- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-425-538/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-03151-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- G. M. M.
- Atsakovas
- A. J., O. C.
- Trečiasis asmuo
- notarė I
Įžanginė dalis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės G. M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. M. ieškinį atsakovams A. J. ir O. C., trečiasis asmuo notarė I. M., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2017-07-19 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikyti restituciją – atsakovui A. J. grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o O. C. priteisti iš atsakovo A. J. 16000,00 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-14 nutartimi ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai susiję tik su atsakovais ir visiškai neaišku, ko siekia pati ieškovė, nėra aišku, ar ieškovė yra tinkama šalis pareikšti ieškinį. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad A. J. žemės sklype įrengė gyvenamojo namo pamatus, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų šias aplinkybes. 2017-12-20 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį prašydama pripažinti 2017-07-19 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikyti restituciją – atsakovui A. J. grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o O. C. priteisti iš atsakovo A. J. 16000,00 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tokį ieškinį reiškia dėl to, kad atsakovo A. J. parduotame žemės sklype yra jai priklausantys statiniai, tačiau atsakovai sutartyje neaptarė nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimo. Be to, ji turėjo pirmenybės teisę pirkti šį žemės sklypą, tačiau atsakovas A. J. jai nepranešė apie būsimą žemės sklypo pardavimą, todėl ji neturėjo galimybės pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017-12-22 nutartimi ieškovės G. M. M. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Nurodė, kad ieškovė nepašalino teismo nutartimi konstatuotų trūkumų – nėra nurodytas konkretus ieškinio dalykas, t. y. tikslus bei aiškus ieškovės reikalavimas. Ieškinio reikalavimai susiję tik su atsakovais ir visiškai neaišku, ko siekia pati ieškovė. Iš pateikto ieškinio turinio galima suprasti, kad ieškovė siekia, kad atsakovai ieškovei atlygintų 16000,00 Eur už pamatų įrengimą, tačiau ieškovė nurodo, kad jos reikalavimas yra neturtinis. Kaip nurodyta ir 2017-12-14 nutartyje, teismui nėra aišku, ko siekia ieškovė, nėra galimybės įvertinti reikalavimo tipo ir apskaičiuoti žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti 2017-12-22 Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos rajono apylinkės teismui). Nurodo, kad pagal byloje pateiktus procesinius dokumentus galima tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas: ginčijama 2017-07-19 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp atsakovų A. J. ir O. C., o kasacinis teismas yra nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama. Taip pat nurodo, kad reiškiant reikalavimą CK 1.80 straipsnio pagrindu, ieškovas neprivalo pareikšti reikalavimo dėl restitucijos taikymo, nes sandorį pripažinus niekiniu restituciją teismas privalo taikyti savo iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
kons ta tuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas grąžino pateiktą ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė neištaisė teismo nutartimi konstatuotų trūkumų.Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad pagal byloje pateiktus procesinius dokumentus galima tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Šie argumentai pagrįsti.Pažymėtina, kad ieškovui nustatytas reikalavimas, kreipiantis į teismą, suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-829/2012).Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti 2017-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikyti restituciją - atsakovui A. J. grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o O. C. priteisti iš atsakovo A. J. 16 000 eurų. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas yra pakankamai konkretus ir aiškus. Taip pat ieškovė nurodė ieškinio pagrindą, t. y., kokias jos teises ir imperatyvias įstatymo normas pažeidė ginčijamas sandoris. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės pateikti ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins ieškovės teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs ieškinio trūkumus konstatavo, kad ieškovė trūkumų neištaisė ir ieškovės ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovei.Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės G. M. M. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.