Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-22 · Administracinė byla Nr. I-5080-1063/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
I-5080-1063/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02971-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5080-1063/2017Proceso Nr. 3-61-3-02971-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1, 12) į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 300 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad pareiškėjas yra vegetaras, todėl pagal vegetarams skirtą valgiaraštį, pareiškėjui 10 kartų per mėnesį priklauso gauti virtas netrintas bulves, tačiau per metus ir du mėnesius, pareiškėjas virtas bulves yra gavęs du kartus. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir gavo atsakymą, kad, kaip numatyta valgiaraštyje, virtas bulves galima pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Lukiškių TI-K administracija taip pat nurodė, kad neturi galimybės virtų bulvių dozuoti. Pareiškėjas nesutikdamas nurodė, kad sviestą, sūrį, varškę, duoną galima dozuoti, todėl ir virtas bulves taip pat būtų galima dozuoti. Tai nėra rimta priežastis virtas bulves pakeisti virtomis trintomis bulvėmis. Pareiškėjas reikalavo, kad Lukiškių TI-K panaikintų sprendimą teikti virtas trintas bulves ir išdavinėti tai, kas nurodyta valgiaraštyje. Dėl paminėtų priežasčių prašė priteisti žalos atlyginimą.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 21–24) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pagal nuteistųjų maitinimą reglamentuojančius teisės aktus, dietinis maistas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui nebuvo išduota. Nurodė, kad maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas, porcijos tikrinamos. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 96-3560 buvo tinkamai ir išsamiai informuotas apie nuteistųjų maitinimo organizavimą įstaigoje. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad virtos bulvės teikiamos trintos, kad dalinant būtų užtikrintas porcijos dydis.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad jam kalint Lukiškių TI-K, vietoje pagal valgiaraštį numatytų išduoti virtų bulvių, jam buvo išduodamos virtos trintos bulvės.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (EŽTT 2012 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Iacov Stanciu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Culev prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09), 2011 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Haritonov prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 15868/07), 2011 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Rotaru prieš Moldaviją (pareiškimo Nr. 51216/06) 37 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sauso 1 d.) nustatytos fiziologinės mitybos normos atskiroms kalinamų asmenų grupėms: dirbantiems vyrams ir moterims, nedirbantiems vyrams ir moterims bei nepilnamečiams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintose Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose taip pat nustatyta, kad skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui taip pat diferencijuojamas pagal atskiras kalinamų asmenų grupes.

Asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės. Šių taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis yra vegetaras, taigi jam maitinimas turėtų būti tiekiamas pagal Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), patvirtintą Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257. Iš valgiaraščio turinio matyti, kad pietums virtos bulvės išduodamos mėnesio 5, 19, 25, 28 dienomis, virtos bulvės vakarienei išduodamos 2, 7, 10, 13, 16, 18, 20 dienomis. Valgiaraštyje taip pat pažymėta, kad virtos bulvės gali būti pakeistos trintomis virtomis bulvėmis.

Pareiškėjas jam padarytą žalą kildina iš to, kad jam, kaip vegetarui, 10 kartų per mėnesį priklauso gauti virtas netrintas bulves, tačiau per metus ir du mėnesius, pareiškėjas virtas bulves yra gavęs tik du kartus, visą kitą laiką buvo išduodamos virtos trintos bulvės.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus atsakovės veiksmų organizuoti tinkamą maitinimą neteisėtumo aspektu nustatyta, kad maistas Lukiškių TI-K išduodamas vadovaujantis Valgiaraščiu nedirbantiems vyrams (vegetarams), patvirtintu Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257, kuriame nurodyta, kad virtos bulvės gali būti pakeistos trintomis virtomis bulvėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą kelia dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo, t. y. dėl to, kad jam tik du kartus per visą laikotarpį buvo išduodamos virtos bulvės, o visais kitais laikotarpiais buvo išduodamos virtos trintos bulvės, tačiau, kaip nurodyta valgiaraštyje, kuris, be kita ko, yra parengtas atsižvelgiant į fiziologines mitybos normas, virtų trintų bulvių išdavimas vietoje virtų bulvių yra galimas. Taigi trintų virtų bulvių išdavimas vietoje virtų bulvių nereiškia, kad Lukiškių TI-K nevykdo (ar vykdo netinkamai) pareigos organizuoti tinkamą maitinimą pagal Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams). Lukiškių TI-K vietoje virtų bulvių išduodamas virtas trintas bulves pažeidimo nepadarė.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas ginčą inicijuodamas būtent dėl to, kad jam vietoje virtų bulvių išduodamos virtos trintos bulvės nenurodė jokių argumentų, kokia žala jam dėl to buvo padaryta. Pareiškėjas tik konstatavo faktą apie virtų trintų bulvių išdavimą, tačiau kokia konkrečiai žala, t. y. žala jo sveikatai, ar kokie kiti nepatogumai atsirado dėl virtų trintų bulvių patiekalų gavimo, pareiškėjas iš esmės nedetalizavo.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai konstatuojami valdžios institucijų darbuotojų neteisėti veiksmai, ar neveikimas. Kaip jau minėta, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K vietoje virtų bulvių išduodamas virtas trintas bulves pareiškėjo teisės į tinkamą maitinimą nepažeidė. Taigi nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kitų sąlygų vertinimas yra netikslingas. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teisėjas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Tomas Blinstrubis