Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovams M. B. ir J. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovė J. B. atsiliepimo į ieškinį nei teismo nustatytu terminu, nei iki byloje paskirto teismo posėdžio nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas M. B. palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją – prašė ieškinį atmesti dalyje dėl 665,50 Eur Automobilio atsiėmimo, transportavimo bei pardavimo išlaidų, taip pat prašė išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją teismo posėdžio metu palaikė ir atsakovė.

Byloje nustatytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

7. Ieškovės pateiktais faktiniais duomenimis, 2016 m. balandžio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovo M. B. buvo sudaryta turto – lengvojo automobilio F. G., išperkamosios nuomos sutartis Nr. DV-162-00758. Sutartis buvo sudaryta šeimos narių ūkio poreikiams tenkinti – Sutartyje atsakovo sutuoktinė J. B. patvirtino, kad supranta ir sutinka, jog prievolė pagal Sutartį yra solidari, t. y. ji ir jos sutuoktinis yra solidarūs skolininkai pagal Sutartį.

8. Remiantis Sutarties Bendrosios dalies 12.2 punktu, ieškovė (bankas) turi teisę ne mažiau kaip prieš 14 dienų papildomai raštu įspėjęs klientą vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jeigu klientas padaro bent vieną iš Sutartyje nurodytų esminių Sutarties pažeidimų ir klientas per ieškovo (banko) rašytiniame prašyme nustatytą terminą šių pažeidimų nepašalina. Vienas iš tokių, esminių, Sutarties pažeidimų, įtvirtintas Sutarties Bendrosios dalies 12.2.1 punkte – klientas ilgiau kaip vieną mėnesį Grafike ar kitame banko pateiktame reikalavime nustatytais terminais nemoka bankui Grafike ar kitame banko pateiktame reikalavime nustatytų mokėtinų sumų ir pradelsta suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų Grafike nurodytos negrąžintos finansuotos sumos.

9. Klientui pažeidus Sutartį, bankas savo pasirinkimu turi teisę, esant Sutarties Bendrosios dalies 12.2.1 – 12.2.10 punktuose nurodytam pažeidimo atvejui, nutraukti Sutartį ir kitas tarp šalių sudarytas sutartis, ir pareikalauti, kad klientas nedelsiant grąžintų turtą bei atlygintų bankui dėl Sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, kurie banką grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį (Sutarties Bendrosios dalies 12.3.1 punktas). Be minėtų įsipareigojimų, klientas taip pat privalo sumokėti bankui visus iki Sutarties nutraukimo susidariusius įsiskolinimus, likusius pagal Grafiką, įskaitant, tačiau neapsiribojant, delspinigius, Turtui suteiktų priežiūros paslaugų mokesčius, kitas banko patirtas išlaidas (Sutarties Bendrosios dalies 12.6 punktas).

10. Klientas nuo Sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis turtu ir įsipareigoja jį grąžinti bankui, nebent šalys susitaria kitaip (Sutarties Bendrosios dalies 12.5 punktas).

11. 2019 m. spalio 8 d. raštu dėl finansinių įsipareigojimų, sutarčių nutraukimo ir turto grąžinimo ieškovė informavo atsakovus, kad atsakovams netinkamai vykdant prisiimtus finansinius įsipareigojimus, 2019 m. spalio 8 d. yra susidaręs 753,45 Eur įsiskolinimas. Ieškovė minėtu raštu taip pat pareikalavo, kad atsakovai ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 23 d. sumokėtų skolą bei visiškai įvykdytų savo prievoles pagal Sutartį. Nurodė, kad iki nurodyto termino neįvykdžius reikalavimų, Sutartis 2019 m. spalio 23 d. bus vienašališkai nutraukta, o atsakovai neteks teisės naudotis Sutarties dalyku – automobiliu F. G., ir jį privalės savo lėšomis pristatyti bankui į UAB „Baltijos realizacijos centras“ iki 2019 m. spalio 28 d..

12. 2020 m. vasario 24 d. raštu dėl įsipareigojimų vykdymo pagal lizingo sutartį ieškovė informavo atsakovus, kad jie įsipareigojimų per 2019 m. spalio 8 d. rašte nurodytą terminą neįvykdė, todėl Sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir pradėta automobilio F. G. pardavimo procedūra, 2020 m. vasario 19 d. turtas parduotas už 2 500 Eur. Ieškovė minėtu raštu taip pat pareikalavo, kad atsakovai ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 9 d. visiškai padengtų visą likusį po turto pardavimo įsiskolinimą bankui, sudarantį 1 488,88 Eur.

13. Ieškovė pateikė į bylą dvi PVM sąskaitas faktūras viso 665,50 Eur sumai – 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 423,50 Eur sumai, išrašytą ieškovei UAB „Turto rizikos valdymas“ už paslaugas pagal sutartį tarpininkauti vykdant turtinę prievolę Nr. 2017 m. gegužės 15 d. (M. B., F. G.); 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą 242 Eur sumai, išrašytą ieškovei UAB „Baltijos realizacijos centras“ – atlygis už F. G. pardavimą.

14. Teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bylos šalims buvo nustatytas papildomas terminas pateikti duomenis, patvirtinančius jų šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes, o būtent – duomenis apie tai: 1) kokia buvo Automobilio vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, ar ji buvo įtvirtinta priėmimo–perdavimo akte, 2) kokia buvo Automobilio pardavimo kaina (atitinkamus pardavimo kainą pagrindžiančius įrodymus); 3) duomenis apie Automobilio perdavimo (grąžinimo) ieškovei aplinkybes – Automobilio grąžinimo priėmimo–perdavimo aktą, kitus duomenis, patvirtinančius bylos šalių įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su Automobilio grąžinimu ieškovei; 4) išsamesnius duomenis, pagrindžiančius ieškovės turėtas, prašomas iš atsakovų priteisti 665,50 Eur išlaidas (Automobilio atsiėmimo, transportavimo ir pardavimo išlaidas).

15. Po minėtos teismo nutarties priėmimo ieškovė pateikė į bylą jos ir UAB „Turto rizikos valdymas“ bei jos ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudarytas bendradarbiavimo sutartis (sutarčių išrašus). 2017 m. gegužės 15 d. sutartimi dėl tarpininkavimo vykdant turtinę prievolę (parduoti turtą) UAB „Turto rizikos valdymas“, remdamasi ieškovės suteiktu įgaliojimu, įsipareigojo imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų turtui – lengvųjų automobilių, priklausančių ieškovei, susigrąžinimui iš skolininkų, o ieškovė įsipareigojo mokėti 350 Eur (plius PVM) atlyginimą už kiekvieną sugrąžintą turto vienetą. Priedu prie 2016 m. sausio 4 d. bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Baltijos realizacijos centras“, ieškovė įsipareigojo už kiekvieną parduotą turtą mokėti 4 proc. + PVM komisinį mokestį nuo galutinės turto kainos, bet ne mažiau kaip 200 Eur + PVM. 2019 m. spalio 29 d. įgaliojimą, kuriuo ieškovė įgaliojo UAB „Turto rizikos valdymas“ atsiimti iš atsakovo Automobilį bei atlikti teisėtus veiksmus, susijusius su Automobilio paieška ir grąžinimu ieškovei – turto identifikavimas, pargabenimas į ieškovės nurodytą vietą, surasto turto apsaugos organizavimas ir kt. Ieškovė taip pat pateikė UAB „Turto rizikos valdymas“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sąskaitų apmokėjimų nurodymus, patvirtinančius ieškovės atsiskaitymą su minėtomis bendrovės pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras atitinkamai 423,50 Eur ir 242 Eur sumai.

16. Ieškovė taip pat pateikė į bylą 2019 m. lapkričio 4 d. turto – automobilio F. G. priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovė, atstovaujama UAB „Turto rizikos valdymas“, priėmė automobilį F. G.. Automobilio vertė jo grąžinimo momentu priėmimo–perdavimo akte nenurodyta. Turto priėmimo–perdavimo akto skiltyje „akivaizdūs turto trūkumai“ Automobilio trūkumai nėra įvardinti. Automobilio pardavimo skelbimus, patvirtinančius, kad Automobilis buvo pardavinėjamas už 5 500 Eur (2019 m. gruodžio mėnesį), 4 500 Eur (2020 m. sausio mėnesį), 2 500 Eur kainą (2020 m. vasario mėnesį). 2020 m. vasario 19 d. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (išrašą), kuria ieškovė Automobilį pardavė už 2 500 Eur sumą.

Dėl neginčijamų ieškinio reikalavimų – negrąžintos turto likutinės vertės, palūkanų bei delspinigių priteisimo

Motyvuojamoji dalis

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Taigi, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, vienas iš kreditoriaus teisių gynimo būdų – reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

20. Bylos duomenimis, atsakovai tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. negrąžino turto likutinės vertės pagal Sutartį – 633,95 Eur, nesumokėjo 180,54 Eur palūkanų bei 8,89 Eur delspinigių, todėl ieškinio reikalavimai dėl negrąžintos turto likutinės vertės, palūkanų bei delspinigių priteisimo iš atsakovų tenkinami. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.

21. Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

22. Ieškovė ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą priteisti jos naudai iš atsakovų 665,50 Eur jos turėtų Automobilio atsiėmimo, transportavimo ir pardavimo išlaidų. Atsakovai su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka, jį ginčija.

23. Minėta, kad Sutarties Bendrosios dalies 12.5 punktas numatė, jog Klientas nuo Sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis turtu ir įsipareigoja jį grąžinti bankui, nebent šalys susitaria kitaip. Pagal Sutarties Bendrosios dalies 13.1.1 punktą sutarties nutraukimo atveju atsakovas privalo ieškovei grąžinti turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos. Atitinkamas terminas grąžinti ieškovei Automobilį iki 2019 m. spalio 28 d. buvo nustatytas ieškovės 2019 m. spalio 8 d. pranešime, adresuotame atsakovui. Automobilis ieškovės įgaliotam atstovui perduotas 2019 m. lapkričio 4 d. (praėjus savaitei nuo ieškovės nustatyto Automobilio grąžinimo termino pabaigos). Byloje nenuginčyta, jokiais įrodymais nepaneigta aplinkybė, kad būtent atsakovas minėtą dieną pristatė ir perdavė Automobilį ieškovės įgaliotam atstovui.

24. Sutarties Bendrosios dalies 13.1.2 punktas numatė, kad atsakovui nesilaikant Sutarties Bendrosios dalies 13.1.1 punkto nuostatų, ieškovė turi teisę bet kuriuo metu atsiimti Automobilį, tokiu atveju Automobilio susigrąžinimo išlaidos tenka atsakovui. Tuo tarpu pagal Sutarties Bendrosios dalies 13.1.5 punktą Automobilio išieškojimo bei kitos su jo grąžinimu ieškovei ir Automobilio realizavimu susijusios išlaidos ir visa rizika tenka atsakovui (įskaitant ir tuos atvejus, kai Automobilį susigrąžina ieškovė ar jos įgaliotas trečiasis asmuo).

25. Nuostolių atlyginimo prašanti šalis privalo įrodyti patirtų nuostolių dydį, todėl lizingo davėjas, prašydamas atlyginti dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, privalo savo reikalavimus pagrįsti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012).

26. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016).

27. Šiuo atveju ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti prašomas priteisti iš atsakovų 423,50 Eur Automobilio atsiėmimo, transportavimo išlaidas, pastarųjų išlaidų – jų būtinumo, dydžio ir realaus turėjimo, byloje tinkamai nepagrindė. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu.

28. Remiantis šiame sprendime aptartomis Sutarties nuostatomis, ieškovei nutraukus Sutartį, pareigą grąžinti ieškovei Automobilį turėjo būtent atsakovas. Atsakovas byloje pateikė tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus, kad jis minėtą pareigą įvykdė, t. y. pats pristatė ir perdavė Automobilį ieškovės įgaliotam asmeniui. Aptariamus atsakovo paaiškinimus paneigiantys įrodymai byloje nėra pateikti. Tuo tarpu bylos įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad būtent atsakovas po Sutarties nutraukimo pristatė ir perdavė Automobilį ieškovės įgaliotam asmeniui.

29. Teismui pateiktame 2019 m. lapkričio 4 d. turto (Automobilio) priėmimo–perdavimo akte nėra jokių žymų, kad Automobilis buvo perduotas ne paties tokią pareigą pagal Sutartį turėjusio atsakovo, o iš jo atsiimtas (susigrąžintas) ieškovės įgaliotų asmenų. Teismo vertinimu, susiklosčius situacijai, kai pareigą pagal sutartį grąžinti turą turėjusi sutarties šalis šios pareigos nevykdo ir turtas yra atsiimamas (susigrąžinamas) kitos šalies, tokia aplinkybė neabejotinai turėtų atsispindėti turto priėmimo–perdavimo akte, arba turto atsiėmimo faktas turėtų būti įforminamas kitokio pobūdžio dokumentu, aiškiai patvirtinančiu turto susigrąžinimo būdą. Šiuo gi atveju atkreiptinas dėmesys ir į pagrindinę 2019 m. lapkričio 4 d. turto (Automobilio) priėmimo–perdavimo akto formuluotę, sudarančią pagrindą manyti, kad būtent pats atsakovas pristatė ir perdavė Automobilį ieškovės įgaliotam asmeniui: „Šiuo aktu M. B. perduoda <...>“. 2019 m. lapkričio 4 d. turto (Automobilio) priėmimo–perdavimo aktas surašyta ne atsakovo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Manymą, kad Automobilis iš atsakovo buvo ne atsiimtas ieškovės, o pristatytas ir perduotas paties atsakovo, sustiprina ir Automobilio perdavimo momentas – Automobilis, nors ir perduotas praleidus nustatytą terminą, tačiau jį (atitinkamą terminą) praleidus neženkliai (Automobilis perduotas praėjus savaitei laiko nuo termino, kada jis turėjo būtų grąžintas ieškovei, pabaigos). Pažymėtina, kad turto atsiėmimo atveju šis terminas tikėtina būtų ilgesnis.

30. Teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovės argumentams, kad turto susigrąžinimas lizingo sutarties nutraukimo atveju nėra lizingo davėjo (banko) veikla, tačiau tai nereiškia, kad, prašydamas turto susigrąžinimo išlaidų atlyginimo iš sutartį pažeidusios šalies (lizingo gavėjo), lizingo davėjas neturi šių išlaidų pagrįsti. Priešingai, kaip jau minėta šioje sprendimo dalyje, tokios išlaidos, atitinkamas jų dydis, privalo būti pagrįstas leistinais įrodymais. Šiuo atveju ieškovė turėtas 423,50 Eur Automobilio atsiėmimo (susigrąžinimo), transportavimo išlaidas iš esmės grindė 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra 423,50 Eur sumai, išrašyta ieškovei UAB „Turto rizikos valdymas“ už paslaugas pagal sutartį tarpininkauti vykdant turtinę prievolę Nr. 2017 m. gegužės 15 d. (M. B., F. G.). Tačiau pažymėtina, kad vien tik PVM sąskaita faktūra savaime nepagrindžia atitinkamų paslaugų suteikimo fakto bei paslaugų suteikimo apimties.

31. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje buvo akcentuota, jog iš ieškovės byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (tarp jų ir 2019 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros 423,50 Eur sumai) nėra galimybės nustatyti išlaidų susidarymo aplinkybių, o tuo pačiu ir spręsti dėl jų (ne)pagrįstumo. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, ieškovei buvo nustatytas papildomas terminas pateikti duomenis, pagrindžiančius ieškovės turėtas, prašomas iš atsakovų priteisti, Automobilio atsiėmimo, transportavimo išlaidas, taip pat duomenis apie Automobilio perdavimo (grąžinimo) ieškovei aplinkybes. Tačiau ir po teismo nustatyto papildomo termino ieškovė duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl Automobilio susigrąžinimo išlaidų pagrįstumo, nepateikė. Tokiais duomenimis, įrodančiais ieškovės turėtas Automobilio susigrąžinimo (atsiėmimo, transportavimo) išlaidas, byloje nesant kitų duomenų, negali būti pripažįstami ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Turto rizikos valdymas“ sudaryta sutartis dėl atitinkamų paslaugų teikimo, taip pat ir PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantys įrodymai – jie reikšmingi ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Turto rizikos valdymas“, o ne ieškovės ir atsakovų, sutartinių santykių kontekste. Pažymėtina, kad ieškovė, net ir po aiškaus teismo nurodymo (2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje), nepaaiškino, kokios konkrečiai turto susigrąžinimo išlaidos šiuo atveju buvo patirtos, kaip ir nepateikė nei įrodymų, nei paaiškinimų, paneigiančių atsakovo poziciją byloje, kad Automobilį jis pats pristatė ir perdavė ieškovei (teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo, o 2020 m. rugsėjo 21 d. ieškovės procesiniame dokumente tokie paaiškinimai taip pat nepateikti). Taigi, ieškovė neįrodė, kad, atsakovui nevykdant Sutartyje numatytos pareigos grąžinti Automobilį, ji patyrė 423,50 Eur Automobilio susigrąžinimo išlaidas, todėl ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovų atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Priešingai, nei Automobilio susigrąžinimo išlaidas, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės prašomas priteisti iš atsakovų 242 Eur Automobilio pardavimo išlaidas. Ieškovės turėtas 242 Eur Automobilio pardavimo išlaidas patvirtina bylos įrodymų visuma – 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaita faktūra 242 Eur sumai, išrašyta ieškovei UAB „Baltijos realizacijos centras“ – atlygis už F. G. pardavimą, minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, ieškovės sutartis su UAB „Baltijos realizacijos centras“, byloje pateikti skelbimai dėl Automobilio pardavimo bei Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis.

33. Tiek, kiek susiję su ieškovės subjektine teise reikalauti šio sprendimo 32 punkte nurodytų išlaidų atlyginimo, pažymėtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi pirmiau įvardytų išlaidų, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Sutartį, be to, svarbus yra ir tas aspektas, kad aptariamos išlaidos buvo būtinos – ieškovė nesiverčia turto pardavimo veikla. Vadinasi, ieškovė CK 6.574 straipsnio prasme turi teisę reikalauti ir šiame sprendimo punkte įvardytų papildomų išlaidų atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai, ginčydami taip pat ir ieškovės reikalavimą dėl turto (Automobilio) pardavimo išlaidų, nei įrodymų, nei argumentų dėl šios ieškovės reikalavimo dalies nepagrįstumo (skirtingai nei dėl Automobilio atsiėmimo, transportavimo išlaidų) nepateikia.

34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 242 Eur Automobilio pardavimo išlaidų priteisimo iš atsakovų laikytinas pagrįstu bei tenkintinu.

35. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (115 Eur dydžio įmokomis per mėnesį).

36. CPK 284 straipsnį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas, teismo nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.

37. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

38. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus ir įvertinti tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.

39. Šiuo atveju atsakovas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo bei atsakovės turtinę padėtį – pastarieji įrodymai teikiant tokio pobūdžio prašymą turi būti teismui pateikiami. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagrindo sprendimo įvykdymo išdėstymui nėra, atsakovams įrodymais nepagrindus tokio išdėstymo būtinumo (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinė bylos baigties, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

40. Ankstesnėse šio sprendimo dalyse aptartų motyvų pagrindu, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovų M. B. ir J. B. priteisiant 633,95 Eur negrąžinto turto likutinę vertę, 180,54 Eur nesumokėtas palūkanas, 8,89 Eur delspinigius, ieškovės turtėtas 242 Eur turto pardavimo išlaidas; ieškovės reikalavimas dėl 423,50 Eur turto atsiėmimo (susigrąžinimo), transportavimo išlaidų – atmetamas kaip nepagrįstas (neįrodytas). Atsakovai pagal Sutartį yra solidarūs skolininkai, todėl atitinkamos, šiame sprendimo punkte nurodytos kaip iškovei priteistinos sumos, ieškovės naudai priteisiamos solidariai iš abiejų šios bylos atsakovų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 065,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 72 procentai ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovų ieškovei priteistina 23,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas), po 11,88 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui (įmonės kodas 112025254) solidariai iš atsakovų M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 633,95 Eur (šešių šimtų trisdešimt trijų eurų devyniasdešimt penkių euro centų) negrąžinto turto likutinę vertę, 180,54 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų penkiasdešimt keturių euro centų) palūkanas, 8,89 Eur (aštuonių eurų aštuoniasdešimt devynių euro centų) delspinigius, 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) turto pardavimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 065,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,76 Eur (dvidešimt trijų eurų septyniasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas – po 11,88 Eur (vienuolika eurų aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) iš kiekvieno atsakovo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.