- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 1-965-919/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59726-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio l dalį 9 mėn. laisvės apribojimu;
2) 2010-04-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su 2010-01-18 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2013-03-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, 2014-03-31 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, 2014-09-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti bausmę, 2016-07-05 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atlikęs bausmę;
4) 2017-10-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. D. 60 (šešiasdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017-08-30 20.12 val. iki 2017-08-31 15.05 val. (1 diena) ir galutinė bausmė yra 59 (penkiasdešimt devynios) paros arešto. Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė automobilio „Opel Zafira“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) konfiskavimas (arešto bausmę atliko Marijampolės PN - paleistas 2018-01-12, teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. D. laikotarpiu nuo 2016-12-20 17.30 val. iki 2016-12-24 15.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, išdaužydamas lango stiklą, įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą R. K. priklausantį turtą: elektrinį grandininį pjūklą „Boss“ 200 eurų vertės; elektrinį gręžtuvą „Skill“, 50 eurų vertės; elektrinį gręžtuvą „Rebir“ 30 eurų vertės; grindinio šildymo mazgą „Oventrop“ 400 eurų vertės, elektrinę vamzdžių pjaustyklę „ Rems-nano“ 480 eurų vertės, pastatomą dujinį šildytuvą „Viking“ 160 eurų vertės; dujų balioną su suskystintomis dujomis, bendros 70 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 1480 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad daugiau nei prieš metus laiko, išdaužydamas lango stiklą, įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą, R. K. priklausantį turtą: dujų balioną su suskystintomis dujomis, elektrinį grandininį pjūklą „Boss“, kitus daiktus – elektrinius gręžtuvus „Skill“, „Rebir“ , grindinio šildymo mazgą „Oventrop“, elektrinę vamzdžių pjaustyklę „ Rems-nano“, pastatomą dujinį šildytuvą „Viking“, daiktų viso už 1480 eurų. Daiktus pagrobė išnešdamas po vieną. Viską pardavė Aleksoto turguje. Su daiktų verte sutinka, civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Šiuo metu dirba pas brolį statybose, nukentėjusiajam žada atlyginti patirtą žalą dalimis, mokėdamas per mėnesį po 100-200 Eur.
Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu prašė atlyginti M. D. jam padarytą 1480 Eur žalą ir jo nebausti realia laisvės atėmimo bausme, nes jis suklydo, neapgalvojo savo veiksmų, atlikdamas realią bausmę, kaltinamasis neturės galimybės žalos atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
M. D. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).
Nukentėjusiojo R. K. parodymais nustatyta, kad 2016-12-24 apie 15.23 val., jam paskambino kaimynas V., kurio anketinių duomenų nežino ir pasakė, kad jo name, (duomenys neskelbtini), išdaužytas langas. Atvažiavęs po 15 minučių laiko, pamatė, kad išdaužytas langas, o įėjęs į namo vidų, pastebėjo, kad iš namo antro kambario pavogti įrankiai. Pavogtas elektrinis grandininis pjūklas „Boss“, 200 eurų vertės, du elektriniai gręžtuvai, iš kurių vienas „SKILL“ juodos spalvos, 50 eurų vertės ir kitas gręžtuvas „REDIK“ tamsiai mėlynos spalvos, 30 eurų vertės, grindinio šildymo mazgas „Oventrop“, 400 eurų vertės, kuris supakuotas originaliame dėkle. Jam padaryta 680 eurų žala, be to, nežino kiek kainuos išdaužyto lango paketas. Paskutinį kartą šiame name buvo 2016-12-20 apie 17.30 val., viskas buvo užrakinta, langai neišdaužyti. Papildomai apklaustas papildė, kad dėl lango dvigubo stiklo paketo išdaužymo jam buvo padaryta 90 eurų turtinė žala. Papildė, kad dar buvo pavogta elektrinė vamzdžių pjaustyklė „REMS – NANO“, 480 eurų vertės, pastatomas dujinis šildytuvas „Viking“, 160 eurų vertės; balionas, 50 litrų talpos su jame buvusiomis suskystintomis dujomis (pilnas), bendros 70 eurų vertės. Parodė, kad visi pagrobti daiktai buvo namo visuose trijuose kambariuose, nes buvo vykdomi remonto darbai. Dėl vagystės jam padaryta 1390 eurų turtinė žala, o dėl turto sugadinimo t. y. stiklo išdaužymo 90 eurų turtinė žala. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos reiškia1480 eurų sumai, dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 6; 54).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta –gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nuo išdaužyto lango paimtas raudonos spalvos, panašios į kraują pėdsakas ir II kambaryje rastas avalynės pėdsakas, prijungta fotolentelė (b. l. 8-14).
Specialisto išvadoje Nr. 140-(125)-IS1-1197 nustatyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2016-12-24 apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 36-38).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštu Nr. 140-S2-181 (8.31K) patvirtinama, kad genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).
Specialisto išvada Nr. 140 (5733)-IS1-7779 nustatyta, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova, padaryta 2016-12-24 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) (žr. LPKTC 2017-02-27 specialisto išvadą Nr. 140-(125)IS11197), genotipas sutampa su M. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų M. D. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 %( b. l. 50-51).
Veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. D. kaltinimas vagyste, įsibraunant į namą, išdaužus lango stiklą, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad daiktus pagrobė per kelis kartus ir juos pardavė turguje. Jo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo R. K. parodymai, taip pat ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, kurie vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų seką, todėl nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Nustatyta, kad kaltinamasis M. D. suvokė, jog, išdauždamas lango stiklą ir tokiu būdu įsibraudamas į namą ir iš jo pagrobdamas daiktus, vykdo vagystę ir užvaldo svetimus, nukentėjusiajam asmeniui priklausančius daiktus, tuo nukentėjusiajam padarydamas turtinę žalą, tai yra kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė įsibrovus į patalpą).
Dėl bausmės
M. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Skirdamas bausmę M. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Vertinant M. D. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, nedirba, registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, dėl alkoholio vartojimo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, tačiau, 2017-09-27 atlikus tyrimą, specialisto išvada Nr. 93TPK-959/2017 konstatuota, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ir tyrimo metu nefiksuota tokio lygio psichopatologija, dėl kurios M. D. negalėtų suvokti savo veiksmų, todėl teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (1 t., b. l. 123). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. D. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o esant jos atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nustatomas už vidurkį mažesnis bausmės dydis.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė 1480 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 6, 54). Įvertinus tai, kad R. K. žalą patyrė dėl nusikalstamų M. D. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala (BPK 109 str.). Pagrobtų daiktų ir įrankių, išdaužto lango vertė atitinka realias sumas, todėl R. K. civilinis ieškinys 1480 Eur sumai tenkintinas visiškai.
Dėl BK 75 straipsnio
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir byloje ištirta aplinkybių visuma bei bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–56/2014, 2K-577/2014).
Nuteistasis M. D. šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtąją realią laisvės atėmimo bausmę už pasikėsinimą padaryti analogišką nusikalstamą veiką, praeityje taip pat jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į tai, kad M. D. atitinka įstatyme numatytas tris formaliąsias sąlygas – jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė (1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo) nei sankcijoje numatytas vidurkis už vieną apysunkę nusikalstamą veiką, padarytą tyčia. Tačiau būtina nustatyti ir pakankamą materialųjį pagrindą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu vertinant bylos duomenis matyti, kad nuteistasis, pripažindamas savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pasižadėjo atlyginti žalą. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. atsisakė vykti į parodymų patikrinimą vietoje, vien dėl to, kad jam buvo gėda dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis apklausos metu visas aplinkybes nuosekliai paaiškino ir jokių kliūčių ištirti nusikalstamą veiką nesudarė. Taip pat pažymėtina, kad M. D. nusikalstamą veiką padarė skatinamas ne savanaudiškų tikslų, susijusių su savo finansinės būklės pagerinimu ar savo dėl materialių neesminių reikmių, o dėl to, jog neturėjo pinigų maistui, t. y. natūraliam kasdieniniam fiziologiniam žmogaus poreikiui patenkinti. Tai, kad jis iš pagrobtų daiktų nesiekė nepagrįstai praturtėti, patvirtina ir tai, kad gan vertingus pagrobtus daiktus (iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai ir įrankiai įkainuoti 1390 Eur) jis pardavė už labai mažą sumą, kaip jis nurodo 20 ar 30 Eur, kas iš tiesų leidžia vertinti, jog tokia suma pakankama prasimaitinti kelias dienas. Šios aplinkybės bei tai, kad, nuteistojo teigimu, jis šiuo metu dirba pas brolį statybose ir nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, bei atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo poziciją, jog jis pritaria kaltinamojo prašymui neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, kad galėtų dirbti ir atlyginti jam padarytą turtinę žalą, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau bausmės vykdymą atidedant maksimaliam laikotarpiui – 3 metams, skiriant įpareigojimus, kas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčiai institucijai leis ilgą laiką stebėti ir kontroliuoti nuteistojo elgesį. Būtent nuosekli kaltinamojo priežiūra, jo neišskiriant iš socialinės aplinkos, esant galimybei nuteistajam dirbti, teismo vertinimu apribos galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins tiek humanišką požiūrį į asmenį , tiek ir teisingumo principo įgyvendinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, ši kardomoji priemonė paliktina iki bus pradėta vykdyti nuosprendžiu paskirta bausmė (BPK 139 str.).
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. daktiloskopinių plokštelių su avalynės pėdsakų fragmentais (b. l. 34), vokas, kuriame yra tamponas (b. l. 39), vokas, kuriame yra M. D. lyginamasis pavyzdys (b. l. 52)., esantys byloje, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, skiriant M. D. įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: per vieną mėnesį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą (2 dalies 5 punktas), 3 metų laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2 dalies 10 punktas), 3 metų laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu (2 dalies 7 punktas), 3 metų laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (2 dalies 8 punktas), 3 metų laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš kaltinamojo M. D. nukentėjusiajam R. K. priteisti 1480 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt) Eur turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su 2 vnt. daktiloskopinių plokštelių, su avalynės pėdsakų fragmentais, voką, kuriame yra tamponas, voką, kuriame yra M. D. lyginamasis pavyzdys, esančius byloje, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.