Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1564-961/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e1-1564-961/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14185-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1564-961/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14185-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. 2022 m. balandžio 24 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2022 m. balandžio 24 d. 23.54 val. pirmojo patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. G. parodė, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas, dėl to, kad 2022 m. balandžio 24 d. apie 23.45 val., Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, ties pastatu Nr. 11E, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo dukterėčiai S. V. ((duomenys neskelbtini) m.), daugiau jos duomenų neturi, ji šiuo gyvena (duomenys neskelbtini), ir automobilį paliko jam, kad jis jį parduotų. Pirkimą-pardavimą galės persiųsti tyrėjai į paštą. Automobiliu naudojosi tik vakar. Vakar, 2022 m. balandžio 24 d. po darbo apie 22 val. jis užsuko pas draugus, pas kuriuos vartojo alkoholinius gėrimus, nes draugai šventė Velykas. Susitikimas buvo suplanuotas netikėtai. Jis gėrė brendį, išgėrė gal 4 stikliukus, bet nėra įsitikinęs. Jiems baigus vartoti alkoholinius gėrimus, jis nusprendė vykti namo ir pakeliui norėjo nuvežti draugą iki namų (duomenys neskelbtini). Jis draugą nuvežė iki namų, o tada pats vyko iki savo namų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. 2022 m. balandžio 24 d. 23.54 val. jo pirmojo patikrinimo metu pareigūnai jam nustatė 1,97 promilės girtumą, o nuo antrojo patikrinimo jis atsisakė, nes norėjo priduoti kraują iš nežinojimo. Labai gailisi. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Daugiau neturi ką pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Be T. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Liudytoja E. M. apklausos metu parodė, kad 2022 m. balandžio 25 d. (teismo pastaba – taip nurodyta apklausos protokole) darbą pradėjo nuo 18.30 val., kuris turėjo baigtis sekančios dienos 06.30 val. ryte. Šių metų balandžio 24 d. apie 23.45 val., patruliuodama kartu (ekipaže V1856) su vyriaus. patruliu G. P., (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris bandė lenktyniauti su kitu automobiliu. Minėtas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Sustabdžius automobilį, paaiškėjo, kad jį vairuoja T. G., gim. (duomenys neskelbtini). Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus T. G. sutriko, pradėjo daiktadėžėje ieškoti dokumentų, tačiau nieko nerado. Dar kartą paprašius pateikti dokumentus, jis toliau jų ieškojo, tačiau galiausiai pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo nepasiėmė, o kitų dokumentų neranda. Kadangi vairuotojas buvo sutrikęs, pradėjo elgtis neramiai, buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą bekontankčiu alkoholio matuokliu ARLD-0071, kurio ekrane pasirodė „X“. Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARFM-0207 sertifikato Nr. 1540532 pagalba pirmu pūtimu 23.54 val. buvo nustatytas 1,97% prom. girtumas. T. G. buvo nurodyta laukti antro pūtimo savo automobilyje, kuris bus atliekamas po 15-30 minučių, o jie savo tarnybiniame automobilyje pradėjo pildyti procesinius dokumentus. Kelių minučių bėgyje pastebėjo, kaip T. G. išlipęs iš savo automobilio pradėjo šalintis iš įvykio vietos (bėgti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)). Pradėjus vytis T. G., jo buvo pareikalauta sustoti, tačiau asmuo į reikalavimus nereagavo, bėgo toliau ir šaukė „eikit (keiksmažodis)“. Ties (duomenys neskelbtini), T. G. buvo pagautas ir sulaikytas, buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Praėjus maždaug 15 minučių T. G. buvo pasiūlyta tikrintis blaivumą antrąjį kartą, tačiau jis teigė, kad nepūs. Paklausus, ar asmuo atsisako tikrintis blaivumą, jis teigė, kad neatsisako, bet nori važiuoti priduoti kraują. Jam buvo paaiškinta, kad už šį tyrimą reikės susimokėti pačiam, o jis atsakė, kad ne, nes jam „duos į skolą“. T. G. dar ne kartą buvo klausta, ar jis tikrinsis blaivumą antrą kartą, tačiau asmuo vis kartojo tą patį, kad nori darytis kraujo tyrimą, už kurį jis nemokės, nes „duos jam į skolą“. Pasinaudojus policijos posistemiu, asmuo buvo patikrintas duomenų bazėje, paaiškėjo, kad T. G. yra atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones, taip pat, kad jo vairuojamas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat buvo patikrintas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad automobilis priklauso savininkui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio nurodytas telefono numeris (nurodytas apklausos protokole), nurodytu telefonu paskambinus atsiliepė moteris, kuri nurodė, kad tokio asmens, kam buvo bandoma prisiskambinti, nepažįsta. Atlikus automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrą, automobilio salone, gale, ant dešinės pusės grindų buvo atidarytos alkoholio taros. Asmuo buvo sulaikytas, jo faktinis sulaikymo laikas yra 00.15 val. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į Minsko pl. 21. Įvykis filmuotas body kamera 1815.

Analogiškos aplinkybės nurodytos 2022 m. balandžio 25 d. vyr. patrulės E. M. tarnybiniame pranešime.

2022 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2022 m. balandžio 24 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), T. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,97 promilės neblaivumas.

2022 m. balandžio 25 d. vyr. patrulio G. Č. tarnybiniame pranešime dėl ROIK: 0122000237757 nurodoma, kad š. m. balandžio 25 d. apie 00.10 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu L. Z. buvo gautas VPK OVS pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), reikalingas pritaikytas ekipažas kelių policijos ekipažui V1856. Atvykus minėtu adresu V1856 jiems perdavė sulaikytą asmenį – T. G., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo neblaivus vairavo automobilį OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Asmuo buvo sulaikytas 00.15 val. Asmuo pristatytas į VPK OVS Iš 2022 m. vasario 9 d.

2022 m. balandžio 25 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad T. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARFM-0207, sertifikato Nr. 1540532, pagalba pirmu pūtimu 23.54 val. buvo nustatytas 1,97 prom. girtumas.

2022 m. balandžio 26 d. vyresniosios tyrėjos I. K.-P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. balandžio 26 d. 10.18 val. el. paštu iš S. V. buvo gautas laiškas, kuriuo ji atsiuntė įgaliojimą, kad įgalioja R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., atsiimti jai priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartį galės atsiųsti asmuo, atsiėmęs automobilį, kadangi pirkimo-padavimo sutartis yra automobilyje „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prieduose įkeltas gautas įgaliojimas.

2022 m. balandžio 27 d. vyresn. tyrėjos I. K.-P. tarnybiniame pranešime dėl pirkimo-pardavimo sutarties gavimo nurodoma, kad 2022 m. balandžio 26 d. 19.42 val. el. paštu iš T. G. buvo gautas laiškas, kuriame jis atsiuntė automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Prieduose įkelta pirkimo-pardavimo sutartis.

Iš 2022 m. kovo 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog pardavėjas V. V. pirkėjai S. V. už 850 Eur pardavė automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

VĮ Regitra duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). savininku/valdytoju registruotas E. P. Deklaracijas apie sandorius dėl minėto automobilio VĮ Regitra yra teikę trys asmenys: E. P., V. V., S. V.

VšĮ „Emprekis“ pažymos (2022 m. balandžio leidinys) duomenimis, automobilio „Opel Zafira 2.2 DTI“, kategorija M1-AF, 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1090,20 euro, su PVM – 1380 eurų.

2022 m. balandžio 26 d. surašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę įgaliotam asmeniui.

Iš 2022 m. balandžio 26 d. įgaliojimo matyti, kad S. V. atsiimti automobilį įgalioja R. V. (įgaliojimas rašytinis, nepatvirtintas notaro).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad T. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Duodamas parodymus paaiškino, jog 2022 m. balandžio 24 d. po darbo su draugais švęsdamas Velykas vartojo alkoholį – brendį. Po to nuvežė namo draugą ir važiavo savo namų kryptimi, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,97 promilės girtumą. Antrojo patikrinimo atsisakė, manydamas, kad turi teisę pats pasitikrinti kraują. T. G. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: policijos pareigūnės E. M. parodymai apie T. G. stabdymą ir jo blaivumo tikrinimo aplinkybes; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARFM-0207“ rodmenys. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje T. G. vairavo „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas vertina, jog kaltinamasis sėsdamas vairuoti suvokė, kad neseniai vartojo stiprų alkoholį – brendį, ir sąmoningai ignoravo faktą, kad yra neblaivus, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Teismas iš kaltinimo šalina faktines aplinkybes, kad T. G. atsisakė tikrintis blaivumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 ,,Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte nurodoma, jog Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Byloje nustatyta, kad pareigūnai negalėjo atlikti Taisyklių 4 punkte numatytos pareigos patikrinti vairavimu esant neblaiviam įtariamą asmenį du kartus, kadangi T. G. kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį antrą kartą, t. y. leisti atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą. Tačiau jo girtumas buvo nustatytas pirmu pūtimu. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad jis neprieštaraudamas sutiko pūsti į alkotesterį pirmą kartą, šiuo pūtimu buvo nustatytas jo girtumo laipsnis, kurio kaltinamasis neginčija. Pažymėtina, jog kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas negalėtų vertinti pirmojo pūtimo rodmenų ir negalėtų jais vadovautis, reikėtų antrojo patikrinimo rezultatų abejonėms objektyviai pašalinti ir nustatyti abejonių nekeliantį girtumo laipsnį. Atsisakydamas antrą kartą būti tikrinamas kaltinamasis pats atsisakė galimybės, kad jo naudai būtų vertinamas palankesnis rodmuo, tačiau tai nedaro negaliojančiu pirmojo pūtimo rezultato ir negali būti laikoma, kad kaltinamojo girtumo laipsnis nenustatytas ar nustatytas netinkamai dėl policijos pareigūnų kaltės. Esant šioms aplinkybėms, kadangi pakanka duomenų konstatuoti, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas, teismo vertinimu, nėra pagrindo inkriminuoti jam dar ir atsisakymą tikrintis blaivumą.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

T. G. nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies, dydžio sutinka ir pritaria, prašo leisti baudą mokėti dalimis, ją išmokant per 2 metus, mokant baudą kas 3 mėnesius, kadangi negalės išmokėti visos sumos iš karto, nes neturi santaupų. Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas T. G. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog T. G. praeityje buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teistumas seniai išnykęs, per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą 15 km/h), informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, T. G. praeityje mažiausiai du kartus buvo traukiamas atsakomybėn administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (2012 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutarimu baustas pagal ATPK 129 straipsnį, 2020 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį). Dirba – vykdo individualią veiklą. Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydytas. Duomenų apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, pats kaltinamasis nurodo, jog tokių faktų nėra buvę.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta T. G. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių, tačiau už vairavimą esant neblaiviam atsakomybėn traukiamas trečią kartą, skirtina bauda, beveik dvigubai viršijanti šios bausmės rūšies minimumą. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei baudos dydį nustatytinas ilgesnis nei standartinis dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 25 d. 00.15 val. iki 2022 m. balandžio 25 d. 16.15 val.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, T. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad T. G. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, draudimo naudotis specialiąja teise terminas nustatytinas atitinkantis įstatymo nustatytą šios priemonės taikymo termino vidurkį. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Kadangi kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai ši teisė jam buvo atimta, terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyta, kad T. G., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ Regitros duomenimis, automobilio valdytoju/savininku registruotas E. P. Tačiau 2022 m. kovo 15 d. deklaruota nauja minėtos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią nauja transporto priemonės savininke nurodoma S. V. Iš bylai pateiktos 2022 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog transporto priemonę ji įsigijo iš V. V. (V. V.), kuris, VĮ Regitros duomenimis, taip pat yra teikęs deklaraciją apie minėtos transporto priemonės įgijimą. Kaltinamojo teigimu, automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė jo dukterėčiai S. V. ir buvo jam perduotas tik parduoti. Iš jo parodymų darytina išvada, jog automobilį jis vairavo neblaivus be jo savininkės (dukterėčios) žinios, kadangi ši gyvena užsienyje. Teismas neturi taip pat pagrindo manyti, kad S. V. žinojo, kad jai priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Vis tik pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės Opel Zafira vidutinė vertė su PVM yra 1380 eurų. Atsižvelgus į T. G. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės vertę pinigais. Nustatydamas transporto priemonės vertę teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, o ne transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi parduodamo automobilio kaina yra susitarimo dalykas ir nebūtinai atspindi jo vertę. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, vidutinę automobilio rinkos vertę, visos vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu T. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 25 d. 00.15 val. iki 2022 m. balandžio 25 d. 16.15 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL baudai, ir nustatant, kad mokėtina bauda yra 58 MGL (2900 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1380 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti T. G., kad:

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Taip pat T. G. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė