Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams R. R. ir D. B. (buvusi pavardė – Korsakienė) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir iš atsakovų R. R. ir D. B. solidariai priteisti 6191,22 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovų skolą įrodo su ieškiniu pateiktais rašytiniais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimtinas preliminarus sprendimas, nes sprendimo priėmimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 424 str. 1 d. numatytus leistinumo reikalavimus, yra ieškovo prašymas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir yra pateikta pakankamai leistinų rašytinių įrodymų tokio sprendimo priėmimui.

Iš bylos duomenų matyti, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-135/2015 R. R. ir D. B. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį. Nukentėjusiosios I. G. naudai iš R. R. ir D. B. priteista po 5792,40 Eur neturtinės žalos ir solidariai 1631,22 Eur turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje buvo gautas nukentėjusiosios prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-9656 patenkino prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Nukentėjusiajai buvo kompensuota 6191,22 Eur suma, kuri 2016 m. gruodžio 27 d. buvo pervesta į pareiškėjos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėja ir sprendimus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priima Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos įgaliotos institucijos. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo (Įstatymo 3 str. 1 d.). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta nurodytiems asmenims. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė, kompensavusi 6191,22 Eur žalos atlyginimo, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 70,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 str., 263 str., 424 - 428 str. teismas,

nusprendžia:

priimti preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, buveinė – Gedimino pr. 30, Vilnius, 6191,22 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt vieno Eur 22 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 35,00 Eur (trisdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Atsakovai per 20 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Šiaulių apylinkės teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.