebuvo sudaręs.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 24 d. pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas nuo 2001 m. sausio 2 d. yra M. S.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. lapkričio 24 d. duomenimis minėtos įmonės mokestinė nepriemoka yra 86778,84 Eur. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas įmonės operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nebuvo laikomasi atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y., įmonė turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, t. y., 2012 m. sausio 25 d., vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais subjektais.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2015 m. spalio 22 d. patikrinus Bendrovę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas Bendrovės operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. lapkričio 24 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka – 86778,84 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 m. sausio 25 d., o nuo 2012 m. vasario 17 d. vykdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas. Buhalterinės apskaitos registrų duomenimis Bendrovės debitorinis įsiskolinimas (pirkėjų skolos Bendrovei) 2015 m. rugsėjo 30 d. – 134024,19 Eur, bendrovės kreditorinis įsiskolinimas 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 171649,66 Eur. Bendrovė pateikė banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Išanalizavus Bendrovės sąskaitos išrašą nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitose buvo 1612,49 Eur, įplaukos sudarė 9400,84 Eur, išlaidos sudarė 11000,93 Eur, iš jų: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 4,27 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos – 71,53 Eur, antstoliui – 10899,99 Eur, banko mokesčiams – 25,14 Eur, o likutis laikotarpio pabaigoje 12,40 Eur. Išanalizavus Bendrovės Kasos knygos išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nustatyta, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitose buvo 0,00 Eur, įplaukos sudarė 10997,80 Eur, išlaidos sudarė 10997,80 Eur, iš jų: išmokėtas darbo užmokestis – 6689,70 Eur, išmokėta Bendrovės vadovui ūkio išlaidoms – 4308,10 Eur, o likutis laikotarpio pabaigoje 0,00 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė mokėjo už įvairias paslaugas: VšĮ (duomenys neskelbtini) – 1583,87 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 54,45 Eur, UAB „Jorspeda“ – 90,75 Eur, AB „TEO LT“ – 93,04 Eur, UAB „ANCOM“ – 10,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 26,66 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5,93 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 302,52 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10,41 Eur, (duomenys neskelbtini) 6936,24 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6,83 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 163,35 Eur, t. y. Bendrovė turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas kitiems tiekėjams, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Iš kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų Bendrovės banko sąskaitos išrašų matyti, jog Bendrovė nuo 2015 m liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. vykdė mokėjimo operacijas kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu M. S. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Šių įrodymų visuma yra nustatyta, jog M. S., būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir būdamas baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Tokia M. S. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Lietuvos Respublikos ATPK arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi, būtinasis reikalingumas yra tada, kai, norint išvengti žalos tam tikroms teisės saugomiems vertybėms, padaroma žalos kitoms teisės saugomoms vertybėms, jeigu grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms. Jeigu bent vienos iš jų nėra, asmuo už padarytą žalą gali būti nubaustas. Jeigu veika padaryta peržengiant būtinojo reikalingumo ribas, tai gali būti traktuojama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog M. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teisės aktuose yra nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y. įstatymų leidėjas yra įvertinęs ir nustatęs prioritetus, su kokiais subjektais visų pirma turi vykti atsiskaitymas, būtent nustatytas eiliškumas ir atitinka viešąjį interesą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog padarytoji žala yra mažiau reikšminga nei išvengtoji žala. Kita vertus, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad M. S. negalėjo išvengti susidariusios situacijos kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, jis galėjo tartis su VMI atstovais dėl įsiskolinimo padengimo grafiko sudarymo ir pan.

M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą. M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpį, kitiems subjektams išmokėtų piniginių lėšų dydį, į Bendrovės, kurios vadovu yra M. S., padėtį, pažeidimo padarymo motyvus), pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, dirba), į tai, jog nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, M. S. ketina imtis veiksmų, kurie padėtų pakeisti įmonės padėtį. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog net ir nustačius M. S. Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimalų dydį, tokia nuobauda negalės būti laikoma teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui bei pobūdžiui. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas taiko pažeidėjui Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. 1200 Eur baudą, taip pat teismas nenušalina pažeidėjo nuo darbo. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, įvertinęs pažeidėjo turtinę padėtį, tenkina M. S. prašymą ir paskirtos baudos mokėjimą išdėsto, atsižvelgus į skiriamos nuobaudos dydį, jos mokėjimas išdėstytinas dvejiems metams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalimi, 30¹, 286, 287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvidešimt keturiems mėnesiams, nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 50 Eur.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti mokoma į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.2.-593-935/2016. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.