Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. D. ir trečiojo asmens Z. T. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-84-650/2017 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų procese – Z. T., Kairių medžiotojų būrelis, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. D., UAB “Auto TransGrop”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. L. D. pareiškė teisme ieškinį bei patikslintus ieškinius dėl servitutų nustatymo, prašė: 1) nustatyti servitutą ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtas 2G1p, esančio (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančio daikto žemės sklypų, priklausančių: Z. T. (0,2070 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) ir Ž. K. (0,2099 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) kaip tarnaujančių daiktų atžvilgiu, kuris suteiktų teisę statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančių žemės sklypų (statinių servitutą); 2) nustatyti Z. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 0,2070 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) ir Ž. K. nuosavybės teise priklausančio 0,2099 ha žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) servitutą (žemės servitutą bei kelio servitutą), kuriais būtų suteikta teisė ieškovei naudotis minėtais žemės sklypais (pilna jų apimtimi) tam, kad ieškovė galėtų tinkamai bei pagal paskirtį naudoti ir prižiūrėti savo nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtas 2G1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini)) įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovės teise privažiuoti prie pastato, važiuoti transporto priemonėmis aplink savo pastatą ir laisvai patekti į jį, įskaitant į ieškovės pastato vidų per pastato šiaurės – rytinės pusės garažo vartus; 3) nustatyti 1 procento dydžio kompensaciją atsakovams, skaičiuojamą nuo ieškovei žemės servitutu nustatytos žemės sklypų dalies vidutinės rinkos vertės (remiantis VĮ Registrų centras duomenimis), kompensaciją mokant kas ketvirtį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas;

A. Z. T. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti žemės prie pastato (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) servitutą ir kelio servitutą sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) rytinėje dalyje pagal patvirtintą detalųjį planą; 2) nustačius atlygintiną servitutą žemės sklypui, kurio plotas 20,70 arų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)), priteisti atsakovei iš ieškovės 200 Eur periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos neterminuotai, už naudojimąsi atsakovei priklausančiu žemės sklypu, kuriam nustatytas servitutas dėl ieškovės pastato; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepdamas į patikslintą ieškinį, atsakovas Ž. K. prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kelia reikalavimus, kurie jau yra iš esmės išspręsti įstatymų nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo dokumentu, žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A-626, suformuotas servitutas, kuris įregistruotas viešame registre, leidžiantis ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės L. D. ir atsakovės Z. T. sudaryta taikos sutartis. Minėta nutartimi nutarta: 1) civilinę bylą dėl servitutų nustatymo dalyje dėl ieškovės L. D. ieškinio reikalavimų atsakovei Z. T. ir atsakovės Z. T. priešieškinio reikalavimų ieškovei L. D. nutraukti; 2) patvirtinus taikos sutartį, panaikinti byloje taikytas atsakovės Z. T. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones; 3) įtraukti Z. T. į tolesnį ginčo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje; 4) bylinėjimosi išlaidų šalims, tretiesiems asmenims ir valstybei paskirstymo klausimą spręsti teismo galutinio sprendimo priėmimo metu.

2017 m. gruodžio 4 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė L. D. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl ieškovės pirmumo teisės pirkti parduodamą žemės sklypą, ant kurio stovi ieškovės pastatas, pažeidimo ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad trečiasis asmuo Z. T. 2016 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-1127 parduodama žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)) atsakovui Ž. K. pažeidė galiojusius teisės aktus – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1 dalį, nustatančius ieškovės pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą; 2) perkelti ieškovei ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) 2016 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-1127 pirkėjo, t. y. Ž. K., teises ir pareigas; 3) užtikrinti, kad ir toliau šioje byloje būtų taikomos byloje Ž. K. valdomam ginčo žemės sklypui jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės L. D. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. K. priimti atsisakė; ieškovės ieškinį reikalavimų atsakovui Ž. K. dalyje dėl servitutų nustatymo paliko nenagrinėtą; išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovė L. D. turi teisę vėl kreiptis su ieškinio pareiškimu į teismą bendra tvarka; priteisė trečiajam asmeniui Kairių medžiotojų būreliui patirtas 750,20 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis – po 375,10 Eur iš L. D. ir Z. T.; trečiojo asmens Z. T. atstovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei L. D. ir jos atstovui advokatui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė; nutarčiai įsiteisėjus, nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi bei Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys nepriimtinas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio reikalavimų, keliamų ieškinio dalyko pakeitimui. Nurodė, kad šioje proceso stadijoje, kai jau įsiteisėjusi 2017 m. spalio 20 d. teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės Z. T. bei pagrindinė bylos dalis yra nutraukta, o ieškovė CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka neatsisakė savo kitos ieškinio dalies dėl servitutų nustatymo atsakovo Ž. K. turimo žemės sklypo atžvilgiu, yra pagrindas likusį ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad likusi ieškovės reikalavimų dalis nėra apmokėta žyminiu mokesčiu. Palikdamas ieškinį nenagrinėtu, teismas išsprendė trečiojo asmens Kairių medžiotojo būrelio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį trečiasis asmuo Z. T. prašo skundžiamą 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį pakeisti iš dalies – priteisti iš ieškovės L. D. trečiajam asmeniui Kairių medžiotojų būreliui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (750,20 Eur), kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog negalima sutikti su skundžiamos nutarties argumentais, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl Z. T. kaltės. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo Kairių medžiotojų būrelis buvo įtrauktas į bylą teismo iniciatyva, o ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies bei šalims sutarus bylą baigti taikiai, konstatuotina, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl ieškovės pradėto teisminio proceso ir dėl teismo iniciatyvos įtraukti Kairių medžiotojų būrelį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškovė L. D. prašo: 1) pratęsti (atstatyti) terminą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties apskundimui; 2) užtikrinti, kad teismo šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės liktų galioti iki atskirojo skundo išnagrinėjimo; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Skundžiama nutartis buvo priimta 2017 m. gruodžio 8 d., ji ieškovei (neturinčiai teisinio išsilavinimo) buvo įteikta 2017 m. gruodžio 15 d., o jos atstovui advokatui – tik 2017 m. gruodžio 18 d., dėl šių priežasčių buvo praleistas nutarties apskundimo terminas, kurį ieškovė prašo atnaujinti.

Nutraukus bylą ir nespėjus pasinaudoti nutarties apskundimo galimybe, būtina skubiai taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovui Ž. K. nuosavybės teisės į ginčo objektą (žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sukūrė tokią situaciją, kad pirminis ieškovės ieškinys paliekamas nenagrinėtu, patikslintas ieškinys nagrinėti nepriimamas, o laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, taip atsakovui sudaroma galimybė perleisti ginčo objektą – ieškovei bus padaryta tiesioginė ir netiesioginė žala, vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, netinkamai įvertino byloje susidariusią realią faktinę situaciją bei neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant bylą būtent tam pačiam teismui, būtų galima greičiau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą nei būtų pradėtas naujas procesas; teismas, būdamas išsamiai susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo, operatyvumo bei ekonomiškumo principais, galėjo ir privalėjo patikslintą ieškinį priimti ir jį išnagrinėti.

Teismas skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodė, kad ieškovė ir jos atstovas aiškiai išreiškė savo poziciją, jog nebeturi teisinio suinteresuotumo tęsti ginčą atsakovo Ž. K. atžvilgiu dėl servitutų nustatymo, nes ieškovė, tapusi Z. T. žemės sklypo savininke, gavo laisvą prieigą prie statinio. Teismas iš esmės klaidingai suprato ir įvertino ieškovės bei jos atstovo žodžius, patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kadangi tokio pobūdžio tekstas niekada nebuvo pasakytas.

Atsiliepdama į trečiojo asmens Z. T. atskirąjį skundą, trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui.

Atsiliepdamas į trečiojo asmens Z. T. atskirąjį skundą, trečiasis asmuo Kairių medžiotojų būrelis nurodė, kad į bylą buvo įtrauktas ne savo iniciatyva, tačiau jį įtraukus į procesą, siekė tinkamai vykdyti jam, kaip proceso dalyviui įstatyme numatytas pareigas, realizuoti teises, tai sąlygojo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atsiradimą. Pažymėjo, kad jam nesvarbu, kas bus jo bylinėjimosi išlaidas atlyginantis subjektas, svarbu, kad jos būtų atlygintos, todėl klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) L. D. atskirasis skundas tenkintinas, apeliantės (trečiojo asmens) Z. T. atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismo nutartis 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kai vadovaujantis šio Kodekso 317 straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis gali savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2017 m. gruodžio 19 d. (6 t., b. l. 16–22). Pagal civilinės bylos duomenis – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis apeliantės (ieškovės) atstovui advokatui M. R. buvo įteikta 2017 m. gruodžio 18 d. (6 t., b. l. 15); duomenų apie tai, kada skundžiama nutartis buvo įteikta apeliantei (ieškovei), byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad: apeliantė (ieškovė) prašo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą; byloje nėra duomenų apie tai, kada skundžiama nutartis buvo įteikta apeliantei (ieškovei); pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. rezoliucija apeliantės (ieškovės) atskirąjį skundą priėmė ir nutarė rengti nagrinėti Šiaulių apygardos teisme (6 t., b. l. 16), sprendžia, kad apeliantės (ieškovės) prašymas atnaujinti terminą pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties apskundimui tenkintinas – atskirojo skundo padavimo terminas atnaujintinas.

Dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį, kaip neatitinkantį CPK 141 straipsnio reikalavimų

CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016).

Ieškovei pateikus teismui patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jis neatitinka CPK 141 straipsnyje keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovas Ž. K. nesutinka, jog šis patikslintas ieškinys būtų priimtas ir nagrinėjamas šiame servitutų nustatymo bylos procese. Teismas nurodė, kad aplinkybė apie Z. T. priklausančio ginčo žemės sklypo pertvarkymo procedūras, padalinimo būdu suformuojant kelis žemės sklypus, iš kurių vienas buvo parduotas atsakovui Ž. K., ieškovei buvo žinomas dar 2016 m. balandžio mėnesį, kai buvo teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismui, todėl vertino, kad ieškovės pasirinktas kitas savo daiktinių teisių gynimo būdas prieš atsakovą Ž. K. yra nesavalaikis ir procesiškai neleistinas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog toks ieškovės patikslinto ieškinio pateikimas su naujais turtinio pobūdžio reikalavimais atsakovui, kurie procesiniame dokumente net nėra tinkamai suformuluoti dėl restitucijos taikymo galimybės ir neapmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, tik užvilkintų procesą, kadangi teismas turėtų dar kartą įpareigoti šalinti procesinio dokumento trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Civilinė byla nagrinėjama nuo 2012 m., ginčas nagrinėjamoje byloje dėl servitutų nustatymo vyksta jau daugiau kaip penkerius metus, apeliantė (ieškovė) ne kartą tikslino savo ieškinį bei jo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo keičiamas ieškinio pagrindas, keliami nauji reikalavimai, be to, patikslintas ieškinys teismui pateiktas su trūkumais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės (ieškovės) patikslintą ieškinį dėl 2016 m. vasario 2 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šis atsisakymas priimti patikslintą ieškinį neužkerta apeliantei (ieškovei) teisės savo galimai pažeistus interesus ginti savarankišku ieškiniu kitoje civilinėje byloje.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto

Pirmosios instancijos teismas ieškinį reikalavimų atsakovui Ž. K. dalyje dėl servitutų nustatymo paliko nenagrinėtu nurodydamas, kad ieškovė ir jos atstovas aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nebeturi teisinio suinteresuotumo tęsti ginčą atsakovo Ž. K. atžvilgiu dėl servitutų nustatymo, nes ieškovė, tapusi Z. T. priklausiusio žemės sklypo savininke, įgijo laisvą prieigą prie statinio ir galimybę vykdyti planuojamus statinio remonto ar rekonstrukcijos darbus jos turimame žemės sklype; kad dėl tokių aplinkybių ginčas dėl servitutų nustatymo ir gretimam žemės sklypui ieškovei šiuo metu prarado aktualumą, nes ji siekia teismine tvarka įgyti nuosavybės teises ir į gretimą sklypą. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde pažymėjo, jog niekada tokio teksto, kuris nurodomas skundžiamojoje nutartyje, nesakė; kad teismas iš esmės klaidingai suprato ir įvertino ne tik jos, jos atstovo advokato žodžius, taip pat ir patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nutraukus bylą pagrindinėje dalyje, likusioje ieškinio dalyje atsakovo Ž. K. turto atžvilgiu ieškovės reikalavimai nėra apmokėti žyminiu mokesčiu, todėl teismas turi pagrindą neapmokėtų reikalavimų dalyje ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėto CPK straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

Ieškinio (pareiškimo) palikimas nenagrinėto, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus atskirojo skundo argumentus dėl reikalavimų atsakovo Ž. K. turto atžvilgiu (dėl servitutų nustatymo), atsižvelgęs į CPK 135 straipsnį, 138 straipsnį, 296 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs apeliantės (ieškovės) ieškinio trūkumus, tinkamai neišsprendė ieškinio trūkumų pašalinimo ir tokiu būdu nepagrįstai ieškinį reikalavimų atsakovui Ž. K. dalyje dėl servitutų nustatymo paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal apeliantės (ieškovės) pareikštą reikalavimą dėl servitutų nustatymo atsakovo Ž. K. turimo žemės sklypo atžvilgiu, kadangi pirmosios instancijos teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, byla šioje reikalavimų dalyje liko iš esmės neišspręsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei (ieškovei) siūlytina patikslinti dalyvaujančius byloje asmenis bei jų procesines padėtis, galutinai suformuluoti savo reikalavimą atsakovo atžvilgiu, kadangi tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras), uždraudžiant perleisti Ž. K. nuosavybės teises į priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 1148–119); Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas Ž. K., įgijusiam nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini)) atlikti bet kokius statybos ir/ar statinių remonto ar rekonstrukcijos darbus (3 t., b. l. 180–181). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nutarta nutarčiai įsiteisėjus minėtas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl apeliantės (ieškovės) ieškinio reikalavimų atsakovui Ž. K. dėl servitutų nustatymo palikimo nenagrinėto, naikintinas ir pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – taikytos laikinosios apsaugos priemonės Ž. K. turtui (žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini)) paliktinos galioti, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės.

Dėl trečiojo asmens Kairių medžiotojų būrelio bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi nagrinėjamoje byloje iš esmės išlieka apeliantės (ieškovės) reikalavimas dėl servitutų nustatymo atsakovo Ž. K. žemės sklypo atžvilgiu ir apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ginčas yra perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šioje nebaigto proceso stadijoje nėra pagrindo iš esmės spręsti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų šalims, tretiesiems asmenims ir valstybei paskirstymo klausimą tikslinga spręsti pirmosios instancijos teismui galutinio sprendimo priėmimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo procesiniu sprendimu yra panaikinamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties skundžiamos dalys dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Z. T. ir L. D. turi būti išsprendžiamas , priimant galutinį sprendimą byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti apeliantei (ieškovei) L. D. praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį dalyje dėl patikslinto ieškinio atsisakymo priimti palikti nepakeistą. Panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) L. D. pareikštą reikalavimą dėl servitutų nustatymo atsakovo Ž. K. turimo žemės sklypo atžvilgiu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.