- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-09
- Bylos Nr.
- I-474-414/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-474-414/2008 Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS
2008 m. liepos mėn. 09 d.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovui Marijai Annai Čibirauskienei, Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovams Jolantai Baltaduonytei, Algimantui Lauciui, Donatui Vosyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje atstovo patikslintą pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, dėl įpareigojimo priimti teisės aktą ir sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priimti teisės aktą, t. y. nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu veikiantiems juridiniams asmenims, kurių nariais yra asmenys, priklausantys Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo“ 3.1 punkte nurodytoms asmenų grupėms, mažinamas šių asmenų - patalpų ar pastatų savininkų - nuosavybės teise turimų patalpų plotų dydžiui tenkančia nuomos mokesčio dalimi ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. T-40 „Dėl Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2007 m. lapkričio 30 d. reikalavimo Nr. 8-29 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo laikymosi". Ji paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-435 pakeitė 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo" 1.1 punktą ir nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą daugiabučių namų savininkų bendrijoms nuo 2007 m. sausio 1 d. Pagal sprendimo 3.1 punktą nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio atleidžiami tam tikroms socialinėms grupėms priklausantys asmenys - I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai asmenys, - tenkinantys nustatytąsias sąlygas (darbingų asmenų šeimoje buvimas, žemės sklypo išnuomojimo būdas, nuomojamos sklypo dydis). Pareiškėjo nuomone, toks atsakovo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad 3.1 punkte nurodyti žemės nuomininkai (naudotojai) yra atleidžiami nuo mokesčio, tačiau tie patys asmenys, įkūrę daugiabučio namų savininkų bendriją, praranda teisę būti atleidžiami nuo mokesčio mokėjimo, kadangi valstybinės žemės sklypo nuomininkas yra daugiabučio namo savininkų bendrija. Jeigu savivaldybės taryba nusprendė išskirti sprendimo 3.1 punkte nurodytas asmenų grupes kaip labiau pažeidžiamas ir dėl to reikalingas papildomos paramos taikant atleidimą nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo, turi būti laikomasi tokios pat pozicijos ir daugiabučio namo savininkų bendrijų narių atžvilgiu, nediskriminuojant pastarųjų dėl sprendimo steigti namo savininkų bendriją. Bendrijos steigimas nekeičia asmenų, įvardintų Sprendimo 3.1 punkte, socialinio statuso, t. y. jie ir toliau lieka I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai asmenys, tačiau pasinaudojimas teise steigti gyvenamojo namo savininkų bendriją įstatymų nustatyta tvarka, pakeičia jų teisinę padėtį valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo požiūriu, lyginant su padėtimi asmenų, nepasinaudojančių teise steigti bendriją, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų teisinės lygybės principą, reikalaujantį, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos vienodai.
Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovai prašė patikslintą pareiškimą atmesti. Jie paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Tačiau vadovaujantis 1996 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, 1996 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, galimas skirtingas teisinis reguliavimas atsižvelgiant į asmenų skirtingą teisinę padėtį. Sprendimo 3.1 punktu nuo mokesčio atleidžiami tam tikri fiziniai asmenys, kurie priskiriami labiausiai pažeidžiamoms visuomenės socialinėms grupėms, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį konkrečiu laikotarpiu, tuo tarpu bendrijos, vadovaujantis LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsniu, priskiriamos privatiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, įgyvendinantiems daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal skundžiamo sprendimo 1.1 punktą, žemės nuomos mokesčius moka ne daugiabučių namų savininkų bendrijos nariai (fiziniai asmenys), o juridinis asmuo - bendrija, todėl atstovai mano, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šis sprendimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, kadangi mokesčio lengvatos numatytos atitinkamoms socialinėms grupėms priklausantiems fiziniams asmenims, tuo tarpu ginčijamą mokestį, t.y. už daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančius sklypus moka juridiniai asmenys - bendrijos, kurios, kaip ir kiti juridiniai asmenys, pačios apskaičiuoja ir deklaruoja valstybinės žemės nuomos mokestį. Be to, daugelis bendrijų turi teisę verstis ir kita veikla bei gauti kitokių pajamų, tame tarpe ir būti paramos gavėjais bei gauti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, todėl bendrijos nėra lygiaverčiai žemės nuomos mokesčio mokėtojai fiziniams asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-435 pakeitė 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo" 1.1 punktą ir nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą daugiabučių namų savininkų bendrijoms nuo 2007 m. sausio 1 d. Pagal 2003 m. birželio 19 d. sprendimo 3.1 punktą nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio atleidžiami tam tikroms socialinėms grupėms priklausantys asmenys - I ir II grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai asmenys, - tenkinantys nustatytąsias sąlygas (darbingų asmenų šeimoje buvimas, žemės sklypo išnuomojimo būdas, nuomojamos sklypo dydis) (bl. 9-10, 17). Pareiškėjo nuomone, toks atsakovo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad 3.1 punkte nurodyti žemės nuomininkai (naudotojai) yra atleidžiami nuo mokesčio, tačiau tie patys asmenys, įkūrę daugiabučio namų savininkų bendriją, praranda teisę būti atleidžiami nuo mokesčio mokėjimo, kadangi valstybinės žemės sklypo nuomininkas yra daugiabučio namo savininkų bendrija.
Vadovaudamasis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje pareikalavo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtinto asmenų teisinės lygybės principo ir užtikrinti, kad asmenys, gyvenantys daugiabučiuose namuose, kuriuose įsteigtos daugiabučių namų savininkų bendrijos, ir priklausantys grupėms asmenų, nurodytų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo" 3.1 punkte, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo atžvilgiu būtų tokioje pačioje teisinėje padėtyje kaip ir šio sprendimo 3.1 punkte nurodyti asmenys, nesantys daugiabučio namo savininkų bendrijos nariais (bl. 18-19).
Kauno miesto savivaldybės taryba 2008 02 07 posėdyje apsvarstė 2007 11 30 reikalavimą ir nusprendė nepritarti Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2007 m. lapkričio 30 d. reikalavimui Nr. 8-29 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo laikymosi" ir Kauno, miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo" palikti nepakeistą (bl. 24).
Tokiu būdu, šioje byloje keliamas ginčas dėl to, kad asmenys, gyvenantys daugiabučiuose namuose, kuriuose įsteigtos daugiabučių namų savininkų bendrijos, ir priklausantys grupėms asmenų, nurodytų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo" 3.1 punkte, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo atžvilgiu nėra tokioje pačioje teisinėje padėtyje kaip ir šio sprendimo 3.1 punkte nurodyti asmenys, nesantys daugiabučio namo savininkų bendrijos nariais ir toks teisinis reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintą asmenų teisinės lygybės principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. 1996 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 10 str. 1d. bei 50 str. 1d. normų ir Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 2 str. 2d. bei 14 str. 6d. nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatuota, kad „<...> patys asmenys būna skirtingi, ir leidžiant įstatymus tam tikrais atvejais į tai atsižvelgtina. Pavyzdžiui, jei įstatyme visuomenės labui ar humanizmo siekiais bus atsižvelgta į asmenų socialinės padėties skirtumus, tai savaime dar nereikš asmenų lygybės principo pažeidimo.". Atitinkamai 1996 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 08 30 nutarimo Nr. 1164 „Dėl dalies žemės ūkio ministerijos įmonių paskolų kapitalizavimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Biudžetinės sandaros įstatymo 13 str., Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 9 str. ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 43 str. 1d., konstatuota, kad „<...> konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.". Taip pat šiame nutarime konstatuota, kad „vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas anksčiau nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu butų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms."
Tokiu būdu, vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, galimas skirtingas teisinis reguliavimas atsižvelgiant į asmenų skirtingą teisinę padėtį ir atsižvelgiant į konkrečias teisines aplinkybes, o pareiškime nurodyta aplinkybė, jog teisėje pagrindinės teisės ir pareigos turi būti įtvirtintos vienodai, kuri grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 06 30 ir 2002 10 23 nutarimais, nepaneigia to, kad galimos išimtys atsižvelgiant jau į nurodytas aplinkybes.
2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 3.1 punktu nuo mokesčio atleidžiami tam tikri fiziniai asmenys, kurie priskiriami labiausiai pažeidžiamoms visuomenės socialinėms grupėms, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį konkrečiu laikotarpiu, tuo tarpu bendrijos, vadovaujantis LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsniu, priskiriamos privatiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, įgyvendinantiems daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ginčijamo sprendimo 1.1 punktą, žemės nuomos mokesčius moka ne daugiabučių namų savininkų bendrijos nariai (fiziniai asmenys), o juridinis asmuo - bendrija, todėl teismas mano, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad sprendimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, kadangi mokesčio lengvatos numatytos atitinkamoms socialinėms grupėms priklausantiems fiziniams asmenims, tuo tarpu ginčijamą mokestį, t.y. už daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančius sklypus moka juridiniai asmenys - bendrijos, kurios, kaip ir kiti juridiniai asmenys, pačios apskaičiuoja ir deklaruoja valstybinės žemės nuomos mokestį. Be to, sutinkamai su LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 str. 1d. 2p., 31 str. 1d., daugelis bendrijų turi teisę verstis ir kita veikla bei gauti kitokių pajamų, tame tarpe ir būti paramos gavėjais bei gauti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad vadovaujantis LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 13 str., bendrijos įstatai nustato bendrijos nustatomų įmokų rinkimo ir naudojimo ir paskirstymo tvarką, o to paties įstatymo 26 str. 1p. nurodyta, kad bendrija privalo organizuoti namo ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad pati bendrija sprendžia valstybinės žemės nuomos mokesčio rinkimo, paskirstymo, bendrijos narių atleidimo nuo šio mokesčio tvarką, o pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu veikiantiems juridiniams asmenims, kurių nariais yra asmenys, priklausantys Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo“ 3.1 punkte nurodytoms asmenų grupėms, mažinamas šių asmenų - patalpų ar pastatų savininkų - nuosavybės teise turimų patalpų plotų dydžiui tenkančia nuomos mokesčio dalimi, pažeistų daugiabučių namų savininkų bendrijų teises, kurios išimtinai suteiktos bendrijos narių susirinkimui ir kurios apspręstos LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str.
Nuo 2003 01 01 savivaldybėms priskyrus žemės nuomos mokesčio administravimo funkciją ir LR Vyriausybei 2002 11 19 nutarimu Nr. 1798 nustačius, kad konkretų žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba, Kauno miesto savivaldybės taryba 2003 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. T-272 nustatė, jog daugiabučių namų savininkų bendrijos yra žemės nuomos mokesčio mokėtojos, tik vėlesniais šio sprendimo pakeitimais buvo atidedamas apmokestinamasis laikotarpis. Taigi daugiabučių namų savininkų bendrijoms taikomas žemės nuomos mokesčio teisinis reguliavimas yra įtvirtintas jau nuo 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei ir mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio" iki 1996 metų vidurio bendrijos taip pat mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos 1996 06 13 nutarimo Nr. 689 redakcija). Mokestį apskaičiuodavo pačios bendrijos ir mokesčio deklaracijas pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Paminėtame teisės akte buvo įtvirtintas toks pats, kaip ir 2003 m. birželio 19 d. sprendime Nr. T-272 žemės nuomos mokesčio mokėjimo, atskirų socialinių grupių atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo teisinis reguliavimas, todėl teismas laiko, kad asmenys, gyvenantys daugiabučiuose namuose, kuriuose įsteigtos daugiabučių namų savininkų bendrijos, ir priklausantys grupėms asmenų, nurodytų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo" 3.1 punkte, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo atžvilgiu nors ir nėra tokioje pačioje teisinėje padėtyje kaip ir šio sprendimo 3.1 punkte nurodyti asmenys, nesantys daugiabučio namo savininkų bendrijos nariais, tačiau toks teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtinto asmenų teisinės lygybės principo ABTĮ 88 str. 1d. 1p.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškimo reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. T-40 „Dėl Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2007 m. lapkričio 30 d. reikalavimo Nr. 8-29 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo laikymosi" yra išvestinis, todėl atmetus pareiškimo dalį dėl įpareigojimo nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu veikiantiems juridiniams asmenims, kurių nariais yra asmenys, priklausantys Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo“ 3.1 punkte nurodytoms asmenų grupėms, mažinamas šių asmenų - patalpų ar pastatų savininkų - nuosavybės teise turimų patalpų plotų dydžiui tenkančia nuomos mokesčio dalimi, netenkintina pareiškimo dalis dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. T-40 „Dėl Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2007 m. lapkričio 30 d. reikalavimo Nr. 8-29 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo laikymosi", panaikinimo ABTĮ 88 str. 1d. 1p.
Svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai 2003 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. T-272 nustačius, jog daugiabučių namų savininkų bendrijos yra žemės nuomos mokesčio mokėtojos ir pagal sprendimo 3.1 punktą nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio atleidus tam tikroms socialinėms grupėms priklausančius asmenis, o vėlesniais šio sprendimo pakeitimais atidėjus apmokestinamąjį laikotarpį, pareiškėjas LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1d. tvarka nesikreipė dėl tokių sprendimų pakeitimo ar panaikinimo. Kauno miesto savivaldybės tarybai 2003 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. T-272 ir vėlesni šio sprendimo pakeitimai įsigalioję, todėl šių sprendimų nepakeitus ar nepanaikinus, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priimti teisės aktą, t. y. nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu veikiantiems juridiniams asmenims, kurių nariais yra asmenys, priklausantys Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. T-272 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų bei mokėjimo terminų nustatymo“ 3.1 punkte nurodytoms asmenų grupėms, mažinamas šių asmenų - patalpų ar pastatų savininkų - nuosavybės teise turimų patalpų plotų dydžiui tenkančia nuomos mokesčio dalimi, sukeltų teisinę painiavą. Be to, teismas namo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priimti konkretaus turinio teisės aktą, nėra pagrįstas sprendimo priverstinio įvykdymo prasme ABTĮ 97 str., nes sutinkamai su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 str. 1d., savivaldybės taryba susideda iš nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų, o to paties įstatymo 4 str. 1d. 4p. įtvirtinta, jog vietos savivalda grindžiama jos institucijų veiklos laisve ir savarankiškumu, kai jos, įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.