- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- 1-283-476/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55526-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis , teistas 1) 2013-04-10 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., nebendrauti su K. G. ir atlyginti turtinę žalą; 2) 2014-10-16 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 3) 2014-11-19 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 m. 6 mėn.; 4) 2015-01-07 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 5) 2017-05-30 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. -1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 8 p., 10 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 7 val. ir atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam; 6) 2017-10-16 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 258 str. 2 d. 20 MGL dydžio -753,20 Eurų bauda, teistumas neišnykęs,, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. laikotarpyje 2017-10-25 nuo 09:40 val. iki 2017-10-25 14:18 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išlaužus gyvenamojo namo durų užraktą įsibrovė į D. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė D. V. priklausančius daiktus: 400 eurų vertės monitorių SAMSUNG T22A550, 800 eurų vertės televizorių SAMSUNG UE 55MU6192UXXH su valdymo pulteliu, 500 eurų vertės stacionarų kompiuterį CZC152476G,16 eurų vertės televizoriaus pultelį ARRIS, 30 eurų vertės kompiuterio klaviatūrą ACME, 40 eurų vertės garso kolonėles ACME SS108, 10 eurų vertės kompiuterio pelę OPTIMAL MUOSE, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. V. bendrą 1796 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad tą dieną buvo namuose. Apie pietus jam kilo mintis apvogti kaimyną, nes jam reikėjo pinigų. Eidamas vogti nežinojo kokius daiktus name suras. Namai buvo užrakinti pakabinama spyna, todėl suprato, kad namuose nieko nėra. Rastu metaliniu strypu nuplėšė durų spyną ir įėjo į namo vidų. Iš svetainės paėmė beveik visą ten buvusią buitinę techniką. Visus pavogtus per du kartus parnešė į savo namus ir padėjo garaže. Metalinį strypą išmetė į kitoje kelio pusėje esantį tvenkinį. Pavogtus daiktus planavo parduoti. Visi pavogti daiktai buvo sugrąžinti nukentėjusiam. Prašoma priteisti neturtinė žala per didelė, prašė ją sumažinti. Prašė skirti švelnesnę bausmę.
Kaltinamasis prisipažino kaltu, davė nuoseklius parodymus, veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, prokurorui ir gynėjui sutikus, taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (LR BPK 273 str.).
Iš 2017-10-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykdyta D. V. priklausančių daiktų vagystė (b. l. 9-12).
Iš 2017-10-25 įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir garaže rasti daiktai (b. l. 18-22).
Iš 2017-10-25 kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrint vidinį kieme esantį garažą , jame rasti daiktai: monitorius SAMSUNG T22A550, televizorius SAMSUNG UE 55MU6192UXXH su valdymo pulteliu, stacionarus kompiuteris CZC152476G, kompiuterio klaviatūra ACME, televizoriaus pultelis ARRIS, kolonėlės ACME SS108, 2 vnt., kompiuterio pelė OPTICAL MOUSE (b. l. 15-16).
Iš 2017-11-14 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. P. pateikė daiktus (televizorių "Samsung", monitorių "Samsung", stacionarų kompiuterį, TV pultelį "Arris", TV pultelį "Samsung", garso kolonėles 2vnt., kompiuterio pelę) (b. l. 41-42 ), kurie apžiūrėti 2017-11-14 Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 45-51) ir pagal 2017-11-14 pakvitavimą grąžinti savininkui D. V. (b. l. 53).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Kaltinamasis D. P. į nukentėjusiajam D. V. priklausančius namus, iš kurių pagrobė svetimą turtą, pateko neteisėtai, prieš savininko valią. Į namus jis įsibrovė išlaužęs gyvenamojo namo durų užraktą. Kaltinamasis suprato, kad į D. V. namus patenka neteisėtai, žinojo, kad D. V. namuose esantys daiktai jam nepriklauso, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo D. P. nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes jis sulaužęs gyvenamojo namo durų užraktą įsibrovė į D. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė D. V. priklausančius daiktus: 400 eurų vertės monitorių SAMSUNG T22A550, 800 eurų vertės televizorių SAMSUNG UE 55MU6192UXXH su valdymo pulteliu, 500 eurų vertės stacionarų kompiuterį CZC152476G,16 eurų vertės televizoriaus pultelį ARRIS, 30 eurų vertės kompiuterio klaviatūrą ACME, 40 eurų vertės garso kolonėles ACME SS108, 10 eurų vertės kompiuterio pelę OPTIMAL MUOSE, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. V. bendrą 1796 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. P. teisiamas septintą kartą, administracine tvarka baustas, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei. D. P. iš jam paskirtų bausmių ir nuobaudų nedaro išvadų, nekeičia ir nesistengia keisti nusikalstamų ir priešingų teisei polinkių, nepateisina jam teismo išreikšto pasitikėjimo ir suteiktų galimybių taisytis, toliau daro naujas tyčines nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pritaikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirta bausmė bendrintina su 2017-05-30 Raseinių rajono apylinkės teismo ir 2017-10-16 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis D. V. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad iki šiol jaučia nerimą, kankina nemiga naktimis.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusiam D. V. įvykdyta vagystė sukėlė neigiamų padarinių, atsirado nesaugumo jausmas, išvykimas iš namų ilgesniam laikui sukelia baimę rasti namus apvogtus.
Iš kitos pusės, teismas, taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmenų kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis per didelis ir mažintinas.
D. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas, nes yra suimtas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam suimtojo ar nepilnamečio kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinė bausmė 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017-05-30 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017-10-16 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 20 MGL – 753,20 Eur. baudą. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia 2017-12-15. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2017-10-25 iki 2017-12-14. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Priteisti iš kaltinamojo D. P. 1000,00 Eur nukentėjusiajam D. V. neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.