Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjo R. V. skundu atsakovams Kauno rajono savivaldybei, LR Vyriausybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. V. skundas, kuriuo prašoma: 1) priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės 207 050 Lt turtinę žalą ir 120 000 Lt neturtinę žalą; 2) priteisti iš atsakovo LR Vyriausybės, dėl įstatymo leidėjo civilinės atsakomybės reikiamų įstatymų nepriėmimo per dešimt pastarųjų ir daugiau metų miško paskirties žemės sklypų pardavimui piliečiams taisyklių 207 050 Lt turtinę žalą ir 120 000 Lt neturtinę žalą; 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos miško žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) namų valdai parduoti ne aukciono tvarka pareiškėjui R. V..

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės kaip kolegialios institucijos veiklos. Žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 str. 6 p.). Tai civilinės teisės institutas, ir, bendrąja prasme, ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Išimtis iš šios bendros taisyklės yra tuomet, kai žala padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje (CK 6.271 str.). Tuomet ginčas yra priskirtinas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 21 str. 2 d.).

Iš R. V. skundo matyti, kad prašomą priteisti žalą jis kildina iš LR Vyriausybės veiksmų, t. y. reikiamų teisės aktų (taisyklių) dėl miško paskirties žemės sklypų pardavimo piliečiams neinicijavimo ir nepriėmimo per dešimt pastarųjų metų. Akivaizdu, kad reikalavimas atlyginti LR Vyriausybės veiksmais (neveikimu) padarytą žalą susiję su Vyriausybės veiklos vertinimu, tačiau Vyriausybės veiklos vertinimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 str. 2 d.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-144/2005). Be to, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse yra pasisakiusi, kad valstybinės žemės pardavimo procedūra turi tiesioginį ryšį su civiliniais teisiniais santykiais (žemės sklypo pirkimu–pardavimu). Kai ginčo klausimas yra dėl to, ar egzistuoja civilinio pobūdžio sąlygos, suteikiančias asmeniui teisę be aukciono pirkti valstybinę žemę, tuomet byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. byloje IĮ S. J. leidyklos–spaustuvė v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parduoti jam pageidaujamą miško žemės sklypą ne aukciono tvarka yra prašymas įpareigoti atsakovą vykdyti ne viešojo administravimo įgaliojimus, bet įpareigoti realizuoti institucijos kaip turto savininko teises civilinių teisinių santykių srityje, todėl ginčas dėl minėto reikalavimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisms vertina, kad nors reikalavimas priteisti žalą iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės gali būti priskirtas administracinių teismų kompetencijai, tačiau šiame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai (žala iš LR Vyriausybės veiksmų ne viešojo administravimo srityje, įpareigojimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus civilinių teisinių santykių srityje), todėl visi pareiškėjo reikalavimai gali būti sprendžiami pareiškiant ieškinį bendrosios kompetencijos teisme.

Kadangi R. V. keliamuose reikalavimuose vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjo skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, dėl to skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjui siūlytina savo teisę į teisminę gynybą realizuoti kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsisakius skundą priimti pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.; 37 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 42 str. 1 dalies 3 punktu, teismo pirmininkas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. V. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 100 (vienas šimtas litų) Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. birželio 10 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.