Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-974-1135/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
1-974-1135/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10399-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-974-1135/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10399-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12.; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.5.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 1 d.

RaseiniaiŠiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,kaltinamajam G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte;

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. B. 2021 m. balandžio 4 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje kilusio žodinio konflikto metu, tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė vieną smūgį į kairiąją ranką bei vieną smūgį į nugarą V. T., dėl ko jam buvo padarytas odos nubrozdinimas nugaroje, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimai, taip pat, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė V. N. vieną smūgį į kairiąją ranką, dėl ko jam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimas, tuo padarydamas dviem žmonėms – nukentėjusiesiems V. T. ir V. N., nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kuo yra kaltinamas supranta, kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad jis turėjo nedarbingumą, pervežė jį iš Prancūzijos į Lietuvą, pagalvojo, kad reikia nuvažiuoti pasveikinti su Šv. Velykomis. Jis pas T. kieme laikė dešimt ąžuolų medienos. Nuvažiavęs pamatė, kad nebėra ąžuolų. J. T. pasiteiravo, kur dingo medžiai, jis atsakė, kad V. klaustų. Pamatė vaikštant V., pastarojo paklausė, kur yra medžiai, šis atsakė: „eik savo keliais, nei tu turėjai, nei tu čia šnekėk, nei lįsk“. Tada jie susistumdė. Lauko virtuvėje stovėjo V., jis su juo normaliai kalbėjo, pasakė, kad taip nesidaro, kad 10 metų tie ąžuolai stovėjo, jie pradėjo juoktis, tada jis numojo ranka ir atsitraukė. V. paleido iš pagalio, tada jis pačiupo kas po ranka – gelžgalį (metalinį vamzdį) ir paleido. Leido į V.. Stovėjo J. ir V., J. prasisuko ir gavo V., kur pataikė V., nežino. Jis automatiškai paleido, į konkretų asmenį nesitaikė, pasikarščiavo ir metė, nes supyko, kadangi nešnekėjo su juo, išnešė jo daiktą. V. nuo smūgio nenukrito. Jis paėmė ir nunešė tą daiktą, išsikvietė sūnų ir išvažiavo namo, jam negera pasidarė. Tyrėja sakė kad vieną du kartus užkabino, kitą – vieną kartą. Pripažįsta tuos smūgius. Pripažįsta, kad ir V., ir V. kliuvo, kur tiksliai nežino. Supranta, kad jiems skaudėjo. Tik tyrėja jam pasakė, kad lūžo ranka. Pripažįsta padarytus sveikatos sutrikdymus. Blogai vertina savo elgesį, pasikarščiavo, be reikalo taip pasielgė. Daugiau taip nebus, yra užsiėmęs darbais, jau ir amžius ne tas kad kariauti.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 18.00 val., jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo ten pat gyvenantys jo brolis J. T. ir V. N.. Tuo metu išgirdo kieme lojantį šunį. Iš miegamojo kambario išėjo į virtuvę ir pamatė, kaip iš prieangio į virtuvę įeina jo pažįstamas G. B., kuris paklausė, kur jo ąžuolai, ir rankoje turėtu metaliniu vamzdžiu smogė. V. T. instinktyviai nuo šio smūgio prisidengė kaire ranka, į kurią G. B. vamzdžiu ir pataikė. Jis apsisuko bėgti link miegamojo, tuomet G. B. sudavė dar vieną smūgį tuo pačiu vamzdžiu į nugarą, šiek tiek žemiau menčių. Jis nubėgo į miegamąjį, o jo brolis J. T. ir V. N. nubėgo į virtuvę ir kažką kalbėjosi su G. B.. V. T. nuo skausmo parvirto miegamajame ant lovos ir ten gulėjo. Po to G. B. išvyko ir daugiau jo nematė. Jam po smūgio sudavimo ranką labai skaudėjo, dėl to jis iškvietė policiją ir M. V., kuriuo jam sudavė, prieš tai buvo jų kieme, jį naudoja arklinio vežimo bortų paaukštinimui, kai iš miško veža medžius. Šį vamzdį pateiks policijos pareigūnams. Atvykę GMP medikai jį pristatė į VšĮ Raseinių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas, kairės rankos abiejų dilbio kaulų lūžimai. Medikai ranką sugipsavo ir išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Iki šiol vyksta gydymas, kiek jis truks nežino, todėl pageidauja civilinį ieškinį pareikšti teisme. Po šio įvykio jis kalbėjosi su broliu ir, kiek suprato, G. B. kalbėjo apie ąžuolus, kuriuos maždaug prieš 10 metų buvo jų kieme pasidėjęs ir kuriuos vėliau išsivežė. Jų sodyboje buvo likę du ar trys ąžuolo rastai. Prieš kelis mėnesius jo brolis kažkur padėjo tuos rąstus (b. l. 13-20, 87-92).

Nukentėjusysis V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas J. ir V. T.. 2021 m. balandžio 4 d., apie 18.00 val., kieme sulojo šuo. V. T. išėjo iš kambario, kur jie buvo, o jie su J. liko. Netrukus jis išgirdo duslų garsą, išgirdo kaip sudejavo V.. V. N., išėjęs iš kambario pamatė, kad V. pasirėmęs į krosnį, o iš matymo pažįstamas vyriškis metaliniu vamzdžiu sudavė V. vieną kartą į nugarą. Vyriškis užsimojo suduoti trečiąjį kartą, tačiau V. N. V. užstojo savimi, atsistodamas tarp V. ir to vyriškio, todėl jam pačiam metaliniu vamzdžiu vieną kartą kliuvo per kairiąją ranką. Skausmas nuo smūgio buvo labai stiprus, jis nugriuvo virtuvėje ant minkštasuolio. Viskas vyko labai staiga, iš to vyriškio jis neišgirdo nei vieno žodžio. Kai jis atsipeikėjo, tai pamatė, kad J. iš to vyriškio jau yra atėmęs vamzdį. J. su tuo vyriškiu išėjo iš namų. Kai po įvykio kalbėjosi su broliais T., jam pasakė, kad į namus buvo atėjęs G. B.. Dabartiniu metu V. N. kairė ranka jau yra sugijusi, tačiau šiuo metu jis nėra apsisprendęs, ar reikš civilinį ieškinį. Jeigu pageidaus, jį pareikš teismo posėdžio metu (b. l. 95-98, 107-112).

Liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 18.00 val., jis ir kartu su juo gyvenantys (duomenys neskelbtini). esančioje sodyboje jo brolis V. T. bei draugas V. N., susėdo valgyti vakarienės. J. T. išgirdo, kad subildėjo durys. V. sėdėjo arčiausiai durų, tad pakilo ir išėjo iš kambario pasižiūrėti. J. T. išgirdo, kad kažkas subildėjo. Jis pasakė V., kad nueitų pasižiūrėti, kas ten vyksta. Išėjus V. išgirdo triukšmą, lyg kažkas mušasi. Jis puolė į virtuvę ir pamatė G. B., kuris rankoje laikė metalinį vamzdį. J. T. nespėjo pamatyti, kas nutikę V. ir V.. Jis pripuolė prie G., kuris jau kėlė vamzdį, ir jį atėmė. Liepė G. eiti iš jų namų. Šis, įsėdęs į toliau nuo kiemo pasistatytą automobilį, išvažiavo. Kai J. T. grįžo į kambarį pažiūrėti, kas nutiko broliui ir V., jis jau skambino į policiją (b. l. 115-118).

2021 m. balandžio 4 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-745569-21 ir jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 25-33).

2021 m. balandžio 4 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole Nr. IBPS-V-744720-21 užfiksuota, kad V. T. pateikė metalinį vamzdį (b. l. 15), kurio apžiūros rezultatai užfiksuoti 2021 m. balandžio 5 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-745598-21 ir jo priede – fotolentelėje Nr. 1 (b. l. 34-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G117/2021(10) užfiksuota, kad V. T. nustatyta odos nubrozdinimas nugaroje, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu vamzdžiu ar panašiu daiktu. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti dviejų smūgių pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G129/2021(10) užfiksuota, kad V. N. nustatyta poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu vamzdžiu. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti vieno smūgio pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 60).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dviem ar daugiau asmenų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. balandžio 4 d. tarp kaltinamojo G. B. ir nukentėjusiųjų V. T. bei V. N. nukentėjusiojo V. T. namų valdoje kilo konfliktas. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo G. B. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų V. T. bei V. N., liudytojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. B. 2021 m. balandžio 4 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė vieną smūgį į kairiąją ranką bei vieną smūgį į nugarą V. T., dėl ko jam buvo padarytas odos nubrozdinimas nugaroje, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžimai, taip pat tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė V. N. vieną smūgį į kairiąją ranką, dėl ko jam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimas, tuo padarė nukentėjusiesiems V. T. ir V. N. nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Kaltinamojo G. B. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas G. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad kaltinamasis dirba, iki senatvės pensijos amžiaus sulaukimo liko keli metai, laikomas neteistu, baustas už administracinius nusižengimus, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis laikomas teisiamu pirmą kartą, yra darbingo amžiaus ir dirba, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad suvokė savo elgesio ydingumą, į tai, kad jo padaryta veika apysunkė, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo norą dirbti, atlyginti žalą ir gyventi visavertį gyvenimą, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant teismo įpareigojimus.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 137,62 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiųjų V. T. ir V. N. gydymo išlaidų, priteisimo (b. l. 68-69). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų G. B. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

G. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 139-141) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas – paliktinas galioti iki visiško turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui, o atlyginus žalą, panaikintinas (b. l. 163-171).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti G. B. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 5, 6, 8 punktais, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti iš G. B. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 137,62 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 62 centus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Kaltinamajam G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kaltinamajam G. B. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2021 m. gegužės 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu kaltinamajam turtui – keleiviniam automobiliui (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.: (duomenys neskelbtini), markė: (duomenys neskelbtini), modelis: (duomenys neskelbtini), spalva: PILKA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: dyzelinas, pagaminimo metai: 2007, 1.00 vnt., vertė: 5000 Eur, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, turto saugotoju paskiriant G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaiva Bėčienė