Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2021-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-581/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
1-12-581/2021
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00077-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kaltinamasis
V. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-12-581/2021Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00077-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.;1.2.14.6.2.1.;1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.;2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2021 m. vasario 12 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,kaltinamajam V. U. ir jo gynėjui Ričardui Suslavičiui,civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. U., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau ir Įstaiga) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu 2016-04-01 iki 2018-09-19, Įstaigos registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), nepateikdamas buhalterėms: iki 2016-05-30 V. J., o nuo 2016-05-30 buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „B.“ buhalterei E. N. (nežinančioms apie jo daromą nusikalstamą veiką) dalies apskaitos dokumentų, pateikdamas į apskaitą įtraukti neturinčius juridinės galios, bei žinomai suklastotus apskaitos dokumentus dėl neįvykusių ūkinių - finansinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Įstaigos buhalterinę apskaitą, o būtent:

1. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574:

– 4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams,

kadangi Įstaigos 2017 m. balanse 47 915 Eur nepagrįstai padidintas turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai; veiklos rezultatų ataskaitoje 11 315 Eur padidintos pajamos ir 21 232 Eur padidintos sąnaudos, 10 741 Eur sumažintas grynasis veiklos rezultatas, nepagrįstai koreguoti atskiri buhalteriniai straipsniai, ištaisyti finansinio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio rodikliai, jie nepagrįsti buhalterinėmis pažymomis ar dokumentais, nepateikti skolų suderinimo aktai, kas lėmė 2017 m. finansinių ataskaitų, pateiktų 2018-03-01 ir 2018-06-25 duomenų nesutapimą;

– 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,

kadangi į 2016 m. į atskaitingo asmens (V. U.) buhalterinę sąskaitą nebuvo įtraukti V. U. iš banko sąskaitos išmokėti 7 229,9 Eur,

į Įstaigos 2017 m. buhalterinę apskaitą įtrauktas prekių pirkimas iš A. U., G. K., A. M. – Z., R. D., R. D. pagal jų vardu įformintus dokumentus (sutartis ir kasos išlaidų orderius) už 14 500 Eur, atitinkamai:

– pagal 2017-05-31 pirkimo-pardavimo sutartį dėl pirkimo iš A. U. 600 MM bėgių su pabėgiais (2x5 m), už 2 500 Eur (2017-05-31 Kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini));

– pagal 2017-05-31 pirkimo-pardavimo sutartį dėl pirkimo iš A. M. – Z. 4 vienetų 750 mm aširačių už 4 000 Eur (2017-05-31 Kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini));

– pagal 2017-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį dėl pirkimo iš R. D. (duomenys neskelbtini) variklio su greičių dėže su įranga (2 vnt.) už 2 500 Eur (2017-12-29 Kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini));

– pagal 2017-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį dėl pirkimo iš R. D. 600 mm 4 vnt. aširačių už 3 000 Eur (2017-12-29 Kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini));

– pagal 2017-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį dėl pirkimo iš G. K. 8 vnt. guolinių ašidėžių už 2 500 Eur (2017-12-29 Kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis;

2018 m. iš Įstaigos kasos sau nepagrįstai išsimokėjo 5 500 Eur už mažavertės cisternos įsigijimą, taip sumažindamas 20 000 Eur grynų pinigų likutį kasoje ir Įstaigos turtą;

– 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 18 straipsnio reikalavimus, kad klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą,

kadangi patikslinti ir pataisyti 2017 m. finansinių ataskaitų duomenys, kurie nepagrįsti raštiškais buhalteriniais paaiškinimais, pažymomis ir dokumentais, metinės inventorizacijos duomenimis, kt. dokumentais, duomenų apskaitos registruose ,,Didžioji knyga“, ,, (duomenys neskelbtini) Skolos teikėjams“ apie prekių/paslaugų pirkimo iš UAB ,,U. L.“, ,,S. G. – A.“, UAB ,,D.“ ūkines operacijas nepagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis,

– 13 straipsnio „Apskaitos rekvizitai“ 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad vienas iš privalomų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;

kadangi į 2017 m. Įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos – prekių pirkimai iš A. U., G. K. A. M. – Z., R. D., R. D. bei cisternos (be važiuoklės) 750 mm pirkimo-pardavimo sutartis iš R. L. 5 500 Eur, pagal kurių duomenis ūkinė operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis.

2. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“:

– 3 dalies reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas; 4 dalies reikalavimus, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas; 5 dalies reikalavimus, kad jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį asmeniui, kuris nėra tos įmonės darbuotojas, nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris ir gavėjo nurodyta gyvenamoji vieta; 16 dalies reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai; 17 dalies reikalavimus, kad Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį; 19 dalies reikalavimus, kad Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti; kadangi jis:

2017 m. iš kasos nepagrįstai išlaidavo pagal A. U., G. K., A. M. – Z., R. D., R. D., R. L. vardu įformintus kasos išlaidų orderius 20 000 Eur, neapskaitė jam, kaip atskaitingam asmeniui, iš banko išmokėtų 7 230 Eur, kasos registre įrašė neteisingą kasos likutį 2016-05-25 dienai, neapskaitė 2017-07-05 kasos išlaidų orderio 24 Eur sumai, į 2017 m. rugsėjo mėn. kasos registrą nesavalaikiai apskaitė kasos pajamų ir išlaidų orderių, iš 2017 m. kasos nepagrįstai nurašė 14 500 Eur ir 5 500 Eur fiziniams asmenims, į kasos apskaitą įtraukė ne visus kasos išlaidų orderius, kai kuriuose nėra pinigų gavėjo parašo.

dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016 - 2017 m. Įstaigos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016 – 2017 m. grynų pinigų likučio, panaudojimo ir turto.

Be to, V. U., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – Įstaiga) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu 2017-05-31 iki 2018–06–05, Įstaigos registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), suklastodamas tikrus bei pagamindamas netikrus dokumentus:

– pagaminęs netikrą dokumentą – 2017-05-31 pirkimo-pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs juose tikrovę neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš A. U. 600 mm bėgius su pabėgiais 2x5 m už 2 500 Eur, bei kad A. U. išmokėjo 2 500 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam A. U., po ko juos patvirtino savo parašu (nors A. U. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų bėgių su pabėgiais nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo);

– pagaminęs netikrą dokumentą – 2017-05-31 pirkimo-pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs juose tikrovę neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš A. M. – Z. (duomenys neskelbtini) 4 vnt. 750 mm aširačius už 4 000 Eur bei, kad A. M. – Z. išmokėjo 4 000 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiai A. M. – Z., po ko juos patvirtino savo parašu (nors A. M. - Z. pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytų (duomenys neskelbtini) 4 vnt. 750 mm aširačių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo);

– pagaminęs netikrą dokumentą – 2017-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs juose tikrovę neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš R. D. 2 vnt. (duomenys neskelbtini) variklių su greičių dėže ir visa įranga už 2 500 Eur, bei kad R. D. išmokėjo 2 500 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam R. D., po ko juos patvirtino savo parašu (nors R. D. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų 2 vnt. (duomenys neskelbtini) variklių su greičių dėže ir visa įranga nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo);

– pagaminęs netikrą dokumentą – 2017-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs juose tikrovę neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš R. D. (duomenys neskelbtini) 4 vnt. 600 mm aširačius už 3 000 Eur, bei kad R. D. išmokėjo 3 000 Eur, nurodęs pasirašyti juos apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam R. D., po ko juos patvirtino savo parašu (nors R. D. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų (duomenys neskelbtini) 4 vnt. 600 mm aširačių nepardavė ir kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų negavo);

– pagaminęs netikrą dokumentą – 2017-12-29 pirkimo – pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą – 2017-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs juose tikrovę neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš G. K. (duomenys neskelbtini) 8 vnt. guolinių ašidėžių už 2 500 Eur, bei kad G. K. išmokėjo 2 500 Eur, nurodęs pasirašyti juos, apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam, G. K., po ko juos patvirtino savo parašu (nors G. K. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų (duomenys neskelbtini) 8 vnt. guolinių ašidėžių nepardavė ir K. nurodytų pinigų negavo);

– pagaminęs netikrą dokumentą – 2018-06-05 pirkimo-pardavimo sutartį ir suklastojęs tikrą dokumentą (be datos) – kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodęs juose tikrovę neatitinkančius duomenis, kad pirko Įstaigos vardu iš R. L. vagoną – cisterną (be vaziuoklės) už 5 500 Eur, bei kad R. L. išmokėjo 5 500 Eur, nurodęs pasirašyti juos, apie jo daromą nusikalstamą veiklą nieko nežinančiam R. L., po ko juos patvirtino savo parašu (nors R. L. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto vagono – cisternos (be vaziuoklės) nepardavė ir K. nurodytų pinigų negavo);

bei juos panaudodamas pateikiant Įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei E. N. (nieko nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką) įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą, o pastarajai juos įtraukus į apskaitą, tyčia pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį Įstaigos didelės vertės turtą – pinigus 20 000 Eur.

Kaltinamasis V. U. dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad padėdavo (duomenys neskelbtini) nuo 2009 metų pavasarį. Vėliau tuometinis direktorius G. K. pasiūlė užimti pastatų priežiūros padalinio vadovo vietą. Ne kartą už gerą darbą buvo skatintas piniginėmis premijomis, padėkomis, atstovavo įstaigai tarptautiniuose suvažiavimuose. Važiuodamas į kitas šalis, kartu kvietė važiuoti ir įstaigos darbuotojus. (duomenys neskelbtini) savivaldybės audito išvadų pagrindu direktorius M. J. atleido jį iš darbo – iš Infrastruktūros skyriaus vadovo pareigų. Pagal Įstaigos 2016 m. kovo 9 d. įstatus: tik visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl įstaigos metinių finansinių ataskaitų, renka auditorius ar audito įmonę, todėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės vienas paskirti Įstaigos audito. Remiantis įstatų 13 skyriaus 54 p., dalininkui pareikalavus, įstaiga privalo dalininką supažindinti su visa įstaigos informacija, pateikti dokumentų kopijas. Susipažinus su dokumentacija, jei kyla klausimų, tada šaukiamas dalininkų susirinkimas ir parenkama nepriklausoma auditą atliekanti įmonė. Taip yra nustatyta įstatuose ir taip būdavo daroma kiekvienais metais. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės atliktas auditas skirtas tik savivaldybės vidaus naudojimui, paliudijo auditą atlikusi skyriaus vedėja L. V.. (duomenys neskelbtini) savivaldybės atlikto audito išvadą FNTT perkopijavo, neatsižvelgdama į dokumentus. Nurodoma, kad patikrinimas atliktas pagal pateiktus dokumentus, tačiau klausimas, ar visi dokumentai buvo pateikti. Nedarbingumo, atostogų metu jį (V. U.) vadavo laikinas direktorius. Su visais protokolais ir audito išvada supažindintas nebuvo, buvo pasakyta, kad pateikti 4 protokolai, su kuriais nebuvo supažindintas, ir tik iš bylos medžiagos susipažino su dokumentais, kuriais visi vadovaujasi. Kalba apie 2018 m. gegužės 4 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl veiklos vertinimo atlikimo, projekto pristatymo yra 4 protokolai, kuriuose nėra nei dalyvių sąrašo, nei patvirtinimo, kad su jais susipažinę, nors juose rašoma, kad jis (V. U.) buvo supažindintas ir pastabų neteikė, tačiau jis nebuvo supažindintas su protokolais. Tai patvirtino ir auditorės.

(duomenys neskelbtini) savivaldybės auditoriams jis (V. U.) perdavė pagal lydraščius; pateikė auditoriams dokumentų tiek, kiek jie prašė, o ar grąžino perduotus dokumentus, negali atsakyti. Auditoriams dokumentus pateikė J. B.; matė, kad E. U. pateikė viešųjų pirkimų dokumentus, o buhalterinius dokumentus pateikė UAB „B.“. Jis (V. U.) pateikė E. N. pirkimo – pardavimo dokumentus. Ar asmeniškai, ar per apskaitininkę pateikė, pasakyti negali. Dokumentai nebuvo grąžinti iki tol, kol jis (V. U.) buvo direktoriumi. Auditorių protokole, kuris yra be parašų, parašyta, kad dokumentai buvo grąžinti G. Š., tačiau kokia apimtimi, nežino, nes tuo metu jau nebebuvo direktoriumi. Pats G. Š., kiek žino, pagal lydraštį neperdavė tų dokumentų M. J.. Galimai visi dokumentai ir nebuvo grąžinti. FNTT specialistei jis (V. U.) dokumentų neteikė. Įstaigoje direktoriumi įdarbintas nuo balandžio 1 d., bet reali darbo pradžia nuo 2016 m. kovo 11 d., iki kovo 10 d. įstaigos direktoriumi buvo G. K.. Jo (V. U.) direktoriavimo metu dirbo buhalterė V. J., o apskaitininkė – R. G.. Pagal dalininkų – (duomenys neskelbtini) savivaldybės, Susisiekimo ministerijos – sprendimą buvo nuspręsta pakeisti įstaigos struktūrą, atleisti buhalteres ir pasamdyti buhalterinę įmonę UAB „B.“. Apie 10 proc. viso finansavimo sudarydavo buhalterių alga. Buhalteres atleido jis (V. U.), tačiau sprendimas pakeisti buhalteres, pasamdyti įmonę buvo dalininkų. Nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 1 d. buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „B.“, kurios direktorė buvo E. N.. Pagal tvarką pirminiai įmonės dokumentai būdavo pristatomi sekretorei referentei J. B., juos pateikdavo atskaitingi asmenys: A. U., D. L., jis (V. U.), meistrai. J. B. dokumentus perduodavo buhalterei E. N., kuri atvažiuodavo, pasiimdavo dokumentus, viską sutvarkydavo. Jo (V. U.) kaip laikino vadovo pareiga buvo organizuoti buhalterinę apskaitą. Apskaitininkė būdavo adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai išsiveždavo tvarkyti pirminius dokumentus, jie buvo laikomi UAB „B.“ patalpose, o nebeaktualūs, praeitų metų dokumentai, sutvarkytos sąskaitos būdavo grąžinamos į „S.“ patalpas. Dokumentų saugojimo tvarka Įstaigoje buvo nustatyta nuo direktoriaus G. K. laikų. Grynieji pinigai būdavo laikomi pas E. N., pagal tvarką. Grynus pinigus iš kasos išduodavo E. N.. Kasininko funkcijos buvo įrašytos į J. B. pareigybes, bet tą funkciją perėmė E. N. pagal priedą prie buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties (10 tomas, 43 lapas specialisto išvados 5 priedas, 3 lapas). Kokioje patalpoje buvo laikomi pinigai, negali pasakyti; neturėjo su grynais pinigais reikalų, su grynais pinigais dirbo vadybininkė. Grynuosius pinigus E. N. pateikdavo vadybininkė E. G. – pastaroji įnešdavo grynus pinigus į banko sąskaitą arba pateikdavo E. N.. Tuose dokumentuose, kuriuose yra jo (V. U.) parašas, reiškia, kad sprendimai priimti su jo žinia, bet dažniausiai būdavo atsiskaitoma pavedimais. Grynaisiais pinigais būdavo atsikaitoma tada, kai sąskaitoje nebuvo pinigų, arba skubiai reikėdavo detalių.

Dalininkai pavedė jam (V. U.) laikinai (keliems mėnesiams) iki, kol bus paskirtas nuolatinis direktorius, vykdyti direktoriaus funkcijas. Jis (V. U.) direktoriumi paskirtas nebuvo. Darbo sutartis nebuvo pakeista. Kaip buvo Infrastruktūros skyriaus vadovas taip ir liko, taip pat laikinai dar vykdė ir direktoriaus funkcijas. Su lokaliais dokumentais nebuvo supažindindintas, dokumentų apyrašas perduotas jam nebuvo. G. K. perdavė su projektu susijusius registravimo dokumentus. G. K., prieš išeidamas iš darbo, neatliko inventorizacijos. Joks kasos likutis nebuvo perduotas, jis (V. U.) buvo tik paskirtas kaip laikinai einantis pareigas. Nuo pat darbo pradžios Įstaigoje jis buvo Pastatų priežiūros padalinio vadovas, po to – direktoriaus pavaduotojas technikai, o pabaigoje – Infrastruktūros skyriaus vadovas. Nedirbo Įstaigoje nuo 2018 m. birželio 14 d. Auditas buvo paskirtas jo atostogų metu. Be to, sirgo, ir auditavimo laikotarpiu tik mažą laiko tarpą buvo darbe. Tuo metu direktoriaus pareigas ėjo G. Š..

Dėl 2018-09-26 perdavimo – priėmimo akto, esančio 10 tomo, bylos 46-47 lapuose parodė, kad akto data – rugsėjo 26 d., o jis dirbo iki rugsėjo 23 d., 2018-09-26 akto neatsimena. Kai jį atleido, nebebuvo Įstaigoje. Buvo perduota dokumentacija ir M. J. suformino, kokios yra paliktos skolos. Su M. J. buvo surašę dokumentą apie tai, kam yra neapmokėtos skolos. Kas buvo priskirta pagal inventorizacijos aprašą, viską perdavė M. J.. Buhalterinių dokumentų pas save neturėjo. Jam (V. U.) baigus darbą, dalį dokumentų paėmė auditoriai pagal perdavimo aktus, o kita dalis dokumentų buvo buhalterijoje. Dokumentų priėmime – perdavime nedalyvavo.

Dėl 2016 m. liepos 1 d. dalininkų susirinkimo protokolo Nr. 3, esančio 13 tome, bylos 119 lape parodė, kad vykdo savo senąsias pareigas, bet papildomai vykdo ir direktoriaus funkcijas. Direktoriaus funkcijos nustatytos pareiginėje instrukcijoje, su funkcijomis buvo susipažinęs. Pasirašinėjo už direktorių, tuo metu galėjo priimti sprendimus kaip direktorius. Visų pareigų nežino, darė tik tai, kas buvo būtina vykdyti tuo laiku. Pareigų perėmimo laiku, ūkis ir pastatai viskas buvo jo žinioje, už techniką, už visą parką buvo atsakingas, bet kas buvo perduota neatsimena.

Dėl Įstaigos raštų Dėl dokumentų perdavimo, esančių 10 tomas, 48-51 lapuose, parodė, kad nedalyvavo, kai buvo prašoma UAB „B.“ perduoti dokumentus UAB „A.“; kiek pamena, tuo metu nebebuvo direktoriumi arba sirgo, arba atostogavo. Negali pasakyti, kaip G. Š. tapo direktoriumi. Iš dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė dokumentus perdavė G. Š., bet pastarasis nei jam (V. U.), nei naujam direktoriui neperdavė dokumentų, kur dokumentai yra, nežino.

Dėl 2018-09-26 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akto, esančio 10 tome, 81 bylos lape, parodė, kad akto surašymo metu nedalyvavo. Tokių dokumentų neatsimena. Kas tuo metu buvo atsakingas už kasą, negali atsakyti. M. J. iš jo (V. U.) nereikalavo dokumentų po atleidimo. Už 2016 metus UAB „B.“ suvedė balansus, buhalterinius dokumentus. Kiekvienais metais samdydavo nepriklausomą auditą, kad įvertintų visą dokumentaciją. Nepriklausomo audito ataskaita (2017 metais lygtai buvo atliktas auditas už 2016 metus, 2018 metais – už 2017 metus) buvo pateikta patvirtinti dalininkams – Susisiekimo ministerija ataskaitą patvirtino, o (duomenys neskelbtini) savivaldybė ataskaitos nepatvirtino. 2016 m. vienas dalininkas nepatvirtino, nes buvo konfliktas tarp jo (V. U.) ir (duomenys neskelbtini) mero. 2016 m. nepriklausomas auditas patvirtino, kad pažeidimų nėra. Kitais metais norėjo atlikti nepriklausomą auditą, bet dalininkai nepritarė. (duomenys neskelbtini) sakė, kad patys pasitikrins. (duomenys neskelbtini) audito medžiagoje matyti, kad tikrino tik jo (V. U.), kaip direktoriaus funkcijas vykdančio asmens, darbinį laikotarpį, o ne visą Įstaigą. Auditorės nurodė, kad prie G. K. nebuvo jokių pažeidimų. Auditas buvo šališkas, meras gali įtakoti auditores. Tyrimo medžiagoje yra nurodyta, kad automobilių kuro apskaita neteisinga, nors ta pati apskaita buvo vykdyta ir ankščiau nuo ankstesnio vadovo laikų, tačiau visi pažeidimai surašyti kaip padaryti jo (V. U.). Kiti darbuotojai irgi pirkimus darydavo, bet apie juos nėra nieko parašyta audito išvadoje.

Dėl 2018 m. liepos 2 d. buhalterinės apskaitos sutarties su UAB „A.“, esančios 10 tome, bylos 44-45 lapuose, parodė, kad po atlikto audito UAB „B.“ nurodė, jog jiems per didelis krūvis, todėl buvo rasta UAB „A.“ ir su ja pasirašyta sutartis. Jis (V. U.) neperdavė UAB „A.“ pirminių dokumentų, apie dokumentų perdavimą pasirašė G. Š., jis (V. U.) gal atostogavo, gal sirgo. Dalininkų susirinkimų protokole nurodyta, kad atostogų metu G. Š. jį (V. U.) vaduoja. G. Š. pasirašinėjo visus lydraščius, įsakymus. (duomenys neskelbtini) išsikvietė G. Š. perduoti visą dokumentaciją kaip laikiną vadovą, o ne jį (V. U.).

M. J. nerado sąskaitų ir nepateikė dokumentų, bet patys dokumentai pačioje įstaigoje buvo ir tyrėja turėjo, kažkodėl FNTT specialistei jų nepateikė. Pati UAB „U.“ nusiuntė tyrėjui el. paštu visas sutartis. Tik dėl to, kad dokumentų neperdavė, kaltinimas suformuluotas jam (V. U.).

Nesutinka, kad pagal pirkimo pardavimo sutartis operacijos neįvyko arba jos įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis. Direktorius M. J. teisme pripažino, kad visi pirkimo – pardavimo sutartyse nurodyti daiktai apskaityti Įstaigos buhalterijoje, rasti inventorizacijos metu. Kad tie daiktai yra naudojami Įstaigos veikloje, patvirtino Įstaigos darbuotojai. Iš R. L. pirko cisterną, kuri buvo užkasta po žeme ir naudota kaip kuro rezervuaras. Cisterna buvo iškasta (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdant projektą 2014 m. Kadangi ji kitokia, nei Įstaiga turi, todėl klausė (duomenys neskelbtini) įmonės, ar čia jų turtas, ar gali parduoti. Atsakė, kad čia ne jų turtas, kad gali būti privataus asmens, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) išpardavinėjo turtą. Nuo 2014 m. ieškojo cisternos savininko, buvo dar prie G. K. raštas siųstas (duomenys neskelbtini) dėl turto, taip pat jis (V. U.) (duomenys neskelbtini) apklausė, tai užsitęsė ir ta cisterna stovėjo visą laiką iškasta (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Aplinkybę, jog ieško cisternos savininko, žinojo daug kas. Tada R. S. atvedė R. L., kuris pasakė, kad čia yra jo cisterna. Nuo sutarties sudarymo neatsirado kitas savininkas, todėl neturėjo pagrindo netikėti, kad čia R. L. cisterna. Vagonų privatūs asmenys turi daug ir iš jų ne vieną yra įsigijęs. Dokumentų, kad būtų registruojama (duomenys neskelbtini) technika, nėra, jie neregistruojami. Nė vienas neturi nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Sutarė kainą, buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis, atsiskaityta. Cisterna nėra mažavertė, jos vertė – kaip reto eksponato ir tai liudija Pereslavlio muziejaus eksperto išvada (13 t., b. l. 192-194). Cisterna pagaminta tarpukaryje (duomenys neskelbtini) dirbtuvėse, ji išlikusi vienintelė, yra kaip istorinis labai vertingas eksponatas. Tai – (duomenys neskelbtini) istorija. Cisterna turi ir materialinę, ir istorinę vertę. R. S. buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius, jis iš L. turėjo nupirkti vagoną keleivinį, jis vagoną nupirko visai kitos įmonės vardu, išsivežė ir perpardavė kitur. R. S. iš pareigų buvo atleistas. Kol Registrų centras nebuvo pakeitęs vietoje R. S. naujo direktoriaus, R. S. pasigamino netikrą antspaudą, nuėjo į banką ir norėjo pavogti pinigus. Dėl to R. S. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis (V. U.) R. S. atleido, jie susipyko, yra konfliktiniuose santykiuose, gal dėl šios priežasties R. S. pakeitė parodymus.

Parodė, kad iš A. U. pirko bėgius su pabėgiais. Pradėjo kurti (duomenys neskelbtini) muziejų. Sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra pirmo pasaulinio karo vokiški bėgiai su pabėgiais. Kadangi turi tik vagoną, tai ekspozicijai reikėjo bėgių. A. U. važiavo į (duomenys neskelbtini) atsivežti tų bėgių, kartu važiavo Įstaigos darbuotojai G. K. ir E. E.. Viskam vadovavo A. U.. Nežino, kaip A. U. įsigijo bėgius su pabėgiais. Dėl datos tiksliai neprisimena, pirkimo – pardavimo sutartį paruošė buhalterė. Nepamena, kada A. U. atvežė iš L. bėgius su pabėgiais, o pirkimas vyko L.. Parodymai, kad A. U. nieko nežino, neatsimena, nebuvo, neskaitė sutarties, yra melagingi. A. U. buvo pats kruopščiausias dėl dokumentų, jis viską užsirašydavo, skaičiuodavo. VšĮ (duomenys neskelbtini) samdo įmonę „I.“, kurioje A. U. sugyventinė kartu veda ūkinę veiklą. VšĮ (duomenys neskelbtini) samdo juos lankstinukus reklaminius daryti, galimai gal dėl to yra motyvacija meluoti. Be to, E. E. girdėjo pokalbį tarp G. K. ir A. U., kurie sutarė sakyti, jog nieko nežino. Iš G. K. pirko ašidėžes. Ašidėžės buvo nupirktos E., po to G. K. jas pardavė Įstaigai. G. K. ir A. U. pateikė melagingą informaciją. R. D. pardavė Įstaigai du (duomenys neskelbtini) variklius su greičių dėže, tie varikliai buvo nupirkti iš metalo laužo aikštelės. Kai vyko teatro spektaklis, sugedo variklis, per dvi dienas E. E. ir A. B. pakeitė variklį, kurį iki šiol naudoja. Kitas variklis buvo pirktas kelio šluotai. Dėl aširačių pirktų iš R. D. parodė, kad pakalbino tuos aširačius parduoti ir jie tuos aširačius pardavė, liudytojas R. D. tai patvirtino. Parodė, kad iš A. Z. pirko aširačius su ašidėžėmis. (duomenys neskelbtini) yra daug vagonų, kurie stovi ant žemės, nėra sukonstruoti vežimėliai su aširačiais, ašidėžių, rėmų nėra. Galima būtų krovininį vagoną naudoti, bet nėra ant ko jų pastatyti, tai dėl to buvo šie daiktai pirkti. Visi daiktai yra inventorizuoti. Niekas neginčijo sandorių.

Liudytojas M. J. parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. pradėjo eiti Įstaigos direktoriaus pareigas. Iki tol laikinai direktoriaus pareigas ėjo Infrastruktūros padalinio vadovas V. U.. Po savaitės nuo darbo pradžios atliko įmonės inventorizaciją. Po (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atlikto vidaus audito ir gautų išvadų V. U. buvo atleistas iš pareigų. Kvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausiamas dėl Įstaigai pirkto turto. Jo žiniomis, pirktas turtas – bėgiai, aširačiai, varikliai, cisterna jau buvo Įstaigoje, tik jis nebuvo apskaitytas, jų įsigijimo dokumentų nebuvo. Kad cisterna buvo iškasta iš žemės, sužinojo iš Įstaigos darbuotojų, ji visą laiką buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. 2014 m. daryta pastatų techninė dokumentacija, buvo fotografuoti pastatai, cisterna matoma greta pastato. Iškastos cisternos įsigijimas tikriausiai įvyko 2016 metais. Kai kurie darbuotojai dėl daiktų pasirašė pirkimo – pardavimo dokumentus, nes jų buvo paprašyta pasirašyti. D. G. K., buvęs darbuotojas A. U. teigia, kad tokių daiktų neturėjo ir Įstaigai nepardavė. Su Įstaigos buhalterine apskaita susipažinęs, mano, kad ji buvo tvarkoma netvarkingai, aplaidžiai, nebuvo dalies dokumentų, buvo sudėtinga teikti Įstaigos metines ataskaitas. Jam pradėjus dirbti, apskaitą jau tvarkė nauja buhalterinė įmonė. Perimdamas turtą, jis perėmė ir įsiskolinimus. Eigoje iškildavo naujų įsiskolinimų, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą. Neapmokėtus įsiskolinimus turėjo dengti patys. VšĮ A. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) yra dvi įstaigos, viena ir kita yra perdavusios tą patį turtą, datos skirtingos, nebuvo turto grąžinimo akto. VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) perdavė Įstaigai riedmenis ir kitą techniką remontuoti, eksploatuoti ir kitaip naudotis pagal panaudos sutartį (13 t., b. l. 103-110). Analogiškus įrenginius turėjo Įstaiga, bet juos buvo galima atskirti pagal kodus, pavadinimus. Matė nesutapimus dėl variklių. Buvo pirkti du varikliai. Darbuotojai teigė, kad variklius pirko iš metalo laužo, o pagal esamus dokumentus fiksuotas vienas pirkimas iš privataus asmens. Inventorizacijos metu visi daiktai buvo rasti Įstaigoje. Apie turtą sužinojo, atlikdamas inventorizaciją, 2018 m., turto įsigijimo dokumentų nežiūrėjo. Turto perėmimo metu turto apskaitininke įmonėje buvo Ž. A.. Iki 2018 m. apskaitą vedė UAB „B.“, jam (M. J.) atėjus, jau buvo nauja buhalterinė įstaiga. Perimant turtą, ilgalaikis turtas pagal dokumentus atitiko, turtas buvo perduotas iš dviejų įstaigų – VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini). Dalis turto ir vienos, ir kitos įstaigos buvo toks pat, taip pat įvardintas, iš pradžių sutarė, kad kaip ir viskas gerai, bet po to užkliuvo apskaita. A. A. rajono savivaldybės auditą, pats asmeniškai grąžintų dokumentų netikrino.

Liudytoja V. J. parodė, kad nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2016 gegužės 25 d. dirbo Įstaigoje vyr. buhaltere, buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą. Apskaitininke dirbo R. G., kuri vykdydavo kasininkės pareigas. V. U. pavaduodavo direktorių nedarbingumo, atostogų metu. Kai direktorius išėjo iš darbo, V. U. laikinai ėjo vadovo pareigas. Iš darbo ji (V. J.) išėjo savo noru, nes nenorėjo dirbti su V. U.. Per paskutinius darbo metus buvo daug nesusipratimų ir bandymų ja kaip buhaltere manipuliuoti. Buvo du atvejai, kai buvo bandoma padaryti įtartinus sandorius. Kai pradėjo dirbti 2013 m., V. U. bandė pagreitinti vienos sąskaitos apmokėjimą. Jis (V. U.) buvo atsakingas už visus Įstaigos pirkimus, susijusius su infrastruktūra, taip pat buvo atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą. Kadangi Įstaigoje trūko apyvartinių lėšų, jai buvo keista, kodėl kaltinamasis bando taip greitai „prastumti“ apmokėjimus. Pažiūrėjo sąskaitos istoriją – buvo perkami pabėgiai. Daliai sąskaitoje nurodytų kiekių buvo priėmimo aktai, o daliai nebuvo. V. U. sakė, kad pabėgiai neatvežti, bus atvežti ateityje. Ji informavo tuometinį direktorių G. K., kuris pasakė nemokėti pagal tą sąskaitą. Pabėgius pateikusios įmonės duomenų nerado. V. U. teigė, kad pabėgius atveš, bet neatvežė. Baigdama darbą, ji pasirašė materialinių vertybių perdavimo aktą. Tyrėja apklausos metu rodė pinigų priėmimo kvitą ir kasos pajamų orderį, kuris buvo išrašytas 2016 m. gegužės mėn., klausė, ar tie pinigai gauti. Ji (V. J.) pasakė, kad pinigai gauti nebuvo, kadangi kasos knygos ir dokumentai „eidavo“ tik su parašais, viskas buvo įtraukta į apskaitą. Pinigų priėmimo kvitų įstaigoje nenaudojo, nes vadybininkei nebuvo suteikta teisė imti grynų pinigų iš kasos. Gryni pinigai buvo imami iš klientų, kasoje išrašant kasos pajamų orderį. Pagal raštą panašu, kad tą dokumentą galėjo išrašyti vadybininkė A. Z.. Tikėtina, kad orderis buvo atspausdintas vėliau, tik įdėtas į dokumentus ankstesne data. Jos darbo metu iš fizinių asmenų pirkimų nebuvo vykdoma, nebent jei tai buvo vykdoma pagal individualią veiklą – remonto darbai, pirktos puošybos prekės. Santykiai tarp G. K. ir V. U. buvo įtempti. G. K. iš darbo išėjo savo noru, buvo pakeista Įstaigos struktūra, G. K. nusprendė, kad dirbti neįmanoma. A. Z. kažkuriuo metu buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tuo pačiu metu dirbo vadybininke Įstaigoje.

Liudytoja V. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje, vidaus audito skyriuje, vyr. skyriaus specialiste. Pagal pareigas atlieka auditus. Įstaigos auditą vykdė pagal administracijos direktoriaus įsakymą, auditą atliko dviese su vedėja L. V.. Ji (V. P.) tikrino transportą, darbo užmokestį, struktūrą. Vidaus kontrolę vertino bendrai. Struktūroje buvo ne visi pareiginiai nuostatai, nebuvo nurodyta, kiek pravažiuota kelionėse mieste, kiek už miesto. Buvo nustatyta kažkiek kuro nurašymo, buvo neįmanoma suskaičiuoti, nes nurodyta nustatytai normai kilogramai, o kelionės lapuose nurašoma litrais. Buvo nustatyta pažeidimų dėl darbo užmokesčių, buvo apskaitymai nesusiję su darbo užmokesčiu. Tą galima pasakyti pagal apskaitą, prekes. Nepamena, ar V. U. teikė pastabas dėl audito ataskaitos.

Liudytoja L. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės centralizuoto vidaus audito vedėja. Įstaigos auditą atliko pagal administracijos direktoriaus įsakymą, vadovaujantis teisės aktais; rėmėsi dokumentais, kurie buvo pateikti. Auditas Įstaigoje buvo suderintas su laikinai einančiu pareigas direktoriumi (kaltinamuoju V. U.). Iš pradžių, rašant poėmio aktus, buvo pateikti ne visi dokumentai, pateikti 2015 m. ar dalis 2016 m. dokumentų. Dėl dokumentų pateikimo bendravo su kaltinamuoju, sunkiai juos gavo, sunkiai bendravo. Vienus dokumentus pateikė kaltinamasis, kitus administratorė, UAB „B.“ dokumentus pateikė kita darbuotoja. Vėliau eigoje dokumentus atveždavo kaltinamasis. Jos (L. V.) audituojama dalis buvo pajamos, užsakomųjų reisų aprašai ar atitinka pajamų apskaitymo numatytas tvarkas, bilietų pardavimo tvarka ir kt. Jeigu yra didelė audito apimtis, tuomet yra teikiamos tarpinės ataskaitos. Direktorius buvo supažindintas su tarpine ataskaita, su kuria jis nesutiko, raštu pateikė priedą prie UAB „B.“ sutarties, kad už kasos operacijas atsakingas būtų UAB „B.“ atstovas, nesutiko su išvada dėl pirkimų iš fizinių asmenų. Įstaigai atstovavo E. N.. Kadangi dokumentai buvo neteikiami, jos pačios (L. V. ir V. P.) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ieškojo UAB „B.“ buveinės, pačios nuėjo ir pasiėmė dalį dokumentų. Paprašė 2017 metų dokumentų, tada buvo pasakyta, kad pateikiami ne visi dokumentai, o dalį jų direktorius pateiks vėliau. 2018 m. gegužės mėn. UAB „B.“ pateikė dokumentus. 2015 metų dokumentus pateikė Įstaigos atstovas, už 2016 metus atvežė UAB „B.“ atstovė R. G.. 2016 metų gegužės mėnesį kasos operacijas savo įsakymu pavedė sau atlikti pats direktorius V. U., atskiro kasininko Įstaigoje nebebuvo. Kai audito metu atvežė papildomą priedą prie sutarties, nurodė, kad kasininko funkcijas atlieka UAB „B.“ atstovas. Nuo 2016 m. direktorius V. U. eina pareigas, tada atsirado pirkimai iš fizinių asmenų. Pirkimo sutartys buvo pateiktos vėliau, Įstaigos buhalterė informavo, kad bus pateikti papildomi dokumentai. Kiek pamena, kasos likutis buvo apie 15 tūkst. Kasos dokumentai už 2017 metus nebuvo pateikti. Vėliau pateikė dokumentus, atsirado sutartys. Sutartis pateikė V. U.. Žiūrėjo sutarčių registrą, kuriame sutartys nebuvo įtrauktos, taip pat viešųjų pirkimų plane tie pirkimai nebuvo įtraukti. Mokesčių inspekcijai turi būti pateikiamos pažymos apie fiziniams asmenims išmokėtas sumas, gavus B klasės pajamas. Buvo sunku Įstaigos atstovams įteikti audito ataskaitą. Vieną projektą buvo pristatę, kai pareigas ėjo G. Š., o galutinė ataskaita įteikta naujam direktoriui. Kai buvo pristatyta tarpinė ataskaita, V. U. dalyvavo, tada buvo pateiktas priedas prie sutarties su UAB „B.“ ir kaltinamojo argumentai, kad nesutinka su išvada. Pirkimo – pardavimo sutartys buvo perduotos vėliau, gegužės mėnesio gale ar birželio pradžioje. Pirkimo pardavimo dokumentus pateikė direktorius su kasos 2017 m. dokumentais. Vertinime atsižvelgė į V. U. teiktas ataskaitas. Pagrindiniai neatitikimai nustatyti 2016-2017 metais. Jei registre neįtrauktos ūkinės operacijos, tai pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas. Ūkinės operacijos turi būti fiksuojamos iš karto, nedelsiant, arba ne vėliau kaip per 30 dienų; pagristos dokumentais, finansinė atskaitomybė turi būti pateikiama laiku, aiškiai. Esminiai pažeidimai buvo nustatyti V. U. vadovavimo laiku. Neįtraukta avansinių apmokėjimų dalis, atskiri dokumentai įtraukti, sąskaitos faktūros tais pačiais numeriais keliems užsakovams išrašytos, bankiniai apmokėjimai, už ką apmokėta, nustatyti negalėjo. Pateikta koreguota finansinė atskaitomybė už 2017 metus, didelės sumos grynų pinigų išmokėjimo, nebuvo bilietų apskaitos. Dėl bilietų apskaitos yra įsakymas, kuriame nurodyta, jog kad bilietų apskaitą veda pats direktorius. Koreguotoje atskaitoje pirkimai įtraukti, bet avansiniai apmokėjimai nebuvo įtraukti į apskaitą. Finansinė atskaitomybė su kasos registrais neatitiko. Matė, kad nėra apskaityti visi dokumentai. Buvo neišsaugoti išlaidų dokumentai, o išlaidos patirtos.

Liudytojas A. B. parodė, kad nuo 2005 m. dirba Įstaigoje. Nuo 2018 gegužės 31 d. V. U. jį atleido, o nuo 2019 m. gegužės 5 d. jis vėl pradėjo dirbti. Dirba traukinio mašinistu, jo pareigos – valdyti traukinį, sąstatą, jį vairuoti, remontuoti. D. L. yra jo tiesioginis viršininkas. Nuo 2005 m. vairuotojai įmonėje keitėsi. Į reisą važiuoja dviese – mašinistas, mašinisto padėjėjas ir palydovas, palydovė. Pagal maršrutą pildo kelionės lapus, kuriuose įrašo datą, maršrutą, traukinio duomenis. Kelionės galutinių duomenų nerašo, stoties viršininkas tikrina kelionės lapo kuro apskaitą, kad balansas atitiktų. Kelionės lapus atiduodavo D. L.. Gedimus taisydavo arba toje vietoje, kur sustodavo, arba (duomenys neskelbtini) dirbtuvėje, detales pristatydavo atsakingi asmenys. Vairuoti šilumvežiai buvo nenauji, dažnai gesdavo. Jam dirbant, nebuvo perkami nauji šilumvežiai. Nieko negirdėjo apie detalių įsigijimą 2016 metais. Žino, kad šilumvežiui dėjo variklį.

Liudytojas A. U. parodė, kad Įstaigoje dirbo nuo 1993 metų iki 2018 m. sausio mėn. Buvo kelio meistras, prižiūrėdavo bėgius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tvarkydavo kuro apskaitą, duodavo nurodymus darbuotojams. Tekdavo važiuoti į komandiruotes (duomenys neskelbtini), taip pat važiuodavo į pažintines keliones, surasti naudingų dalykų geležinkeliui. Kažkada yra parvežę bėgius. Žino, kad jie buvo pakrauti, dokumentų nematė. Po išėjimo iš darbo, buvo susitikęs su V. U.. Jis buvo atvažiavęs dėl parašų ant dokumentų dėl daiktų pirkimo. Buvo sąskaita dėl bėgių pirkimo, ant jos pasirašė nepasižiūrėjęs, nepasiskaitęs. Matė, kad ant jos buvo parašyti bėgiai, tada paklausė V. U., ar čia bėgiai, kur (duomenys neskelbtini) pirko, sakė taip, todėl pasirašė. Jokių bėgių jis nėra pardavęs Įstaigai ir iš V. U. nėra pinigų gavęs. Dokumentų dėl bėgių pardavimo Įstaigai turinys yra neteisingas. Pasirašė dar kelis dokumentus, jų turinio nepasižiūrėjo. Yra buvęs komandiruotėje Ventspilyje gal porą kartų, gali būti 2016 m., buvo ekskursija po (duomenys neskelbtini), muziejų. Yra važiavęs į komandiruotę su G. K.. Gali būti, kad G. K. buvo toje pačioje komandiruotėje, kurioje pirko bėgius.

Iš A. U. deklaracijos už 2017 metus matyti, jog pagal 2017–05–31 pirkimo pardavimo sutartį gautų 2 500 Eur A. U. nedeklaravo (2 t., b. l. 11–17).

Liudytojas A. B. parodė, kad nuo 2013 m. balandžio 11 d. dirba Įstaigoje. Dirbo pagalbiniu, šaltkalviu, padėjėju, dabar mašinistu. Dalyvavo tikrinant Įstaigos turtą. Teritorijoje prieš porą metų buvo atkasta cisterna ir pastatyta prie sandėlio. Ji surūdijusi, nieko verta. Su V. U. (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą pirko šilumvežiui variklį, tačiau apie dokumentus dėl variklio pirkimo nieko nežino. Kitą dieną buvo pirktas dar vienas variklis, jis (A. B.) nedalyvavo. Abu varikliai buvo veikiantys. Žino, kad buvo atvežtos ir sandėlyje guli ašidėžės. Tikriausiai jas atvežė iš (duomenys neskelbtini). Jis pats nėra važiavęs pirkti detalių į (duomenys neskelbtini). Ten važiuodavo V. U., A. U.. Nežino, ar E. E. vyko į komandiruotes. Bėgiai buvo parvežti iš (duomenys neskelbtini).

Liudytojas G. K. parodė, kad dirba Įstaigoje. Neatsimena kada, gali būti 2016 m., dirbant (duomenys neskelbtini) jam paskambino V. U. ir paprašė pasirašyti kažką dėl komandiruotės. Trise, t. y. jis (G. K.), jo brolis (A. K.), V. P. prie pervažos susitiko su V. U.. V. U. klausė, ar jis buvo komandiruotėje, atsakė, kad buvo (duomenys neskelbtini), tada davė dokumentus ir jis (G. K.) pasirašė. Buvo be akinių, todėl gerai nematė. Dabar žino, jog pasirašė dėl ašidėžių pardavimo, t. y. kad jis (G. K.) pardavė (duomenys neskelbtini) ašidėžes už 2,5 tūkst. Eur. Tačiau nepardavė, pinigų negavo. Vėliau iš VMI gavo informaciją, kad reikia sumokėti mokesčius už parduotas ašidėžes, tada pradėjo aiškintis. Po to šnekėjo ir su V. U.. Buvo (duomenys neskelbtini) komandiruotėje su V. U., A. U. ir E. E.. Padėjo pakrauti šilumvežį. Komandiruotės metu ašidėžės nebuvo pakrautos.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2017 m. ar 2018 m. gegužės 18 d., dirbat (duomenys neskelbtini), darbo pabaigoje, broliui (G. K.) paskambino V. U. ir pasakė, kad reikia pasirašyti dokumentus. Važiavo trise, t. y. jis (A. K.), G. K. ir V. P.. V. U. davė dokumentus G. K. ir šis pasirašė. Nematė, ką pasirašė. Paskui G. K. pasakė, kad pasirašė dėl ašidėžių pardavimo – pirkimo, jog jis (G. K.) pardavė ašidėžes ar (duomenys neskelbtini), ar asmeniškai V. U.. G. K. iš tikrųjų nėra pardavęs ašidėžių, taip negalėjo būti. Pabarė G. K., įspėjo, kad reikės sumokėt mokesčius.

Liudytojas V. P. parodė, kad buvo atvejis, kai darbo pabaigoje, sustojo (duomenys neskelbtini). Ten G. K. susitiko su V. U.. Jie (V. P., G. K., A. K.) važiavo motodrezina, o V. U. atvažiavo mašina. Lauke G. K. kalbėjo su V. U., turėjo popierių, G. K. kažką pasirašinėjo. Kažkuriuo metu, gal parvažiavus, klausė G. K., kas ten buvo. G. K. pasakė, kad pasirašė, jog pardavė ašidėžes, t. y. G. K. pardavė ašidėžes (duomenys neskelbtini). Mano, kad realiai nepardavė. G. K. sakė, kad nepardavė, kodėl pasirašė dokumentus, nesakė.

Liudytojas D. L. parodė, kad dirba Įstaigos stoties viršininku, prieš tai buvo stoties budėtojas. Nedirbo laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio iki lapkričio mėn. Pagal pareigas organizavo saugų traukinių eismą, jam buvo pavesta kelionės lapų kontrolė, pateikdavo suvestines buhalterijai. Įstaigos teritorijoje matė vagono valgyklą. Jo žiniomis, vienas vagonas yra Įstaigos nuosavybė, suprato, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) leido juo naudotis pagal sutartį. Kada vagonas atsirado Įstaigos teritorijoje, nežino, pamena, kad buvo nukrautas ant bėgių, matė, jog jį visą remontavo, dažė, darė baldus, keitė. V. U. taip pat padėjo. Vagonas stovi ant aširačių, ar jie buvo keičiami, nežino. Žino apie variklį, parodė, kur jį pirkti. Žino, kad pirko vieną variklį, jis įdėtas šilumvežyje, yra naudojamas. Variklį montavo A. B.. Apie antrą variklį nieko nežino. Buvo gal tris kartus komandiruotėje. Tai buvo pažintinės komandiruotės, siuntė pasidomėti, ar tinkamos yra medžiagos Įstaigai, bėgiai, riedmenys. Buvo (duomenys neskelbtini) apžiūrėti medžiagų, kurias galima pritaikyti Įstaigoje. Komandiruotės metu nieko nepirko. Įstaigoje ant ratų ekspozicijoje stovi cisterna, ji atsirado seniai, nuo 2000 m. P. S. pastato yra dar viena cisterna, kada atsirado, nepamena, girdėjo, kad nupirkta, ji nenaudojama, stovi kaip metalo laužas.

Iš liudytojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas parodė vietą prie pastato (duomenys neskelbtini), kur vyko žiūrėti automobilio MAZ, kuriame buvo variklis (duomenys neskelbtini), apie kurį davė parodymus. (2 t. b. l. 67–72).

Liudytojas R. J. L. parodė, kad su V. U. jį supažindino R. S.. Abu paprašė padėti, pasirašyti dokumentus – fiktyvų (duomenys neskelbtini) cisternos pardavimą, t. y. kad jis (R. J. L.) parduoda (duomenys neskelbtini) cisterną. Jis jokios cisternos neturėjo ir jos nepardavė. Neatsimena, kokia buvo parašyta pardavimo suma. Už tai pinigų negavo. Nepamena, kiek dokumentų pasirašė, už tai jam nežadėjo jokio atlygio. Savo tapatybės kortelę turbūt davė V. U.. Pasirašant dokumentus, buvo V. U. ir R. S.. Policijoje tyrėjai pamelavo, kad turėjo ir pardavė cisterną, tie parodymai neteisingi. Teisme sako tiesą.

Liudytoja R. L. parodė, kad R. L. yra jos vyras. Vyras nepirko jokios cisternos, nei garaže, nei sode cisternos nėra. Jie gyvena iš pensijos, papildomų pajamų negauna. Negirdėjo kalbant ir nesikalbėjo su vyru apie cisternos pirkimą.

Liudytojas H. Š. parodė, kad R. L. yra jo pusbrolis, jo nematė ir nebendravo 12 metų. Mano, kad R. L. nebuvo reikalinga cisterna, jis mieste gyvena.

Liudytojas R. S. parodė, kad pažįsta V. U. ir R. L., teko su jais kartu bendrauti. V. U. paprašė rekomenduoti rimtą žmogų, t. y. kad tas žmogus parduotų (duomenys neskelbtini) cisterną, sakė, kad jokio kriminalo nebus. Surado R. L. ir suvedė su V. U.. R. L. sakė, kad kalbėjo su V. U. apie cisterną. V. U. reikėjo žmogaus, nes per Įstaigą negalima parduoti. Kur kaltinamąjį su R. L. suvedė, neatsimena. Manė, kad R. L., kaip pensininkui, V. U. už tai kažką pasiūlys. Su V. U. apie pinigus nekalbėjo. Tarp kaltinamojo ir R. L. vykusiame pokalbyje nedalyvavo. R. L. sakė, kad kažką pasirašė, klausė, ar tikrai nebus jokio kriminalo. R. L. jam pasakė, kad cisternos neturėjo, jos nepardavė V. U.. Atrodo, jog R. L. gyrėsi, kad už tai kažką truputį gavo, ar pavaišintas buvo V. U.. VšĮ (duomenys neskelbtini) yra atsiskyrusi nuo VšĮ (duomenys neskelbtini), t. y. atskiras padalinys. Iš pradžių jį priėmė į dalininkus, paskui išmetė, vėl priėmė, paskui pats išėjo. Pats laikinai buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bet jokios veikos nevykdė. Visa technika buvo saugoma VšĮ (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kai V. U. laikinai ėjo direktoriaus pareigas, sakė, kad negali laikyti turto, reikia, kad dalis jo pereitų į VšĮ (duomenys neskelbtini). Riedmenys buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kieno buvo valgykla – vagonas, nežino, jis buvo suremontuotas, kai koks renginys vykdavo, jis prijungiamas prie sąstato, parduodami bilietai. Vagonas buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini) vyrai dirbo prie jo. Kaip vadovas, jis (R. S.) neperdavė vagono panaudos sutartimi. Tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo konfliktai. Panaudos sutartyje jis pasirašė už techniką, kaip dalininkas VšĮ (duomenys neskelbtini). Po Z. apklausos, kur ji nurodė, kad kaip fizinis asmuo vagoną – valgyklą išnuomojo VšĮ (duomenys neskelbtini), jis užklausė VšĮ (duomenys neskelbtini) apie vagoną ir buvo gautas atsakymas, kad juo VšĮ (duomenys neskelbtini) naudojasi panaudos sutartimi. Yra 2018 balandžio 6 d. panaudos sutartis, perduodamų daiktų sąrašas, kurį pasirašė jis (R. S.) ir V. U., pasirašyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) vagoną perduodą VšĮ (duomenys neskelbtini). Ši sutartis sudaryta V. U. iniciatyva.

Liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta R. S., jis yra jo įmonių dalininkas, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). R. S. dirbo mechanikos inžinieriumi, buvo atsakingas už viską, kas susiję su technika, apie techniką kalbėdavo. Nėra pirkęs cisternų, buvo siūlymų pirkti iš (duomenys neskelbtini), bet nepirko. J. L. nepažįsta. Neprisimena, kad būtų bare kalbėjęs apie cisternas.

Liudytojas A. J. parodė, kad yra UAB „I.“ metalo laužo aikštelės, (duomenys neskelbtini), viršininkas. Daugiau nei prieš du metus, tiksliai laiko neatsimena, į supirktuvę buvo atvažiavę žmonės iš Įstaigos ir ieškojo variklio, sakė lygtai dės į garvežį. Iš MAZ automobilio buvo išpjautas variklis. Kadangi metalo nebuvo galima parduoti, tai darė mainus – jie atvežė metalo laužo, o patys pasiėmė variklį. Taip pardavė vieną variklį. Buvo tik vienas atvejis, kad Įstaigai pardavė variklį.

Liudytojas R. D. parodė, kad V. U. už 2,5 tūkst. Eur pardavė du variklius. Tai (duomenys neskelbtini) varikliai su greičių dėžėmis. Pats variklius pirko iš metalo supirktuvės. Sumokėjo apie 2,5 tūkst. Eur už abu. Jokio dokumento jam neišrašė. Variklius nupirkti paprašė V. U.. Su juo (V. U.) ir važiavo variklių pirkti. Variklių atgabenimą organizavo V. U.. Tarp jų buvo pirkimas – pardavimas, sudaryta sutartis. Pirko už savo pinigus, o paskui pinigus jam išmokėjo buhalterinės apskaitos įmonė, kurioje pasirašė dokumentus, sutartis, kasos paėmimo orderį. Pardavimo tais metais nedeklaravo, nemanė, kad iki 2,5 tūkst. Eur reikia deklaruoti. Sandorio esmė buvo padėti V. U., nes jam pačiam variklių nereikėjo, nieko su jais nedarė. Kaip suprato, Įstaigai negalėjo parduoti variklių su sąskaita, jis (R. D.) buvo pasitelktas kaip fizinis asmuo.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2016 ar 2017 metais, kada tiksliai nepamena, V. U. yra pardavęs aširačius už 3 000 Eur. Pats juos pirko iš buvusios bendrovės, G. K. įmonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiai bendrovei priklausė pastatas, kuriame buvo įrengta medienos džiovykla. Įsigijo visą įrangą, pečius, radiatorius, kameras džiovinimo atskiras, įranga. Aširačiai buvo patalpoje. Įsigijo kameras, persikėlė ant savo žemės, į savo objektą (duomenys neskelbtini). Sau panaudojo du vežimus, kiti du vežimai buvo nebereikalingi. V. U. pardavė komplektą, du ratus ir jungtį. Kiek tiksliai pardavė aširačių, nežino, 6 ar 8 ratus. V. U. jam išrašė sąskaitą – faktūrą. Aširačius pirko ir pardavė V. U. kaip fizinis asmuo. Pardavimą reikėjo deklaruoti VMI, iš pradžių manė, kad iki 3 tūkst. Eur deklaruoti nereikia, paskui buhalterė pasakė, jog reikia deklaruoti, iki metų pabaigos deklaruos. Su V. U. juos siejo darbiniai santykiai.

Iš VMI duomenų matyti, jog R. D. deklaracijų neteikia (2 t., b. l. 118).

Liudytoja A. M. – Z. parodė, kad dirbo Įstaigoje vadybininke, traukinio palydove, nuo 2014 metų, kažkurį laiką dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini). 2013 m. buvo pirktas vagonas – valgykla. Iš ko pirko, neatsimena. Pirko kaip fizinis asmuo. Vagonas stovi ir juo disponuoja Įstaiga. Vagono nepardavė, pinigų už nuomą negauna, leidžia naudotis pagal panaudos sutartį. Nieko už jį nereikalauja. Jeigu būtų vagoną pardavusi Įstaigai, turėtų būti dokumentai. Jeigu pardavė aširačius, taip pat turi būti dokumentai. Jeigu nėra dokumentų, vadinasi jų nepardavė. Aširačių turėjo savo nuosavybėje, atvažiavo vagonas – valgykla su aširačiais. Atskirai aširačių nepirko. Vagono nepardavinėjo, jis turbūt yra jos nuosavybė. Visi vagono įsigijimo dokumentai yra policijoje. Jeigu yra sąskaita, vadinasi ji aširačius pardavė Įstaigai. Aširačiai buvo išimti iš vagono. Vagonas buvo ardytas, pakeisti kiti aširačiai, nes netiko. Neatsimena, kodėl netiko, nežino, kada tiksliai ir kas keitė. Pardavė aširačius V. U. ir gavo 4 000 Eur. Nedeklaravo iš anksto pardavimo, nes jai sakė, kad deklaruos buhalterės ir įves į apskaitą. Tikslino deklaraciją liepos mėnesį, nes buvo buhalterinė klaida. Kelis kartus tikslino deklaraciją. A. Į. pardavė kaip fizinis asmuo.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad A. M. – Z. buvo siųsti priminimai patikslinti deklaracijas, nes deklaruojant ji nebuvo nurodžiusi pajamų 4 000 Eur, gautų pagal 2017-05-31 pirkimo – pardavimo už (duomenys neskelbtini) 4 vnt. 750 mm aširačių pardavimą.

Iš A. M. – Z. deklaracijų matyti, jog ji deklaravo pagal 2017-05-31 pirkimo – pardavimo sutartį gautus 4000 Eur už (duomenys neskelbtini) 4 vnt. 750 mm aširačių pardavimą (2 t., b. l. 162–174).

Liudytoja E. N. parodė, kad tiksliai nepamena, gali būti, jog nuo 2013 ar 2014 m. pradėjo vesti Įstaigos buhalterinę apskaitą. Iki tol, apie dvi savaites, buhalterijos darbuotojų įmonėje jau nebebuvo, buvo palikti segtuvai, ataskaitos, balansai, kompiuteryje nieko nebuvo likę, visos laikmenos ištrintos. Iš buvusių buhalterių susivedė didžiosios knygos likučius. Perdavimo metu nebuvo nustatyta jokių trūkumų. Buvo sudarytos sutartys su UAB „B.“. Ji (E. N.) buvo atsakinga už kasos vedimą. Duomenis suvesdavo pagal kasos pajamų orderius, kvitus, kurie buvo išrašyti vadybininkų, suvesdavo į kasą išlaidas. Kasos išlaidų orderius rengdavo UAB „B.“ pagal pinigų priėmimo kvitus. Pirminius apskaitos dokumentus pristatydavo vadybininkės, V. U.. Tai buvo dokumentai už bilietų prekybą, renginius, traukinio reguliarius reisus. Dokumentai už kurą buvo nešami pas sekretorę, o ji (E. N.) kartą ar du per mėnesį pasiimdavo dokumentus iš jos. Suruošdavo dokumentus pagal ataskaitą, pagal ją per kasą išrašydavo orderius. Orderius pasirašydavo pirma ji ir po to atiduodavo pasirašyti V. U.. Kada jis pasirašydavo, nežino. Tiksliai nepamena, kodėl reikėjo koreguoti pirminį finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį. Buhalterinėje apskaitoje yra įprastas finansinės atskaitomybės dokumentų koregavimas. Dėl 2016 m. birželio 22 d. pinigų priėmimo kvito (10 t., b. l. 171) parodė, kad duomenis į apskaitą įvedė pagal skaičius. Jei orderyje buvo įrašyta 15 Eur, tai ir įvedė tokią sumą. Parašytų žodžių nepamatė, neskaitė, įvedė skaičius, nes nurodyta 15 Eur, pagal ataskaitas pinigų netrūko. Čia jos klaida. Turi būti pataisoma pagal buhalterinę pažymą. Nepamena, kada gavo dokumentus iš G. K., A. U.. Buvo rengtos pirkimo – pardavimo sutartys. A. U. pirkimo – pardavimo užpildytą su parašais sutartį turbūt atnešė V. U.. Ruošė avansinių atsiskaitymų pažymą, avansinę apyskaitą, kasos išlaidų orderį. Orderis pasirašytas jos, V. U. ir turbūt A. U.. Dokumentai pasirašyti ne jos akivaizdoje. Parašus surenka direktorius, po to atneša kasos išlaidų orderį. 2017 m. gegužės 5 d. čekis galėjo būti išrašytas renginio metu, kai kažką turguje įsigyja, tada atneša čekius, sąskaitų niekas nerašo. Ji nebuvo viena atsakinga už kasą, už tai buvo atsakingi trys asmenys. Pirminius dokumentus teikdavo direktorius. 2 520 Eur A. U. turbūt išmokėjo V. U., ji pati nemokėjo. Dėl pirkimo iš A. Z. taip pat suruošė dokumentus, atidavė V. U., surašė išmokėjimus. Pinigų ji pati neišmokėjo. Analogiškai pinigų ji neišmokėjo ir R. D., R. D., G. K.. Kas jiems išmokėjo pinigus, nežino. Ant kasos išlaidų orderių visur jos parašai. Nepamena, kodėl ataskaitos nebuvo apskaitytos apskaitoje („U.“, „D.“). UAB „B.“ samdė „D.“ įmonę, kad galėtų atlikti auditą. UAB „B.“ išrašė „D.“ sąskaitą už suteiktas paslaugas. Gali būti, kad ta suma kažkur kitur įtraukta. Bankiniai likučiai atitiko. Įgytas turtas buvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje kaip įstaigos turtas, nepamena kokia verte. Be direktoriaus žinios neturėjo teisės išmokėti pinigų. Pinigai, kiek žino, seifas yra (duomenys neskelbtini), o jei ne, tai įnešami į banką. Būdavo, kad pas juos padėdavo grynus pinigus, ji juos nešdavo į banką. Ji ir direktorius galėjo naudotis banko sąskaita, daryti pavedimus. Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentai buvo lydraščiu perduoti UAB „A.“. Dokumentus, kuriais disponavo savo darbo laikotarpiu, perdavė V. U..

Liudytojas G. Š. parodė, kad jis 2018 metais vieną kartą parvežė iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės Įstaigos dokumentaciją. Kadangi jis (G. Š.) tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, paprašė jo dokumentus parvežti, dokumentai buvo įdėkluose, netikrino, kokius dokumentus pasiėmė. M. J. nekėlė klausimo, kad trūksta dokumentų. Buvo aktas, kuriame surašyta, kokie dokumentai paimti. Pasirašė aktą. Įstaigoje sunešė dokumentus, padėjo ir sekretoriatui padavė dokumentų perėmimo aktą. M. J. neperėmė akto. Neperdavė dokumentų V. U., kai jis dirbo infrastruktūros vadovu. Kai išėjo iš kultūrinio turizmo padalinio vadovo pareigų, neperdavė tuometiniam direktoriui M. J. dokumentų perdavimo aktų. Kai pradėjo dirbti Įstaigoje, V. U. buvo pavaduotojas ir infrastruktūros skyriaus vadovas. Kada atleido G. K., V. U. tapo laikinai einančiu vadovo pareigas. Mano, kad V. U. atliko direktoriaus funkcijas. Jis (G. Š.) pavaduodavo V. U., kai šis sirgdavo ar atostogavo. Tas laikotarpis nebuvo labai ilgas – tai savaitė ar dvi, mėnuo. Pats apskaitos nevedė, buvo atsakinga sekretoriato vedėja, sekretorė Ž. A.. Buhalterinę apskaitą tvarkė E. N., iki jos dirbo V. J.. E. N. vesdavo finansinę apskaitą, visus pirkimus apmokėdavo. Neatsimena, ar jo vadovavimo laikotarpiu buvo vykdomi pirkimai. Darbo užmokesčio deklaracijas „Sodrai“ teikdavo E. N.. Už kasą kaip vadovas atsakingas buvo jis (G. Š.), bet visus finansinius reikalus tvarkė E. N.. Pinigus grynus išduoda tam, kas pirkdavo, po to čekius atnešdavo. Įvairių smulkmenų reikėdavo: kanceliarinių prekių, atskirų detalių. Įmonės pinigai buvo laikomi seife, kur dirbo Ž. A., (duomenys neskelbtini). Kasos pajamų orderius surašinėdavo E. N.. Galvoja, kad ir Ž. A. išduodavo pinigus. Grynus pinigus, kuriuos surinkdavo, už parduotus bilietus perduodavo buhalterei E. N.. Cisternos, aširačiai – infrastruktūros skyriaus daiktai. Girdėjo, kad pirko daiktus iš (duomenys neskelbtini). Su „U.“, UAB „D.“ atstovais nebendravo. Buvo kultūrinio turizmo skyriaus vadovas. Techninė dalis nebuvo jo veiklos zonoje. Sprendimų dėl ypatingų pirkimų nepriiminėjo,

Liudytojas E. E. parodė, kad tryse – jis, A. U., K., pavardės neprisimena, automobiliu VW Caddy važiavo į V. bėgių parsivežti. D. atrodo kartu važiavo. Neatsimena, kas pakrovimą organizavo, jis (E. E.) tik padėjo.

Specialistė D. K. paaiškino, kad atliko Įstaigos tyrimą, jai buvo pateikti Įstaigos dokumentai. Tyrimas buvo atliktas vadovaujantis metodika, pagal tyrėjo užduotus klausimus, tyrė jai pateiktą medžiagą. Nebuvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai su UAB „D.“, ,,S. G. – A.“, „U.“. Išvadoje yra išvardinta, kokie duomenys buvo pateikti, o kokie nepateikti. Analizavo ataskaitas, kurias atliko atsakingi asmenys. Šiuo atveju pateikti apskaitos dokumentai nebuvo pakankamai išsamūs, pilni ir informatyvūs. Išvadoje apklaustų asmenų parodymais remiasi, jeigu jie tikėtini. Liudytojo A. U. parodymus citavo ir jais rėmėsi. Šiuo atveju yra pirkimo sutartys, orderiai, jie pasirašyti, dokumentai įforminti. Jeigu tikėti kaip pasakė liudytojai, tai iš Įstaigos kasos 20 tūkst. Eur išmokėjo nepagrįstai. Sutartys yra ne pirminiai apskaitos dokumentai. Pirminiai apskaitos dokumentai įforminti pagal pagrindinius buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Buvo vertinti kasos pajamų orderiai, avansai, kurie atitinka keliamus reikalavimus, dokumentai įforminti pagal visus rekvizitus, jie iš pirminių dokumentų perkelti į Didžiąja knygą teisingai. Atlikdami tyrimą, vertina dokumentų turinį ir formą. Padarė išvadą, kad nepagrįstai išlaidauta 20 tūkst. Eur sumai. Tokią išvadą padarė pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą – apklausti liudytojai paliudijo, kad pinigų negavo ir kad ūkinių operacijų nevykdė, daiktų nepirko. Išvados rašymą pradeda nuo buhalterinės apskaitos, šiuo atveju kasa buvo ištaisyta, kasos knyga buvo perrašyta, gryni pinigai perrašyti, balansas perrašytas. Ne viena klaida buvo. 2019 m. kovo 7 d., kovo 22 d. pirminiai dokumentai nebuvo tirti, jei ir būtų, tai galutiniam rezultatui neturėtų įtakos. Jeigu yra tikslinami įmonės finansiniai rezultatai, jie turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šiuo atveju finansiniai rezultatai nepagrįstai koreguoti, nebuvo surašytos buhalterinės pažymos, kaip, kokiu pagrindu atlikti koregavimai. Tvarkant buhalterinę apskaitą, reikalaujama vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsniu, tam, kad išorės vartotojams būtų aišku, kas koreguojama, kuris straipsnis koreguojamas, dėl kurios priežasties, taisymai turi būti paremti pirminės apskaitos dokumentais. Įstaigos dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. Šį faktą pabrėžė ir prieš tai auditą atlikę auditoriai, kurie konstatavo, kad Įstaigos dokumentai buvo tvarkyti nesistemingai, nechronologiškai, neinformatyviai ir neatvaizduoja Įstaigos finansinių rezultatų. Pirminiai dokumentai buhalteriškai buvo sutvarkyti. Buvo atlikti dideli tyrimai, pateikta labai didelė medžiaga, pakartotinai vykta į vietą, apklausta daug fizinių asmenų. Tie asmenys, kurie įvardinti kaip pardavę daiktus Įstaigai, nepatvirtino daiktų pardavimo. 600 Eur nebuvo įtraukti į apskaitą dėl aplaidumo. Įstaigos kasoje nustatyti trūkumai, kasos likučiai neteisingi, jų suvesti nebuvo galima, kasa buvo ištaisyta, kasos duomenys buvo nepagrįstai tikslinami.

Iš 2018-07-10 VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo tarpinės vidaus audito ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliekant pateiktų 2017 m. kasos dokumentų vertinimą, nustatyti prekių pirkimai iš fizinių asmenų pagal 2017-05-31 (dvi sutartys) ir 2017-12-29 (trys sutartys) sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Du fiziniai asmenys, iš kurių yra pirktos prekės, yra Įstaigos darbuotojai, vienas – buvęs Įstaigos darbuotojas, vienas – yra uždarosios bendrovės, kuri Įstaigai atliko paslaugas, direktorius.

Pagal sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis pirktos prekės: 2x5 m. (duomenys neskelbtini) bėgiai 600 mm., 4 vnt. (duomenys neskelbtini) aširačių 750 mm., 2 vnt. (duomenys neskelbtini) variklių su greičio dėže ir visa įranga; 4 vnt. (duomenys neskelbtini) aširačių 600 mm., 8 vnt. (duomenys neskelbtini) guolinių ašidėžių. Fiziniams asmenims iš Įstaigos kasos grynais pinigais išmokėta 14 500 Eur. Sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys be numerių bei nėra įtrauktos į auditui pateiktą 2017 m. sutarčių registrą;

Nustatyta, kad šių prekių pirkimai nebuvo įtraukti į Įstaigos 2017 m. viešųjų pirkimų planą, patvirtintą l. e. direktoriaus pareigas V. U.. Auditui pateiktame Informacijos apie 2017 m. I-XII mėnesio pirkimus sąraše, šie pirkimai nenurodyti. Prekių 2x5 m. (duomenys neskelbtini) bėgių 600 mm ir 4 vnt. (duomenys neskelbtini) aširačių 750 mm pirkimams nebuvo vykdytos viešųjų pirkimų procedūros.

Pagal auditui pateiktus Įstaigos inventorizacijos aprašus, neinventorizuotos pas atskaitingus asmenis apskaitytos atsargos: 2x5 m. (duomenys neskelbtini) bėgių 600 mm, suma 2 500 Eur; keturi vienetai (duomenys neskelbtini) aširačių 750 mm, suma 4 000 Eur.

Audito metu nustatytos aplinkybės, kad pirkimo – pardavimo sutartys be numerių bei nėra įtrauktos į auditui pateiktą 2017 m. sutarčių registrą, prekių pirkimai nebuvo įtraukti į Įstaigos 2017 m. viešųjų pirkimų planą bei į informacijos apie 2017 m. I-XII mėnesio pirkimus sąrašą, nebuvo vykdytos viešųjų pirkimų procedūros, neinventorizuotos pas atskaitingus asmenis apskaitytos atsargos, audito metu koreguota metinė finansinė atskaitomybė bei pateikta patikslinta Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažyma (FR0471) už 2017 metus, leidžia manyti, kad pirkimo – pardavimo sutartys 14 500 Eur sumai su fiziniais asmenimis buvos sudarytos audito metu, mažinant grynųjų pinigų likučius (3 t., b. l. 6-29).

Iš 2018-09-25 VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos vertinimo vidaus audito ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvertinus vidaus audito metu surinktą informaciją bei ją apibendrinus, padaryta bendra išvada, kad Įstaigos vidaus kontrolės sistema yra neveiksminga, todėl atsižvelgiant į vidaus audito ataskaitoje pateiktus pastebėjimus vidaus kontrolės sistemos sustiprinimui tikslinga numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones. Nustatyti vidaus kontrolės trūkumai dėl kasos operacijų vykdymo, pajamų, bilietų apskaitos, darbo užmokesčio, kuro sunaudojimo, sudarant Finansinių ataskaitų rinkinį, nėra visoms pareigybėms patvirtintų pareiginių nuostatų, nustatyta rizika dėl apskaitos dokumentų teisingumo (atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis). Vidaus kontrolė nenustatė šiose srityse neatitikimų teisės aktams ir apskaitos principams, todėl laikoma, kad kontrolės procedūros yra neveiksmingos arba jų nėra. Dėl vidaus kontrolės procedūrų nebuvimo ar neefektyvumo kyla įvairių rizikų pasireiškimo galimybė. Tai rodo, kad nevykdomas rizikos valdymas ir vidaus kontrolės trūkumai yra akivaizdūs, darantys neigiamą įtaką Įstaigos veiklos rezultatams, todėl vidaus kontrolė vertinama silpnai (3 t., b. l. 153-190).

Iš 2019-03-22 specialisto išvados dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimo metu pagal pateiktus Įstaigos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis nustatyta, kad Įstaigoje 2016-2017 m. nebuvo vadovautasi Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4, 6, 12 ir 13 straipsnių reikalavimais, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016 - 2017 m. įstaigos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2016-2017 metais įstaiga nevykdė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų:

- 4 straipsnyje: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes tyrimui įstaiga nepateikė visas ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Nustatyta, kad pateiktame 2017 m. balanse 47915 Eur buvo nepagrįstai padidinti turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai; veiklos rezultatų ataskaitoje 11315 Eur buvo padidintos pajamos ir 21232 Eur padidintos sąnaudos, grynasis veiklos rezultatas sumažintas 10741 Eur. Nustatyta, kad 2017 m. finansinių ataskaitų, pateiktų 2018-03-01 ir 2018-06-25, duomenys nesutapo, nes atskiri buhalteriniai straipsniai buvo nepagrįstai koreguoti, finansiniai turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio rodikliai ištaisyti, nepagrindus buhalterinėmis pažymomis ar dokumentais, nepateikti skolų suderinimo aktai. Dėl to, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti 2016 ir 2017 m. rezultatų finansinėse ataskaitose teisingumo.

- 12 straipsnio 1 dalyje: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 18 straipsnyje: ,,Klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą“.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad buhalterinėje apskaitoje patikslinti ir pataisyti 2017 m. finansinių ataskaitų duomenys nebuvo pagrįsti raštiškais buhalteriniais paaiškinimais, pažymomis ir dokumentais, metinės inventorizacijos duomenimis, kt. dokumentais. Tyrimo metu nustatyta, kad Įstaigos apskaitos registruose ,,Didžioji knyga“, ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenys apie prekių/paslaugų pirkimo iš UAB ,,U. L.“, ,,S. G. – A.“, UAB ,,D.“ ūkines operacijas nebuvo pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais - sąskaitomis faktūromis. Dėl to, pagal pateiktus apskaitos dokumentus tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti ūkinių finansinių sandorių, finansinių įsipareigojimų ir veiklos rezultatų.

Nustatyta, kad įstaigos 2016 m. buhalterinėje apskaitoje nebuvo surašytas 600 Eur kasos pajamų orderis ir nebuvo apskaityti kasos knygoje pinigai, gauti už paslaugas iš T. M. pagal 2016-06-22 pinigų priėmimo kvitą. Kadangi įstaigoje nebuvo vadovautasi Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tyrimo metu negalima buvo iš dalies nustatyti Įstaigos 2016-2017 ūkinių finansinių sandorių, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

– 6 straipsnio 2 dalies nurodymų: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Įstaiga į 2017 m. buhalterinę apskaitą įtraukė prekių pirkimo iš A. U., G. K., A. M. – Z., R. D., R. D. vardu įformintus dokumentus (sutartis ir kasos išlaidų orderius) už 14 500 Eur, pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą jeigu tikėti apklaustų liudytojų parodymais tyrimo metu nustatyta, kad Įstaiga 2018 m. nepagrįstai iš kasos V. U. išmokėjo 5 500 Eur už mažavertės cisternos įsigijimą. Nustatyta, kad Įstaigos tvarkytoje 2017 m. buhalterinėje apskaitoje apskaičius nepagrįstas prekių pirkimo iš fizinių asmenų sutartis ir kasos išlaidų orderius (14 500 + 5 500 Eur), 20 000 Eur buvo sumažintas grynų pinigų likutis kasoje ir įstaigos turtas. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2016 m. buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos 600 Eur kasos pajamos. Nustatyta, kad iš banko sąskaitos išmokėti 7229,9 Eur V. U. nebuvo apskaityti įstaigos buhalterinės apskaitos atskaitingo asmens žiniaraštyje.

Dėl to, kad įstaigoje 2016-2017 m. nebuvo vadovautasi buhalterinei apskaitai keliamais reikalavimais, aukščiau nurodyti apskaitos tvarkymo pažeidimai įtakojo ir iškraipė įstaigos turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas ir įsipareigojimus.

– 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ nurodymų, nes buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę.

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotas 2017 m. prekių pirkimo iš A. U., G. K. A. M. – Z., R. D., R. D. ūkinės operacijos, nebuvo galima iš dalies nustatyti juose įrašytų ūkinių operacijų tapatumo. Be to, į buhalterinę apskaitą buvo įtraukta cisternos (be važiuoklės) 750 mm pirkimo pardavimo sutartis iš R. L. 5 500 Eur, pagal kurios duomenis ūkinė operacija neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis. Dėl to, tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti apskaitos dokumentuose formaliai užfiksuotų ūkinių operacijų turinio. Tyrimo metu pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Įstaiga tvarkant grynų pinigų apskaitą, 2016-2017 m. nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimų. Nustatyta, kad 2016-06-22 neįformino kasos pajamų orderio 600 Eur įstaigoje pinigų priėmimo kvitu gautiems pinigams (Taisyklių 3 d.); iš kasos 2017 m. nepagrįstai išlaidavo pagal A. U., G. K., A. M. – Z., R. D., R. D., R. L. vardu įformintus kasos išlaidų orderius (14 500+5 500 Eur) (Taisyklių 4 d.); neapskaitė iš banko išmokėtų 7 230 Eur atskaitingam asmeniui V. U. (Taisyklių 9, 10 d.); kasos registre įrašytas neteisingas kasos likutis 2016-05-25 dienai; nebuvo apskaitytas 2017-07-05 kasos išlaidų orderis 24 Eur; į 2017 m. rugsėjo mėn. kasos registrą nesavalaikiai buvo apskaityti kasos pajamų ir išlaidų orderiai; iš 2017 m. kasos nepagrįstai buvo nurašyta 14500 Eur ir 5500 Eur fiziniams asmenims (Taisyklių 16, 17 d). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu Įstaigoje nebuvo patvirtintų asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (Taisyklių 4¹ d.); išmokant pinigus pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra įstaigos darbuotojas, nenurodytas paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris, gyvenamoji vieta (Taisyklių 5 d.); į kasos apskaitą įtraukti ne visi kasos išlaidų orderiai, kai kuriuose nėra pinigų gavėjo parašo (Taisyklių 19 d.); nesudaryta materialinės atsakomybės sutartis su kasininku (Taisyklių 23 d.). Pagal tyrimui pateiktus 2016-2017 m. Įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentus dėl tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 4, 6, 12 ir 13 straipsnių reikalavimų nevykdymo iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016-2017 m. įstaigos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimo metu, nustačius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ nurodymų nevykdymą, pagal įstaigos pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016 - 2017 m. grynų pinigų likučio, panaudojimo ir turto (10 t., b. l. 1-25).

Iš 2010 m. rugsėjo 22 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. U. nuo 2010–09–22 Įstaigoje įdarbintas pastatų priežiūros ir plėtros padalinio vadovu (1 t., b. l. 117-120).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs visus įrodymus, juos sugretinęs, konstatuoja:

Kaltinamojo V. U. padaryta veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas Įstaigos direktoriumi, ir būdamas atsakingas už Įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti 2016-2017 m. Įstaigos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016 – 2017 m. grynų pinigų likučio, panaudojimo ir turto.

Iš kaltinimo dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, šalintinos šios aplinkybės, jog

Įstaigos 2016 m. buhalterinės apskaitos atskaitingo asmens (V. U.) žiniaraštyje neapskaityta 600 Eur kasos pajamų;

2016 m. nesurašytas kasos pajamų orderis ir neapskaityti kasos knygoje pinigai, gauti už paslaugas iš T. M. pagal 2016-06-22 pinigų priėmimo kvitą;

2016-06-22 neįformino kasos pajamų orderiu 600 Eur Įstaigoje pinigų priėmimo kvitu gautų pinigų.

Ši išvada daroma įvertinus rašytinius įrodymus, liudytojos E. N. parodymus, jog 2016-06-22 pinigų priėmimo kvite nurodoma visa 615 Eur suma nebuvo įtraukta į Įstaigos apskaitą dėl buhalterės E. N. aplaidumo. Iš 2016 m. birželio 22 d. pinigų priėmimo kvito matyti, jog T. M. už kultūrinės – edukacinės kelionės „Š.“ bilietus sumokėjo – žodžiais įrašyta „30 bilietų x 20,50 eur, šeši šimtai penkiolika“, o skaičiais 15 Eur, kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta 15 Eur suma (10 t., b. l. 171). Liudytoja E. N. parodė, jog duomenis į apskaitą įvedė pagal skaičius; orderyje buvo įrašyta 15 Eur, tai ir įvedė tokią sumą, o parašytų žodžių nepamatė, neskaitė, įvedė skaičius, nes kvite buvo nurodytas skaičius – 15 Eur, pagal ataskaitas pinigų netrūko; čia jos klaida, kuri turi būti taisoma pagal buhalterinę pažymą.

Taip pat taisytinas rašymo apsirikimas dalyje dėl guolinių ašidėžių iš G. K. pirkimo, nes kaltinime suklysta, nurodant, jog tai gudinės ašidėžės.

Kaltinamasis V. U. dėl visų jam inkriminuotų buhalterinės apskaitos pažeidimų savo kaltę neigė, tačiau teismo išvada yra ta, jog kaltinamojo parodymai prieštarauja liudytojų parodymams, rašytiniams bylos įrodymams, todėl teismas juos vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmeta. V. U. kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta byloje esančiais įrodymais – liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kitais tyrimo veiksmų protokolais. V. U., nepateikdamas Įstaigos buhalterėms dalies apskaitos dokumentų, pateikdamas į apskaitą įtraukti neturinčius juridinės galios bei žinomai suklastotus apskaitos dokumentus dėl neįvykusių ūkinių – finansinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Įstaigos buhalterinę apskaitą.

Tiek iš specialistės išvados Nr. (duomenys neskelbtini), tiek iš 2018-09-25 Įstaigos veiklos vertinimo vidaus audito ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Įstaiga 2018-03-01 ir 2018-06-25 pateikė to paties laikotarpio 2017 m. finansinės ataskaitos dokumentus: balansą ir veiklos rezultatų ataskaitą; pažeidžiant buhalterinės apskaitos ėstatymo 4 straipsnio reikalavimus, 2018-06-25 pateiktame Įstaigos 2017 m. balanse 47915 Eur nepagrįstai padidintas turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai; veiklos rezultatų ataskaitoje 11315 Eur padidintos pajamos ir 21232 Eur padidintos sąnaudos, 10741 Eur sumažintas grynasis veiklos rezultatas, nepagrįstai koreguoti atskiri buhalteriniai straipsniai, ištaisyti finansinio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio rodikliai, jie nepagrįsti buhalterinėmis pažymomis ar dokumentais, nepateikti skolų suderinimo aktai, kas lėmė 2017 m. finansinių ataskaitų, pateiktų 2018-03-01 ir 2018-06-25 duomenų nesutapimą. Taip pat tyrimo metu nustatyta, jog, pažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, V. U. iš banko sąskaitos išmokėti 7229,9 Eur; taip pat pažeidžiat buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, patikslinti, pataisyti 2017 m. finansinių ataskaitų duomenys, kurie nepagrįsti raštiškais buhalteriniais paaiškinimais, pažymomis ir dokumentais, metinės inventorizacijos duomenimis, kt. dokumentais; o duomenys apskaitos registruose ,,Didžioji knyga“, ,, (duomenys neskelbtini)“ apie prekių/paslaugų pirkimo iš UAB ,,U. L.“, ,,S. G. – A.“, UAB ,,D.“ ūkines operacijas nepagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis. Daroma išvada, jog taip buvo iškraipyta Įstaigos turto ir įsipareigojimų struktūra.

Liudytojų V. J., L. V., V. P. parodymais nustatyta, jog Įstaigos dokumentai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atliekamam patikrinimui iš karto nebuvo pateikti, dokumentus Įstaiga pateikė per kelis kartus, šiuo atveju yra 6 dokumentų pateikimo aktai, ne visi reikalaujami dokumentai buvo pateikti (13 t., b. l. 72-73). Nors kaltinamasis V. U. dėl Įstaigos dokumentų pateikimo, jų saugojimo tvarkos parodė, kad visi Įstaigos dokumentai buvo pateikiami Įstaigos buhalterėms, saugomi Įstaigoje pagal nustatytą tvarką, o visos ūkinės operacijos įvykusios, auditorėms visi Įstaigos dokumentai buvo perduoti, tačiau toks kaltinamojo aiškinimas paneigtas pirmiau paminėtais įrodymais. Specialisto išvada nustatyta, jog tyrimui nebuvo pateikti Įstaigos 2016-2017 metų apskaitos dokumentai ir suvestiniai apyvartų žiniaraščiai pagal buhalterinių sąskaitų planą, kiti registrai, kurių duomenys deklaruoti metinėse finansinėse ataskaitose ir deklaracijose; ilgalaikio turto, trumpalaikio ir kito turto apskaita; medžiagų, kurio, atsargų nurašymo į sąnaudas aktai; metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 m. ir kt. Specialisto išvadoje nurodyta, kokie dokumentai buvo tiriami, taip pat, kokie Įstaigos dokumentai tyrimo atlikimui buvo pateikti (1 priedas), o kokių dokumentų trūko (specialisto išvados 6 lapas).

Kaltinamojo V. U. parodymai, jog jis ir kiti atsakingi Įstaigos darbuotojai visus Įstaigos dokumentus perdavė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės auditorėms, o po šio audito jis nebedirbo ir, koks tolimesnis dokumentų likimas, nežino, niekaip nepaneigia, kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Liudytojas M. J. parodė, kad po (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atlikto audito dokumentai Įstaigai grąžinti pagal apyrašą (13 t., b. l. 69). Šie parodymai neprieštarauja G. Š. parodymams, jog 2018 metais parvežė iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Įstaigos dokumentus; buvo aktas, kuriame surašyta, kokie dokumentai paimti; M. J. nekėlė klausimo, kad trūksta dokumentų. Esant šiems įrodymų šaltiniams, nėra pagrindo tvirtinti, kad po (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės darbuotojų atlikto audito ne visi dokumentai buvo grąžinti Įstaigai, todėl neperduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams. Liudytojos L. V. parodymai, jog auditą pradėjo 2018 m. gegužės 4 d., jog sunku buvo bendrauti su kaltinamuoju dėl dokumentų pateikimo, dokumentai buvo teikiami per kelis kartus, pačios auditorės važiavo į Įstaigą, į UAB „B.“ dokumentų, patvirtina, jog kaltinamasis V. U. delsė teikti dokumentus auditorėms (13 t., b. l. 72–73). Liudytojos E. N. parodymus, jog dėl dokumentų perdavimo nekilo problemų, o vėliau naujai buhalterinei įstaigai UAB „A.“ buvo perduoti visi dokumentai (13 t., b. l. 148) paneigia liudytojų L. V., V. P. parodymai, taip pat Įstaigos raštai dėl prašymų pateikti dokumentus adresuoti UAB „B.“ (10 t., b. l. 48-51). Nors 2018-08-16 susirašinėjimai tarp Įstaigos ir UAB „B.“ vyko kaltinamojo kasmetinių atostogų laikotarpiu (13 t., b. l. 131), tačiau šios aplinkybės paneigia kaltinamojo V. U. parodymus apie tai, kad nekilo jokių problemų dėl dokumentų perdavimo tiek auditorėms, tiek Finansinių nusikaltimų tarnybai, tiek naujai buhalterinei įstaigai. Juolab, kad teismo posėdžio metu liudytoja E. N. nurodžiusi, kad gali pateikti lydraščius apie dokumentų perdavimą naujai buhalterinei įstaigai (13 t., b. l. 148), lydraščių nepateikė ir raštu nurodė, jog visi apskaitos dokumentai buvo saugomi Įstaigos patalpose, UAB „B.“ patalpose dokumentai saugomi nebuvo, dokumentų perdavimo lydraščių nėra, nes jie nebuvo surašyti (13 t., b. l. 184). Kaltinamasis V. U. teismui tvirtino, jog Įstaigoje dirbo iki 2018 m. rugsėjo 23 d., o Įstaigos perdavimo – priėmimo aktas buvo surašytas 2018 m. rugsėjo 26 d. (10 t., b. l. 46-17); surašant šį aktą jis (V. U.) nedalyvavo, tačiau tokie kaltinamojo parodymai niekaip nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad kaltinamasis, būdamas atsakingu už Įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų bei finansinės atsakaitomybės išsaugojimą, jų saugojimo tvarkos nustatymą, tyrėjams nepateikė specialisto išvadoje nurodytų dokumentų. Liudytojas M. J. (13 t., b.l 197) teigė, jog kaltinamasis jam (M. J.) perdavė apyraše nurodytus dokumentus; apyrašas buvo surašytas jau jo (M. J.) direktoriavimo metu; administratorės apskaitininkės paprašė paruošti perduodamų dokumentų sąrašą, kuris su kaltinamuoju turėjo būti derinamas; vienintelis buvo niuansas dėl skolų perdavimo, dėl buhalterinio grynųjų pinigų likučio, kuris nurodytas akto 47 punkte (Įstaigos 2018 m. rugsėjo 26 d. perdavimo – priėmimo aktas, 10 t., b. l. 47); kilo diskusija, kad V. U. už grynus pinigus nėra atsakingas, kad pinigų neperduos ir nepasirašinės. Liudytojas M. J. teigė, kad jis (M. J.) kaip atsakingas asmuo prisiėmė atsakomybę, kad nuo to momento viskas jo žinioje. Šio liudytojo parodymai patvirtina aplinkybes, jog kaltinamasis V. U. nepagrįstai neigė savo atsakomybę dėl grynųjų pinigų Įstaigos kasoje. Liudytoja L. V. parodė, jog 2016 metų gegužės mėnesį kasos operacijas savo įsakymu pavedė sau atlikti pats direktorius V. U., atskiro kasininko Įstaigoje nebebuvo. Įstaigos veiklos vertinimo vidaus audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 169) fiksuota, jog Įstaigos direktoriaus 2016-05-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl perdavimo“ pavesta apskaitininkei „2016-05-25 perduoti kasos dokumentus ir grynus pinigus direktoriaus pavaduotojui technikai, l. e. direktoriaus pareigas V. U.. Direktoriaus pavaduotoją technikai, l. e. direktoriaus pareigas V. U. įpareigoju tvarkyti grynųjų pinigų apskaitą, priimti ir išmokėti grynuosius pinigus“ (4 t., b. l. 47). Ši liudytoja teigė, kad būtent tik pateikus tarpinės audito ataskaitos projektą, Įstaiga pateikė 2016-05-30 priedą prie 2016-05-30 buhalterinės sutarties Nr. P-16-21/33, kuriame sutartis pildoma 2.1.10 punktu, jog „Yra atsakingas už kasą ir veda kasos apskaitą, pildo bei pasirašo visus su kasa susijusius dokumentus“, t. y. kaltinamasis audito metu atvežė papildomą priedą prie sutarties ir nurodė, kad kasininko funkcijas atlieka UAB „B.“ atstovas. Šią aplinkybę patvirtina Įstaigos 2018–07–04 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl paaiškinimų pateikimo, iš kurio matyti, jog V. U. dėl tarpinės vidaus audito ataskaitos projekto pateikė pastabas, jog už kasos operacijas ir kasos vedimą yra atsakinga buhalterinę apskaitą tvarkanti bendrovė; nesutinkama su išvada, jog pirkimo pardavimo sutartys 14 500 Eur sumai, sudarytos su fiziniais asmenimis, buvo pasirašytos audito atlikimo metu; kitus paaiškinimus nurodoma, jog įmanoma pateikti tik pakoregavus Ataskaitą, atsižvelgiant į tai, kad už kasos operacijas buvo atsakinga UAB „B.“, ir Įstaigai gavus audito metu paiimtus dokumentus, paaiškinimai bus pateikti per 5 darbo dienas po to, kai dokumentai Įstaigai bus grąžinti. Prie šio rašto pridedamas – sutarties su UAB „B.“ priedas (4 t., b. l. 28–29). Kaltinamojo V. U. kaltės neigimas, jog jis už Įstaigos kasą atsakingas nebuvo yra nepagrįsti ir 2016-05-30 priedas prie buhalterinės sutarties jo, kaip Įstaigos direktoriaus, kaltės dėl jam inkriminuotų buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų, kurie yra nurodyti kaltinime, nešalina. Juolab, ir pats kaltinamasis teismui nurodė, jog tų dokumentų, kuriuose yra jo parašai, turinys yra teisingas, o liudytoja E. N. nurodė, kad apskaita buvo tvarkoma pagal kaltinamojo pateikiamus dokumentus; be direktoriaus žinios ji neturėjo teisės išmokėti pinigų (13 t., b. l. 148).

Kaltinamojo V. U. bandymas įtikinti teismą, jog jis Įstaigos direktoriumi paskirtas nebuvo, faktiškai tebuvo tik Infrastruktūros skyriaus vadovas, jo nedarbo metu jį pavaduodavo G. Š., todėl nepagrįstai pripažįstamas atsakingu už visą Įstaigos veiklą, taip pat, jog galimai visi Įstaigos dokumentai, atlikus auditą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nebuvo grąžinti, todėl nėra jokios jo atsakomybės, ne tik, kad pieštarauja jo paties parodymams, apie tai, jog jis vykdė Įstaigos direktoriaus pareigas, bet yra paneigti bylos įrodymais. Iš bylos rašytinių dokumentų matyti, jog V. U. Į. vadovu buvo nuo 2016-04-01 iki 2018-09-19; Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu (2016-03-04 protokolas Nr. 1), direktoriaus pavaduotojui technikai V. U. buvo pavesta laikinai vykdyti Įstaigos direktoriaus funkcijas, iki į šias pareigas bus įstatymo nustatyta tvarka paskirtas asmuo (3 t. b. l. 7, 10 t., b. l. 34-36). Liudytojas G. Š. tvirtino, jog kai atleido G. K., V. U. tapo laikinai einančiu vadovo pareigas, atliko direktoriaus funkcijas, o jis (G. Š.) pavaduodavo V. U., kai šis sirgdavo ar atostogavo; tas laikotarpis nebuvo labai ilgas - tai savaitė ar dvi, mėnuo. Iš liudytojų – Įstaigos darbuotojų – A. B., A. U., A. B., G. ir A. K., V. P., D. L. – parodymų, rašytinių Įstaigos dokumentų, esančių baudžiamojoje byloje, matyti, jog sprendimus kaip Įstaigos vadovas priimdavo kaltinamasis. Paminėti įrodymų šaltiniai patvirtina faktą, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis V. U. vykdė Įstaigos direktoriaus pareigas. Prieštaringų kaltinamojo V. U. parodymų dėl jo kaip Įstaigos direktoriaus kompetencijų nepaneigia ir byloje esantys dokumentai, jog atitinkamais laikotarpiais V. U. nedirbo (13 t., b. l. 118), kadangi direktoriaus statuso dėl buvimo atostogose ar nedarbingume kaltinamasis V. U. nebuvo netekęs.

Vertinant bylos įrodymus, akivaizdu, jog specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai fiksuoti pažeidimai, jog į 2017 m. Įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos – prekių pirkimai bei pardavimo sutartis, pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis, o būtent: į 2017 m. buhalterinę apskaitą įtrauktas prekių pirkimas iš A. U., G. K., A. M. – Z., R. D., R. D. pagal jų vardu įformintus dokumentus (sutartis ir kasos išlaidų orderius) už 14 500 Eur; 2018 m. iš Įstaigos kasos V. U. sau nepagrįstai išsimokėjo 5500 Eur už mažavertės cisternos įsigijimą, taip buvo sumažintas 20 000 Eur grynų pinigų likutis kasoje ir įstaigos turtas. Taip pat, jog kaltinamasis V. U. 2017 m. iš kasos nepagrįstai išlaidavo pagal A. U., G. K., A. M. - Z., R. D., R. D., R. L. vardu įformintus kasos išlaidų orderius 20 000 Eur, neapskaitė jam, kaip atskaitingam asmeniui, iš banko išmokėtų 7230 Eur, kasos registre įrašė neteisingą kasos likutį 2016-05-25 dienai, neapskaitė 2017-07-05 kasos išlaidų orderio 24 Eur sumai, į 2017 m. rugsėjo mėn. kasos registrą nesavalaikiai apskaitė kasos pajamų ir išlaidų orderių, iš 2017 m. kasos nepagrįstai nurašė 14 500 Eur ir 5 500 Eur fiziniams asmenims, į kasos apskaitą įtraukė ne visus kasos išlaidų orderius, kai kuriuose nėra pinigų gavėjo parašo.

Liudytojai A. U., G. K., R. L. teismui vienodai patvirtino, jog kaltinime nurodytų daiktų Įstaigai nėra pardavę, o būtent: A. U., kuris Įstaigoje dirbo nuo 1993 iki 2018 metų nuosekliai teigė, jog jokių bėgių jis nėra Įstaigai pardavęs ir iš V. U. pinigų nėra gavęs; dokumentų turinys yra neteisingas, pasirašė nežiūrėdamas į dokumentus; analogiškai teisme parodė ir liudytojas G. K., R. L.. Liudytojų A. U., G. K., R. L. parodymus patvirtina liudytojai R. S., A. K., V. P., R. L., H. Š.. Nors kaltinamasis teigė, jog liudytojas E. E. girdėjo pokalbį tarp G. K. ir A. U., kurie sutarė sakyti, jog nieko nežino, tačiau tokių aplinkybių liudytojas E. E. teismui nenurodė (14 t., b. l. 24). Liudytojas A. B. teisme teigė, jog iš Įstaigos darbuotojų Įstaiga nieko nepirko. Tokie liudytojo A. B. parodymai paneigia kaltinamojo V. U., A. M. – Z. parodymus, jog (duomenys neskelbtini) aširačius 750 mm 4 vnt. Įstaigai pardavė ji. Juolab, kad ši liudytoja negalėjo pagrįsti savo parodymų apie šių daiktų įsigijimą. Šios liudytojos kitais įrodymų šaltiniais nepagrįstus prieštaringus ir nenuoseklius parodymus teismas vertina siekiu padėti kaltinamajam V. U. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pats kaltinamasis plačiau nenurodė iš A. M. – Z. 4 vnt. aširačių pirkimo aplinkybių, kai tuo tarpu teisme ši liudytoja teigusi, kad ji turėjo aširačių savo nuosavybėje, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji davė pinigus ir iš (duomenys neskelbtini) juos parvežė V. U., tačiau nei kuriais metais tai buvo, nei kaip konkrečiai buvo vykdomas sandoris, nei kodėl pirkusi aširačius už 500 Lt, juos pardavė 4000 Eur ir kodėl tai padarė būtent 2017 metais, liudytoja logiškai nepaaiškino. Akivaizdu, jog paminėta liudytoja, su kuria kaltinamąjį sieko draugiški santykiai (V. U. 2018–05–04 apklausos protokolas 12 t., b. l. 131), parodymus derino prie kaltinamojo V. U. parodymų, o liudytojos V. J. parodymai, kad A. M. – Z. yra kaltinamojo patikimas asmuo (1 t., b. l. 139), tokią teismo išvadą tik sustiprina. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. (1 t., b.l. 139) parodė, kad apie tai, jog Įstaigos darbuotojai būtų įsigiję (duomenys neskelbtini) pabėgius, aširačius, guolines ašidėžes, vagoną – cisterną negirdėjo; tai padaryti faktiškai neįmanoma, nes pavyzdžiui pabėgius galima įsigyti tik keliose Lietuvos įmonėse, o įsigyti naudotus galima tik iš Lietuvos geležinkelių; turėti ir naudoti juos ūkyje ar buityje jie yra netinkami, nes padengti sveikatai kenksmingomis medžiagomis. Atmetami liudytojo R. D. parodymai, jog jis pardavė (duomenys neskelbtini) aširačius 600 mm 4 vnt., kadangi liudytojas D. L. pirminiuose parodymuose nurodė, jog iš Įstaigos darbuotojų žino, jog (duomenys neskelbtini) bėgiai 600 mm 2x5, (duomenys neskelbtini) aširačiai 600 mm 4 vnt., (duomenys neskelbtini) aširačiai 750 mm 4 vnt. įsigyti ir pargabenti iš (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 62-65). Ilgametis Įstaigos darbuotojas liudytojas A. B. į klausimą ikiteisminio tyrimo metu, ar buvo pirkta įranga technika iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų, atsakė, jog jo žiniomis, ne; kad (duomenys neskelbtini) bėgiai 600 mm 2x5 ir (duomenys neskelbtini) aširačiai 600 mm 4 vnt. įsigyti vienu laiku; ir jei neklysta pargabenti iš (duomenys neskelbtini) ir jų parsivežti vyko vienas iš darbuotojų E. E., tai buvo 2016 ar 2017 metais (2 t., b. l. 48-51). Liudytojas E. E. teismo posėdžio metu aiškių ir konkrečių parodymų dėl (duomenys neskelbtini) bėgių įsigijimo nedavė. Be to, liudytoja V. J. teismui nurodė, kad jos darbo metu, t. y. iki 2016 m. gegužės 25 d. jokių pirkimų iš fizinių asmenų nebuvo vykdoma (13 t., b. l. 71). Šie įrodymų šaltiniai leidžia teismui teigti, jog liudytojo R. D. nekonkretūs parodymai dėl sandorio laiko (buvo gal ruduo, gal 2017 metais, nešalta buvo, dar buvo šilta (13 t., b. l. 90)), parduodamų daiktų kiekio (aširačiai su rateliais liko, kiek tiksliai, nežino, kaltinamajam pardavė likusius ratelius su ašimi; pardavė komplektą – du ratus ir jungtį; ar 6, ar 8 ratus pardavė; kažkiek liko tų ratelių, negali pasakyti, kiek pardavė V. U. (13 t., b. l. 90)), negali būti pripažinti pagrįstais. Juolab, kad duomenų, jog šis liudytojas būtų deklaravęs gautas pajamas byloje nėra. Liudytojas R. D. pačioje pirmoje apklausoje (2018–08–14) atsisakė duoti bet kokius paaiškinimus ir tik nurodė, jog Įstaigai nieko negamino, nemontavo (2 t., b. l. 121), nors po tariamo sandorio (2017–12–29) buvo praėjęs santykinai neilgas laiko tarpas, tačiau jau teismo posėdžio metu aplinkybes prisiminė ir tvirtino, jog 2 vnt. JAMZ variklius, kuriuos įsigijo metalo laužo supirktuvėje, pardavė Įstaigai, tačiau liudytojas A. J. (metalo laužo aikštelės darbuotojas) nepatvirtino R. D. parodymų, jog buvo pirkti du varikliai. Be to, liudytoja E. N. paaiškino, jog pinigų R. D. ji iš Įstaigos kasos neišmokėjo. Teismas liudytojo R. D. parodymais nesivadovauja šioje byloje dėl jų prieštaravimo kitiems įrodymų šaltiniams bei vertina siekimu padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią tiesmo išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, jog šis liudytojas yra kaltinamojo sesers sutuoktinis.

Taip pat liudytojos L. V. parodymai, jog tarpinėje ataskaitoje užfiksavo, kad 2017 metais buvo perkama iš fizinių asmenų, o sutartys nebuvo įtraktos į sutarčių registrą; audito metu buvo koreguota 2017 metų finansinė atskaitomybė bei pateikta patikslinta pažymą VMI apie gyventojams išmokėtas sumas (1 t., b. l. 178), sustiprina teismo įsitikinimą, jog į įstaigos buhalterinę apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis. Audito atskaitoje yra nurodyta, jog sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys be numerių; (duomenys neskelbtini) bėgių, (duomenys neskelbtini) aširačių, guolinių ašidėžių, (duomenys neskelbtini) variklių su greičių dėže ir visa įranga pirkimai nebuvo įtraukti į Įstaigos 2017 m. viešųjų pirkimų planą, patvirintą l. e. Direktoriaus pareigas V. U.; Auditui pateiktame informacijos apie 2017 m. pirkimus sąraše, šie pirkimai nenurodyti (4 t., b. l. 25); šiems pirkimams nebuvo vykdytos viešųjų pirkimų procedūros. Specialistės paaiškinimai, liudytojos L. V. parodymai leidžia tvirtinti, jog kaltinamasis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų įsipareigojimų dydžo ar struktūros pasikeitimu. Liudytoja E. N. dėl sandorių su kaltinime nurodytais fiziniais asmenimis teigė, jog ji tik suruošė dokumentus, atidavė V. U., surašė išmokėjimus, o pinigų ji pati neišmokėjo; kas jiems išmokėjo pinigus, nežino. Kaltinamojo V. U. parodymai, jog aukščiau paminėtos ūkinės operacijos įvyko nurodytomis sąlygomis paneigiami nurodytais argumentais.

Taigi, bylos įrodymais nustatyta, jog į Įstaigos 2017 m. buhalterinę apskaitą įtrauktas prekių pirkimas iš A. U., G. K., A. M. – Z., R. D., R. D. pagal jų vardu įformintus dokumentus (sutartis ir kasos išlaidų orderius) už 14 500 Eur, pagal dokumentus, pagal kurių duomenis ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis; o taip pat 2018 m. iš Įstaigos kasos nepagrįstai išsimokėta 5 500 Eur už mažavertės cisternos įsigijimą, taip sumažintas 20 000 Eur grynų pinigų likutį kasoje ir įstaigos turtą. Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti Įstaigos 2016 – 2017 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialaus Įstaigos ūkinės – finansinės veiklos tyrimo metu šios aplinkybės buvo nustatytos. Teisme apklausta specialistė patvirtino atlikto tyrimo rezultatus. Nėra pagrindo nesutikti su atlikto specialaus tyrimo rezultatais, kadangi, įvertinus visus bylos įrodymus akivaizdu, jog nustatytas kaltinamojo V. U. apskaitos tvarkymas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra apgaulingas, nes daromas tyčia pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, todėl atitinka BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį – veiką. Dėl kaltinamojo sąmoningai padarytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti Įstaigos 2016 2017 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros. Ši išvada grindžiama specialisto išvada ir ištirtų įrodymų visetu. Akivaizdu, kad, į apskaitą įtraukiant neįvykusias operacijas, iš dalies negalima nustatyti Įstaigos veiklos, turto, nuosavo kapitalo dydžio bei jų struktūros. Operacijų apskaitymas ne taip, kaip tai turėtų būti padaryta pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat pripažintinas tokiu, dėl kurio negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros, t. y. kaltinamojo V. U. veikoje yra būtinasis nusikaltimo, įtvirtinto BK 222 straipsnyje, sudėties požymis – padariniai.

Įstaigos buhalterės liudytojos E. N., V. J. parodė, kad pagal kaltinamojo pateiktus dokumentus jos tvarkė Įstaigos buhalterinę apskaitą, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad teisės aktų pažeidimai dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, sukėlę teisines pasekmes, atsirado būtent dėl kaltinamojo V. U. tyčinių veiksmų, tai jis, būdamas Įstaigos direktoriumi, tiesiogiai atsakingas už bendrovės apskaitos, atitinkančios įstatymų reikalavimus, organizavimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), yra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, subjektas ir jo padaryta veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis būdamas Įstaigos direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą laikotarpyje nuo 2016-04-01 iki 2018-09-19 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl nebuvo galima iš dalies nustatyti Įstaigos 2016-2017 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros.

Ištirtų įrodymų visetas leidžia teigti, jog kaltinamojo V. U. veika pagrįstai kvalifikuota ne tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis V. U. suklastodamas tikrus bei pagamindamas netikrus dokumentus pasisavino jo žinioje buvusį Įstaigos didelės vertės svetimą įstaigos turtą – pinigus 20 000 Eur.

Bylos įrodymai leidžia teigti, jog kaltinime nurodytuose Įstaigos kasos išlaidų orderiuose (10 t., b. l. 150, 152, 154, 156, 158, 160) įformintas pinigų išmokėjimas nurodytiems liudytojams neįvyko pagal dokumentuose nurodytas aplinkybes ir pinigai buvo nepagrįstai nurašyti nuo kasos. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad minėtas pirkimo – pardavimo sutartis Įstaigos buhalterei pateikė kaltinamasis. Tokias aplinkybes nurodė pats kaltinamasis ir liudytoja E. N.. Be to, ši liudytoja akcentavo, kad pinigų ji iš Įstaigos kasos asmenims nemokėjo, o tai paneigia kaltinamojo V. U. parodymus, jog su grynaisiais pinigais jis nedirbo, už kasą buvo atskingas UAB „B.“. Teismo išvada yra ta, jog kaltinamasis V. U., būdamas Įstaigos direktoriumi, pagal Įstaigos įstatus (VII skyrius, Įstaigos vadovo kompetencija, jo skyrimo ir atšaukimo tvarka) (9 t., b. l. 163–169), Įstaigos direktoriaus pareiginius nuostatus (IV skyrius Direktoriaus funkcijos ir atsakomybė) (5 t., b. l. 13–16) turėjo jo teisėtame valdyme turtui teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, t. y. jis buvo atsakingas už jam patikėtą Įstaigos turtą ir jo darbinės funkcijos buvo susijusios su jam patikėto turto valdymu, jo priežiūra, panaudojimu. Teismo išvada ta, jog kaltinime nurodytos aplinkybės dėl neįvykusių ūkinių operacijų pasitvirtino, nes kaltinamasis V. U., būdamas Įstaigos direktoriumi į Įstaigos apskaitą įtraukė ūkines operacijas, kurios realiai neįvyko arba įvyko ne dokumentuose užfiksuotomis sąlygomis, taip iš kasos nurašydamas ir pasisavindamas pinigus, padarė Įstaigai 20 000 Eur žalą. Tokie kaltinamojo V. U. veiksmai įtakojo Įstaigos turto sumažėjimą, kaltinamasis įgijo galimybę šiais pinigais disponuoti savo nuožiūra taip Įstaigai padarydamas žalą. Ištirtų įrodymų visetas leidžia teigti, jog kaltinamojo V. U. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis, suklastodamas tikrus bei pagamindamas netikrus dokumentus pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą Įstaigos turtą – pinigus 20 000 Eur.

Civilinis ieškovas Įstaiga pareiškė 20 000 Eur civilinį ieškinį ( 13 t., b. l. 3–4, 63–65). Iš byloje esančių dokumentų, matyti, jog prašomą priteisti civilinį ieškinį sudaro Įstaigos pasisavintas didelės vertės turtas – pinigai 20 000 Eur. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, pripažįstama, jog Įstaigos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir iš kaltinamojo V. U. Į. priteistina 20 000 Eur, kadangi turtinė žala padaryta neteisėtais kaltinamojo V. U. veiksmais.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo V. U. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas (12 t., b. l. 119–120), nebaustas administracine tvarka (12 t., b. l. 118), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre, byloje nėra, yra saistomas stipriais šeiminiais ryšiais – vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini), į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, į visas bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam V. U. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII–653 redakcija) 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas baudos vidurkis, skiriamas už apysunkį, nesunkų nusikaltimus. Įvertinus kaltinamojo V. U. asmenybę, visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiktų BK 41 straipsnyje keliamus tikslus.

V. U. padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį įstatymo sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).

Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į kaltinamojo V. U. turimus socialinius ryšius, nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimalios BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajam, neatitiktų teisingumo principo, kadangi neteisto V. U. padarytos veikos ir jo asmenybė nėra tokios pavojingos, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės. Be to, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės dirbti, tuo nukentėtų ir civilinio ieškovo teisėti interesai. Todėl dėl šių paminėtų aplinkybių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. U. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, atsižvelgiant į jo asmenybę, reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o turtinės sankcijos, tuo pačiu suteikiant jam galimybę toliau dirbti ir dėti pastangas atlyginti civilinį ieškinį Įstaigai. Šioje byloje, siekiant tinkamai individualizuoti bausmę V. U., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo jam skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kuri padarys kaltinamajam V. U. pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti V. U. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Pagal BK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Pagal BK 3 straipsnio nuostatas veikos nusikalstamumą ir asmens baustumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, taigi ir minimalaus gyvenimo lygio (MGL), kuriuo apibrėžiama skirtina bausmė – bauda, dydis taikomas tas, kuris galiojo nusikaltimų padarymo metu. Kaip matyti iš nustatytų V. U. įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje) bei nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje). V. U. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, taigi ir MGL, buvo lygus 50 Eur (nuo 2018 m. sausio 1 d.). Vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, už įvykdytą sunkų nusikaltimą jam gali būti paskirta nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. U. yra darbingas, jam skirtinas 500 MGL (25 000 Eur) baudos dydis, kuris, pagal bylos duomenis apie kaltinamojo finansinę padėtį (turi nekilnojamojo turto, dirba), būtų proporcinga finansinė našta kaltinamajam. Tokios rūšies ir dydžio bausmės paskyrimas V. U. šioje byloje už sunkų nusikaltimą užtikrintų tiek ekonominį poveikį kaltinamajam, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir leistų įgyvendinti teisingumo principą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Civilinio ieškovo atstovė byloje pateikė dokumentus (14 t., b. l. 32–44), patvirtinančius civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo V. U.. Pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitai, banko patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina turėtas išlaidas (viso 1 500 Eur) advokatei už patarimus, teiktas atstovavimo, dokumentų rengimo paslaugas, atstovavimą teisme. Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad civilinio ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. U. civiliniam ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu pagal:

BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

BK 183 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti jį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

Į. V. U. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo VšĮ (duomenys neskelbtini) 20 000 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. U. civiliniam ieškovui 20 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi skirtą laikiną apribojimą J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėms į žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniams: pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Daiktus – 8 vnt. CD su laikmenomis, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laikotarpį.

Išieškoti iš V. U. 1500 Eur VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai jos turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė