Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-26 · Byla Nr. ATP-830-478/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-26
Bylos Nr.
ATP-830-478/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-830-478/2016Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00147-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atmestas K. R. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas galutine nuobauda - 4 000 (keturių tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Nutarimas įsiteisėjo 2014 m. balandžio 22 d.2016 m. birželio 20 d. K. R. pateikė prašymą Šakių rajono apylinkės teismui dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi šį prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad administracinės nuobaudos taikymas yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti.Apeliaciniame skunde K. R. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Skunde apeliantas nurodo, kad jis nėra sistemingas įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidėjas. Dėl padarytų pažeidimų kaltę jis pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Darbdavio apeliantas charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų nėra turėjęs. Darbdavys yra sumažinęs jo darbo užmokestį, nes buvo priverstas įvesti vairuotojo pareigybę 0,25 etato, šioms pareigoms užimti įdarbino kitą asmenį, kuriam mokamas darbo užmokestis, sudarantis jam sumažinto uždarbio dydį. Taigi, jam yra sumažintas darbo užmokestis, nors darbų apimtys nėra sumažėjusios.K. R. teigimu, apylinkės teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad nuobaudos tikslai yra nepasiekti, nes jokių motyvų, pagrindžiančių šią išvadą, nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio apeliantas suprato, jog teismas pripažįsta įstatyminę teisę kreiptis dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau kartu konstatuoja, jog padarius šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą nuobaudos tikslai bus pasiekti tik praėjus visam teisės vairuoti atėmimo terminui. K. R. vertinimu, jo asmenybė niekuo teigiamai ar neigiamai neišsiskiria iš kitų asmenų, padariusių šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam. Apylinkės teismas nepakankamai įvertino tai, kad negatyvias pasekmes jis nuolat patiria jau ilgą laiko tarpą, todėl paskirta nuobauda neabejotinai neigiamai atsiliepia jo gyvenimo kokybei, pilnavertiškumui. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ne pomėgiui, pramogai ar hobiui realizuoti, bet darbo atlikimui ir šeimos pajamų uždirbimui. Savo darbines pareigas – langų apdailą, jis atlieka ne įmonės buveinėje, kabinete, tačiau kiekvieną kartą vis skirtingu adresu esančiame užsakovo statybos objekte, įvairiu atstumu nuo namų. Taigi, administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, nes dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo jis išgyveno daug neigiamų pasekmių, ateityje pasižada įstatymų imperatyvų nepažeidinėti.Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas prašo palikti Šakių rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir K. R. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. R. skundas netenkinamas.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-994/2012, N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Pažymėtina, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. R. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnio reikalavimus – naujų teisės pažeidimų jis nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taip pat jis yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau, jau minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, K. R. 2014 m. balandžio 2 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas 1158 Eur (4000 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam ir dėl to avarijos sukėlimą, kai asmeniui nustatytas lengvas, t. y. 1,12 promilių, girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais K. R. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas (analizuojamu atveju, nesuvaldžius automobilio, buvo atsitrenkta į elektros stulpą). Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Įstatymo leidėjas, nustatydamas 0,4 promilių leistiną neblaivumo laipsnį, konstatavo, kad bet koks šios normos viršijimas kelia pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl yra baustinas. Tuo tarpu K. R. šią leistiną ribą viršijo beveik tris kartus.Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., jog K. R. padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, ateityje žada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisės pažeidimų, teisės atėmimo vykdymo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, per įstatymo nustatytą terminą sumokėjo teismo paskirtą piniginę baudą, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Išskirtine aplinkybe nėra pripažįstama ir K. R. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta charakteristika, kurioje apeliantas apibūdinamas kaip atsakingas, patikimas bei nekonfliktiškas darbuotojas. K. R. skunde pažymi, kad jam dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones darbdavys yra sumažinęs darbo užmokestį, nes buvo priverstas įvesti vairuotojo pareigybę 0,25 etato. Šioms pareigoms užimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbino kitą asmenį, kuriam mokamas darbo užmokestis, sudarantis apeliantui sumažinto uždarbio dydį. Taigi, jam yra sumažintas darbo užmokestis, nors darbų apimtys nėra sumažėjusios. Su šiais teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka, kadangi iš minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos K. R. charakteristikos matyti, kad apeliantui yra sumažinta darbų apimtis 0,25 etato ir papildomai 0,25 vairuotojo pareigos paskirtos kitam darbuotojui. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, jam sumažėjo darbų apimtys, o tuo pačiu ir atlyginimas. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog darbų apimtis K. R. sumažinta tik nuo 2016 m. birželio 10 d., nors apylinkės teismo nutarimas, kuriuo paskirtas specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams, priimtas dar 2014 m. balandžio 2 d. Vadinasi, daugiau nei dvejus metus neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones apeliantui netrukdė susitvarkyti su darbinėmis funkcijomis pilna apimtimi. Net jei šiuo metu K. R. ir atsirado tam tikros neigiamos pasekmės, tai nelaikytina kuo nors išskirtine aplinkybe. Transporto priemonių vairavimas nėra tiesioginė apelianto darbo funkcija, taigi specialiosios teisės atėmimas konkrečiam laikotarpiui pagrindinio pajamų šaltinio iš K. R. neatima. Pažymėtina ir tai, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu K. R. buvo paskirta minimali ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda. Šio sprendimo priėmimo metu Šakių rajono apylinkės teismas įvertino visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, galimas neigiamas finansines pasekmes, darbo pobūdį, teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl švelninti nuobaudą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos paskiriant pažeidėjui minimalią administracinę nuobaudą, nėra objektyvaus pagrindo. Remiantis šiais duomenimis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, finansiniais įsipareigojimais bei šeimos narių išlaikymu, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus K. R. padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis, byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, K. R. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, t. y. tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir K. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė