Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-244-622/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
2A-244-622/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Ieškovas
R., R. P.
Atsakovas
M. Š.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-244-622/2010Teisėja A.Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorijos35.3.6; 63.1; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Silvijai Žemgulytei, dalyvaujant ieškovui R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo bei atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 87 000 Lt skolą, 3 205 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-23 galutiniu sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-07 preliminarų sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 50 000 Lt skolą, 1 884 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 86 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo valstybei 561,15 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad dėl ieškovo perduotų atsakovui 37 000 Lt tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, o susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad gavo iš ieškovo 50 000 Lt. Atsakovas neįrodė, kad ši pinigų suma jam buvo duota siekiant sumokėti architektui. Paskolos suteikimą ir gavimą šalys įformino paskolos rašteliu, kuris, kaip numato įstatymas, atitinka reikalaujamą rašytinę formą. Atsakovas yra užsiimantis verslu asmuo, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, todėl, surašydamas ir pasirašymas paskolos sutartį, turėjo suvokti pasirašymo pasekmes. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių sudarytas sandoris buvo apsimestinis, atsakovas nepareiškė ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas pripažino, kad 50 000 Lt negrąžino ieškovui, todėl teismas konstatavo, kad prievolė nėra įvykdyta ir, ieškovui įstatymo numatyta tvarka pareikalavus, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo negrąžintą 50 000 Lt paskolą.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą dėl 50 000 Lt skolos iš atsakovo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas klaidingai vertino 2008-03-15 raštelį dėl 50 000 Lt, konstatuodamas, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Tarp šalių nebuvo sutarta dėl esminio paskolos sutarties elemento – atsakovo įsipareigojimo grąžinti gautą pinigų sumą. Ieškovas 50 000 Lt sumą perdavė atsakovui už ieškovui priklausančio žemės sklypo projektavimo darbus, kuriuos jis turėjo atlikti pagal 2008-01-08 sutartį. Teigia, kad teismas sudarytą sutartį aiškino formaliai, neatsižvelgdamas į realius ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, jų ketinimus sudarant sutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas pripažįsta, jog 50 000 Lt gavo, šalių sudaryta sutartis atitinka paskolos sutarties formai keliamus reikalavimus. Teigia, kad paskolino atsakovui 50 000 Lt, o ne sumokėjo juos už žemės sklypo projektavimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi atsakovas ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 50 000 Lt skolos priteisimo, todėl teisėjų kolegija nepasisako ir neanalizuoja kitos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, ir nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino 2008-03-15 raštelį dėl 50 000 Lt, konstatuodamas, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Tarp šalių nebuvo sutarta dėl esminio paskolos sutarties elemento – atsakovo įsipareigojimo grąžinti gautą pinigų sumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Paskolos sutartis taip pat yra ir vienašalė sutartis, nes pareigos, kylančios iš šios sutarties (grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku), tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja teises (reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo). Pagal susiformavusią teismų praktiką paskolos sutartis gali būti įforminama skolos rašteliu, svarbiausia, kad skolos raštelio turinys atspindėtų, kokia pinigų suma skolinama ir kokiam asmeniui konkrečiai skolinama.

Bylos duomenimis, atsakovas pats atspausdindamas ir pasirašydamas 2008-03-15 skolos raštelį patvirtino, kad iš ieškovo pasiskolino 50 000 Lt neribotam laikui (b. l. 7). Toks raštu sudarytas dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos ? perdavimą atsakovui. Kadangi atsakovas skolos raštelyje aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: jis nurodė, kad yra skolingas ieškovui, nurodė pinigų sumą – 50 000 Lt, todėl atsakovo išduotas paskolos raštelis laikytinas paskolos sutartimi (CK 6.870 str. ). Teisėjų kolegijos nuomone, paskolos ėmimo fakto patvirtinimas skolos rašteliu yra pakankamas ir leistinas įrodymams paskolos suteikimo faktui patvirtinti. Be to, atsakovas neginčija, jog šis raštelis buvo pasirašytas jo, kad pinigus iš ieškovo jis gavo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pinigų jis nesiskolino, o pinigai buvo skirti už atliktus projektavimo darbus, iš esmės neturi teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Pažymėtina, kad paskolos ėmimo motyvai neturi reikšmės paskolos ėmimo ar ne faktui pagrįsti.

Paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad šalys surašydamos paskolos raštelį nebuvo nurodžiusios konkretaus paskolos grąžinimo termino, nereiškia, kad atsakovui (paskolos gavėjui) nėra pareigos grąžinti gautus pinigus ieškovui (paskolos davėjui). Be to, CK 6.873 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Ieškovas pareikalavo grąžinti pinigus, tačiau atsakovas sutartinės prievolės neįvykdė ir pinigų per įstatymo nustatytą terminą ieškovui negrąžino (CK 6.873 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas 2008-03-15 sudarytą sutartį aiškino formaliai, neatsižvelgdamas į realius ieškovo ir atsakovo teisinius santykius. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau, jeigu tikrieji šalių ketinimai nesutampa, dėmesį reikia sutelkti į lingvistinę sutarties teksto analizę. Be to, sutartį reikia aiškinti taip, kaip jos tekstą suprastų protingas žmogus, būdamas šalis tokiomis pat aplinkybėmis. Byloje esančio paskolos raštelio turinio - „Aš, M. Š. (...) skolinuosiu iš R. P. (...)“ – aiškinimas, aiškinant jį lingvistiškai, leidžia objektyviai teigti, jog atsakovas skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą iš ieškovo gavo ir ją įsipareigojo grąžinti (CK 6.193 str.). Be to, tą aplinkybę, kad paskolos sutarties pagrindu atsakovas skolinosi 50 000 Lt sumą iš ieškovo patvirtina ne tik paskolos raštelio turinys, bet ir pats atsakovas pasirašydamas, kad jis pinigus gavo.

Bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašydamas paskolos raštelį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (CK 1.5 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas būdamas verslininkas galėjo paskolos raštelyje nurodyti, kad pinigų nesiskolina, o gauna už tam tikrus darbus, tačiau to nenurodė, o pats surašė ir pasirašė, kad pinigus iš ieškovo skolinasi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas užsiimantis verslu asmuo, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, surašydamas ir pasirašymas paskolos raštelį, puikiai suprato jo turinį, todėl prieš pasirašydamas turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes.

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 str. 1 d.). Pareiga įrodyti pinigų negavimo faktą kyla atsakovui, nes ieškovo paaiškinimą apie pinigų perdavimą patvirtina atsakovo pasirašytas įsipareigojimas grąžinti skolą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovu, kad pagal pateiktą paskolos raštelį atsakovas piniginių lėšų iš ieškovo nesiskolino ir jų negavo, todėl paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui (CK 6.873 str. 1 d.).

Remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateikta rašytine paskolos sutartimi ieškovas įrodė paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą, o atsakovui leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodžius priešingai, t. y. kad pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, neįrodžius sandorio negaliojimo, taip pat neįrodžius, jog jis būtų įvykdęs paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo jam suteiktą paskolą.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasErika Misiūnienė