- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- II-320-806/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01519-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. R., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. K. 2019 m. vasario 24 d. nutarimo (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4684-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis P. O. (P. O.) 2019 m. vasario 24 d. surašė E. R. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-15009-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 484 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. vasario 23 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytas 1,29 promilės girtumo laipsnis) viešoje vietoje namo kieme garsiai rėkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis P. K. 2019 m. vasario 24 d., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. R., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4684-2019, kuriuo jam už minėtų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 50,00 Eur dydžio baudą ir 481 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 100,00 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis paskirta galutinė – 100,00 Eur dydžio baudą (b. l. 17-18).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. K. 2019 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4684-2019 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Skunde nurodyta, kad 2019 m. vasario 23 d., apie 19.30 val. jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), atvyko trys pareigūnai – P. O., P. K., trečiojo policijos pareigūno duomenys nežinomi. Policijos pareigūnai pareiškė, kad gautas iš kaimynės telefoninis skundas, jog bute per garsiai groja muzika ir pareikalavo pateikti buto savininkų asmens dokumentus. Bute tuo metu buvo jis, t. y. E. R., jo žmona R. R., jo motina A. Č. ir pastarosios vyras T. Č. bei kaimynas V. S.. Buvo svetainėje prie televizoriaus, žmona su siuvimo mašina taisė kelnes. Tuo metu per televiziją klausė radijo stoties, bendravo tarpusavyje. Policijos pareigūnams pareikalavus, iš karto pateikė savo asmens tapatybės kortelę, kurie užsirašė visus jo duomenis. Nors bute muzika nebuvo klausoma garsiai, vis tiek muzika buvo nutildyta vos girdimai ir policijos pareigūnai pareiškė, kad šį kartą tik įspėja ir daugiau netrikdytų kaimynų poilsio ir rimties. Jų nurodymas buvo įvykdytas, vėliau muzikos buvo klausoma labai tyliai, kad kalbantis, jos net nebuvo girdėti. Apie 23.30 val. pareiškėjui būnant balkone su V. S. ir rūkant, o žmonai tualete, į butą be jokio įspėjimo vėl atėjo tie patys trys policijos pareigūnai – P. O. ir P. K., trečiojo policijos pareigūno duomenys nežinomi ir pareiškė, kad jiems išvykus muzika vis tiek buvo nenutildyta, ir tam, kad tai įrodytų jie padarė įrašą. Policijos pareigūnas P. O. vėl pareikalavo, kad jis, t. y. E. R. pateiktų savo asmens dokumentą. Pareiškėjas nurodo, jog jie buvo šokiruoti, kadangi su policijos pareigūnais kalbantis, net nebuvo girdima jokia muzika. Paprašius parodyti tą jų įrašą patvirtinantį, jog neklausė policijos pareigūnų pirmojo įspėjimo ir garsia muzika neva toliau trukdė kaimynų rimtį, šie atsisakė parodyti neva jų padarytą įrašą. Kadangi policijos pareigūnams pirmojo apsilankymo bute metu jis pateikė savo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę ir jie užsirašė visus jiems reikalingus duomenis, matydamas pareigūnų savivalę ir galimai piktnaudžiavimą turimais įgaliojimais, vertindamas tai, kad pastarieji tiesiog antrą kartą atvyko iš jų pasityčioti, atsisakė pateikti savo asmens dokumentą, kurį buvo pateikęs pastarųjų pirmojo apsilankymo metu apie 19.30 val. Tada policijos pareigūnas P. O. liepė rengtis ir eiti į jų tarnybinį automobilį.
Tiek pirmojo pareigūnų apsilankymo bute metu, tiek antrojo, su policijos pareigūnais buvo bendraujama labai mandagiai, nebuvo pasakytas nei iš vieno bute buvusių žmonių joks grubus ar prieštaraujantis žodis. Todėl liepus eiti į policijos tarnybinį automobilį, jis neprieštaraudamas apsirengė, išėjo iš buto ir policijos pareigūnų lydimas nuėjo iki jų automobilio, kur buvo įsodintas. Prieš išeidamas iš buto, namuose buvo išgėręs 100 gramų viskio, iš buto iki automobilio ėjo visiškai tylėdamas, neprieštaraudamas, nerodydamas jokios agresijos. Kol apsivilko striukę, išėjo iš buto ir įsėdo į policijos pareigūnų automobilį, užtruko ne daugiau kaip 30 sekundžių. Buvo atvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, esantį Vilniuje, Žirmūnų g. 139A, kuriame jam buvo įteikti šie dokumentai: 2019 m. vasario 24 d. 1.30 val. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10- ANR_P-15009-2019 (ROIK: 19097966832), dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje dėl garsaus rėkavimo ir keikimosi necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, t. y. kieme prie namo (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje; ir kito padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje dėl neblaivaus asmens pasirodymo viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. 2019 m. vasario 24 d. 1.30 val. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N-4684-2019 (ROIK: 19097966832), dėl minėtų administracinių nusižengimų. 2019 m. vasario 24 d. 1.35 val. - administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10- ANR_P-15010-2019 (ROIK: 19097966840), dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje dėl nakties metu, t. y. 23.30 val. bute garsiai leistos muzikos, kas tokiais veiksmais pažeidė viešąją rimtį ir trukdė kaimynams ilsėtis (šis nėra skundžiamas, nes dar yra neišnagrinėtas).
Pareiškėjo nuomone, aktualus nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK 5, 7, 36 straipsnio 1 dalie 8 punkto, 566, 567, 569, 571, 575, 577, 591 str. 1 d., 593, 618 straipsnių nuostatas, bendruosius reikalavimus administracinių bylų procesui, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties nebuvimo.
Pasak pareiškėjo, skundžiamo nutarimo analizė leidžia teigti, kad nutarime nenurodyta nei kokias ANK 481 straipsnio 1 dalies ir 484 straipsnio 1 dalies, dispozicijose numatytas veikas padarė E. R., nei kokie įrodymai tą patvirtina. Toks nutarimo turinys neatitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų ir iš esmės pažeidžia E. R. teisę žinoti, už ką jis yra nubaustas.
Be to iš skundžiamo nutarimo visiškai neaišku, kokiais įrodymais rėmėsi policijos pareigūnas nustatydamas E. R. kaltę surašydamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Jau vien ši aplinkybė parodo, kad policijos pareigūnas atmestinai ir neįsigilinęs įvertino (jei apskritai vertino) byloje esamus faktinius duomenis.
2019 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-15009-2019 (ROIK: 19097966832) šioje byloje negali būti laikomas leistinu įrodymu ANK 569 straipsnio 1 dalies prasme, nes šis dokumentas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio reikalavimus – protokole nėra atskleista ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje, numatytų pažeidimų esmė bei nenurodyti faktiniai duomenys, patvirtinantys pažeidimų faktą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis P. K., nagrinėdamas E. R. administracinio nusižengimo bylą, byloje esamus įrodymus įvertino pažeisdamas ANK 569 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nutarimo nepagrindė visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir to pasėkoje nepagrįstai E. R. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 484 straipsnio 1 dalį. Todėl E. R. administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta nesant administracinių nusižengimų įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Dėl ANK 577 straipsnio (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo teisės ir pareigos) nuostatų pažeidimo ir kitų pažeidimų.
Pareiškėjas, susipažinęs su minėtais dokumentais bei įvertinęs visas su tuo susijusias aplinkybes, policijos pareigūnų elgesį ir bendravimo formą, mano, kad šie dokumentai surašyti be jokio pagrindo ir neteisėtai. Policijos pareigūnai, tikrindami telefoninį pranešimą iš kito buto apie neva garsiai leidžiamą muziką, neturėjo jokio teisėto pagrindo du kartus – 19.30 val. ir 23.30 val., savavališkai įsibrauti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kai toks leidimas jiems iš viso nebuvo duotas. Policijos pareigūnams niekas netrukdė pasikviesti iš buto abu savininkus, tiek R. R., tiek E. R. ir pareikalauti nutraukti daryti administracinį nusižengimą (jeigu aplamai iš viso toks buvo) – neva leidžiamą garsiai muziką. Remiantis policijos pareigūnų net nebandytais rinkti duomenimis, o tik apsiribojant protokole nurodomais jų žodžiais, šioje byloje nenustatyta, kad nurodytu metu dėl triukšmo buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir padarytas ANK 488 straipsnyje numatytas pažeidimas. Policijos pareigūnai neturėjo jokio teisėto pagrindo į policijos komisariatą be jokios priežasties, savavališkai vežti buto savininką E. R., jeigu nei pačiame bute, nei minėto asmens veiksmuose nebuvo nustatyta jokių nusikalstamų veiksmų, o tik įtariamas administracinio nusižengimo atvejis, dėl kurio administracinio nusižengimo protokolą surašyti galimybės buvo ir vietoje, tiek policijos tarnybiniame automobilyje, tiek ir jo bute. Kaip įvertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai vienodomis lygiomis dalimis yra du, t. y. R. R. ir E. R., tačiau į policijos komisariatą be jokio teisėto pagrindo išvežamas tik vienas asmuo. Kaip įvertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, kai nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, esančio Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, atsižvelgiant į nakties laiką (23.30 val.), iš viso yra tik 10 minučių laiko atstumas, kai tuo tarpu, policijos automobilyje buvo laikomas ir vežiojamas daugiau kaip dvi valandas. Policijos pareigūnai, praėjus tiek laiko, paklausti, kodėl yra tiek ilgai laikomas ir vežiojamas, atsakė, kad policijos komisariate nėra vietų. Per tiek laiko automobilio gale jis, E. R. labai sušalo, buvo poreikis atlikti gamtinius reikalus, tačiau paprašius, policijos pareigūnai į tualetą jo neišleido. Tik praėjus daugiau kaip 2 valandom, kai jo žmona R. R. pati atvyko į policijos komisariatą ir budinčioje dalyje pasiteiravo, kodėl be jokios priežasties yra tiek laiko laikomas policijos tarnybiniame policijos automobilyje, policijos pareigūnai, tik tada teikėsi išleisti iš savo tarnybinio automobilio ir įleisti į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato patalpas. Pareiškėjas nurodo, jog iš tokių policijos pareigūnų veiksmų, daro pagrįstą išvadą, kad pastarieji visaip stengėsi jį išprovokuoti, kad pradėtų elgtis netinkamai, jog pastarieji galėtų surašyti kuo daugiau administracinių nusižengimų protokolų, kaip vėliau savo veiksmais pareigūnai tik patvirtino jo teiginius.
Apibendrinant tai kas pasakyta, pasak pareiškėjo akivaizdu, kad nusprendus jį be jokio teisinio pagrindo vežti į policijos komisariatą buvo pažeistos ANK 615, 589 straipsnių bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 48 punkto nuostatos, kas sudaro grubų procesinį pažeidimą. Pareiškėjas pažymi, kad administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Mobili patrulių rinktinė paprastai yra būtent ta institucija, kurios struktūra ypatinga, ji neturi administracinės veiklos skyriaus. Be to, minėtos instrukcijos 48 punktas numato, jog policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas. Tada policijos patrulis surašo pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą (gali būti surašytas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei administracinis nurodymas (dokumentai pildomi administracinių teisės pažeidimų registre) ar šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, teisės aktų nuostatos pareigūnui piktnaudžiaujant teisės aktų nustatytomis minėtomis procesinėmis teisėmis, tyčia nesurašius administracinio nusižengimo protokolo vietoje, bet kelias valandas vežiojant jį mobilioje kompiuterizuotoje jų darbo vietoje (tarnybiniame automobilyje), ne tik pažeidžiamas nutarimo priėmimo teisėtumo principą, bet policininkui priėmus aprašytą tyčinį sprendimą iš pradžių pravedinėti jį pro lauką demonstratyviai sodinant į tarnybinį automobilį, asmens realiai nepadariusio jokio administracinio nusižengimo, vėliau sprendimas laikyti žiemą šaltyje užrakintą tarnybiniame automobilyje kelias valandas, kol žmona neatvyko į komisariatą ir nepradėjo jo ieškoti bei galiausiai pasityčiojantis paaiškinimas, kad komisariate nebuvo vietos, atitinka aiškaus policijos pareigūnų piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais, požymius ir daro šią administracinę teiseną neteisėta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis namuose iki policijos pareigūnams pareiškėją išvežant į policijos komisariatą, buvo išgėręs 100 gramų viskio, namuose vartoti alkoholį dar neuždrausta. Kaip jau minėjo, policijos pareigūnui P. O. liepus eiti į tarnybinį automobilį, pareiškėjas ramiai, be jokių kalbų išėjo iš buto ir įsėdo į policijos tarnybinį automobilį. Tai matė pareiškėjo žmona R. R. ir du kaimynai V. S. ir T. B., kurie teisme patvirtins tuo metu buvusį pavyzdingą ir nepriekaištingą elgesį viešoje vietoje. Be to, policijos pareigūnai tiek patys, tiek ir jų tarnybiniame automobilyje turėjo daryti vaizdo įrašus, kas taip pat patvirtintų tuo metu buvusį tinkamą elgesį.
ANK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Pasak pareiškėjo, jis savanoriškai pakluso ir neginčytinai vykdė policijos pareigūno, nors ir nepagrįstą, bet reikalavimą, vykti nežinia kokiu tikslu ir ketinimais būtent į policijos komisariatą, jokiu kitu būdu iš gyvenamajame name esančio savo buto į policijos patrulių tarnybinį automobilį, taip pat niekaip kitaip, kaip tik einant iš pradžių namo laiptine, vėliau – keliolika metrų per lauką, fiziškai neįmanoma. Todėl, absoliučiai jokio teisės pažeidimo, o ypač administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, t. y. tyčios pasirodyti neblaiviam viešoje vietoje – namo kieme, jo veiksmuose nebuvo ir nėra. Tad pareiškėjui inkriminuoti šį ANK straipsnį, skundžiamą nutarimą priėmęs policininkas, neturėjo teisinio pagrindo. Byla jo atžvilgiu dėl šio nusižengimo nutrauktina.
Dėl neva pareiškėjo neblaivaus pasirodymo viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, jis, R. R. neblaivus nesijautė ir policijos pareigūnai to net nesuprato, kol komisariate neliepė papūsti į alkotesterį. Vieša vieta, kurią, anot policijos pareigūnų, pažeidė neblaivaus pasirodymo metu, tai yra 15 metrų atstumas nuo pareiškėjo buto iki policijos tarnybinio automobilio, kurį nuėjo per keliolika sekundžių, tačiau paradoksalu, bet ne savo noru, o pačių policijos pareigūnų paliepimu, kai jie nusprendė išvežti į policijos komisariatą, kitaip tariant buvo nubaustas už tai, kad pakluso policijos pareigūnų nurodymams. Policijos pareigūnai savavališkai, be jokio teisėto pagrindo surašydami administracinio nusižengimo protokolą už neva per garsiai leidžiamą muziką, administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą dėl neva šūkaliojimo lauke ir neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje, šiais dokumentais mėgino pridengti savo neteisėtus ir jiems suteiktus įgaliojimus viršijančius veiksmus. Taip pat kyla pagrįstas klausimas dėl paskirtų bausmių adekvatumo ir jų dydžio. Pareiškėjas nėra nei karto susidūręs su policijos pareigūnais tokiose situacijose, taip pat nėra nei karto baustas administracine ar kokia kita atsakomybe. Šiuo atveju policijos pareigūnai paskiria tokio dydžio baudas, kurios įprastai skiriamos kai per metus asmuo administracinio nusižengimo pažeidimus daro piktybiškai pakartotinai. Vadovaujantis ANK 33 straipsniu, paprastai pirmą kartą baudžiamam asmeniui dėl administracinio nusižengimo, skiriamą baudą sudaro pusė sankcijoje numatytos minimalios bausmės, kai tuo tarpu už ANK 484 straipsnio 1 dalį paskiriama 50 Eur bauda, kai už šį straipsnį minimumas sudaro įspėjimas arba bauda nuo 14 Eur, bei už ANK 481 straipsnio 1 dalį paskiriama 100 Eur bauda, kai už šį straipsnį minimumas sudaro 30 eurų. Kitaip tariant, tokio dydžio baudą policijos pareigūnai paskiria už tai, kad klausė jų nurodymų eiti į automobilį ir taip išeidamas į lauką, būdamas prieš tai išgėręs 100 gramų viskio (nustatytas girtumas 1,29 promilės), padarė pažeidimą vertą 100 Eur. Iš tokių pareiškėjui paskirtų baudų dydžio, jis daro išvadą, kad policijos pareigūnai turėjo kažkokio nepaaiškinamo ir nepamatuoto keršto, asmeniškumo motyvų, kai tuo tarpu privalėjo bet kokioje situacijoje išlikti objektyvūs ir nešališki.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame skunde taip pat nurodo, jog už ANK 484 straipsnio 1 dalį jam paskiriama 50 Eur bauda, kai už šio straipsnio pirmąją dalį ANK numato iš viso tik 30 Eur, kas parodo, kad policijos pareigūnai pamindami bet kokius teisėtus veiksmus, siekė nubausti bet kokiu atveju kuo didesnėmis baudomis dėl visiškai nesuvokiamų ir nepaaiškinamų priežasčių.
Pareiškėjas pažymi, kad nutarime nurodyti, tik komisariate patikrintas girtumas – 1,29 promilės. Jokių kitų duomenų nenurodyta: nei kokius žodžius ar necenzūrinius keiksmažodžius garsiai išsakė viešoje vietoje; nenurodyti jokie žmonės, kurių akivaizdoje tai galėjo padaryti ir sutrikdyti jų rimtį, pažeisti jų orumą, ar pažeisti viešąją tvarką; iš nutarimo visiškai neaišku prie kokių aplinkybių ir kiek laiko galėjo užtrukti šie administraciniai nusižengimai. Minėtame nutarime nurodyta, kad atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau šioje situacijoje neblaivumas negalėjo būti sunkinanti aplinkybė, kai ši aplinkybė yra pačio straipsnio sudėtinė dalis. Be to, neblaivus lauke atsirado pačių policijos pareigūnų nurodymu išeiti iš buto ir lipti į tarnybinį automobilį. Kaip matyti surašius minėtą protokolą, jame buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2019 m. vasario 24 d. 1.30 val. Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato patalpose – Vilniuje, Žirmūnų g. 139A. Tačiau jokio administracinio bylos nagrinėjimo nebuvo iš viso, tai buvo įrašyta tik formaliai, jo teisės numatytos ANK 577 straipsnyje buvo pažeistos. T. y. nebuvo suteikta galimybė 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; 3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Kad jokio administracinio bylos nagrinėjimo nebuvo iš viso ir teisės buvo pažeistos patvirtina tas faktas, kad nutarimas buvo surašytas sekundės tikslumu tuo pačiu laiku, kaip ir administracinio nusižengimo protokolas.
Pareiškėjo nuomone, teisiškai nepagrįstų ir konstituciniam procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo, teisenos objektyvumo principams prieštaraujančių dvigubų standartų taikymas, kelia pagrįstas abejones policijos pareigūnų veiksmų teisėtumu, kai dėl 481 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, tuo pačiu laiku surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje, o dėl veikos, numatytos ANK 488 straipsnio 1 dalyje surašomas tik administracinio nusižengimo protokolas.
Apibendrindamas pareiškėjas vertina, kad policijos pareigūnai savo neteisėtais veiksmais, sukūrė dirbtinai administracinių nusižengimų situacijas, kurių iš tikrųjų net nebuvo, neva jis jas padarė, taip atlikę jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus ir toliau tęsdami savo neteisėtus veiksmus suklastojo oficialius dokumentus – 2019 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-15009-2019; 2019 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4684-2019 ir 2019 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-15010-2019. Tokiais veiksmais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausieji patruliai P. O. ir P. K., pažeidė Konvencijos 6 straipsnio ir ANK 577 straipsnio reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai, nes atėmė jam teisę į teisingą ir nešališką administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas A. M. atsiliepimu nurodo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimas Nr. 10-ANR_N-4684-2019 administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas. Pilietis E. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019 m. vasario 23 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytas 1,29 promilių girtumas) viešoje vietoje, namo kieme, garsiai rėkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais kitų žmonių akivaizdoje. Pareigūnas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, įvertinęs kodekso 35, 36 straipsniuose numatytas aplinkybes, E. R. paskyrė galutinę baudą ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje sankcijų ribose. ANK 22 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda skiriama, kad atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (b. l. 14).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą policijos pareigūnai atvažiavo apie 19.30 val. Muzika buvo televizoriaus garsu, buvo šeštadienis, poilsio diena. Susirinko su šeima kultūringai pasėdėti. Pirmą kartą atvykę pareigūnai paprašė patildyti muziką, sureagavo ir patildė. Pareigūnai paprašė asmens dokumento, jį pateikė, užsirašė į savo knygelę jo duomenis ir išvažiavo. Antrą kartą pareigūnai atvyko apie 23.00 val., net nesuprato. Žmona buvo tualete, jis išėjo iš miegamojo, o pareigūnai jau stovėjo koridoriuje. Jiems durų niekas neatidarė, jie patys užėjo. Muzikos tuo metu tikrai nebuvo, muzika buvo tyliau nei dabar kalba. Pareigūnai paprašė dokumento, o jis pasakė: „pažiūrėkite, muzikos nėra“. Tada pareigūnas P. K. užėjo į svetainę, iš ten, kur sklinda muzika ir E. R. pasakė: „mes kalbamės, muzikos nesigirdi“. P. K. pasakė: „taip, mes girdime, bet turime reaguoti į iškvietimą“. Pamanė, kad iš jo tyčiojasi ir dokumento nedavė, nes pirmą kartą dokumentas jau buvo pateiktas. Pareigūnai pasakė, kad išveš, E. R. pasakė, kad „gerai, važiuojame“. Apsirengė, išėjo pats, nesikeikė, prie automobilio gražiai laukė. Paklausė, ar spės parūkyti, tai pasakė, kad ne. Nuvažiavo į komisariatą, prasėdėjo automobilyje 2 valandas, sušalo. Užėjo į komisariatą, surašė protokolą. E. R. parodė, kad L. P. yra jų kaimynė, kuri linkusi konfliktuoti. Visada užkliūna, visada jai kažkas blogai. Niekas nieko nekabina, būna gražiai išeina į lauką, tai ji eina, užkabina. Kabinėjasi, kad jai kažkas netinka. Jie yra jos taikinys. Vieną kartą 16 val. su kaimynais sėdėjo pavėsinėje, kuri 40 metrų nuo namų. Paleido muziką per telefoną, be jokių kolonėlių, tai pro langą išlindusi ji rėkė: „policiją iškviesiu“. Pareigūnai jį išvedė per prievartą, jų paliepimu išėjo į lauką. Tikslo eiti į lauką neturėjo, ruošėsi miegoti, nesuprato kas vyksta. Nesikeikė, pats pirmas gražiai išėjo į lauką ir prie automobilio laukė paliepimo, kada atidarys dureles. Jo pasirodymas neblaiviu viešoje vietoje – jų paliepimu išėjo į kiemą iki automobilio, tikrai ne savo noru. Pamatęs, kad pareigūnai tyčiojosi, sakė: „vyrai baikit, patys užėjote, jokios muzikos nėra“, o pareigūnai pasakė: „duok pasą arba mes tave išvešime į komisariatą“. E. R. pasakė: „gerai, jei yra reikalas, važiuojame“. Parodė, kad vartojo alkoholį namie su šeima, išgėrė vieną butelį penkiese. Skaitė pareigūnų tarnybinius pranešimus – čia fantazija. Buvo pasakęs, kad tik konfliktuojanti kaimynė, muzikos nėra. Necenzūrinių žodžių nevartojo, eidamas į automobilį nei vieno žodžio nepasakė, su savimi tikrai nekalbėjo.
Liudytojas P. K. apklausiamas teisme parodė, kad atsimena įvykį. Buvo gautas pranešimas, kad Popieriaus gatvėje, 1 aukšte, didelis triukšmas. Atvykus minėtu adresu, einant pro namą, pro balkoną girdėjosi garsi muzika, vienas vyriškis balkone šnekėjo telefonu, paprašius išjungti muziką, pasakė: „mane čia užrakino“. Prie laiptinės pareigūnus pasitiko pranešėja. Prie buto durų girdėjosi muzika, pabeldus į duris, atidarė moteris, įleido juos į vidų. Sako: „užeikite į vidų, kad prieš kaimynus gėdos neturėtume“. Tai jie užėjo į vidų, buvo trise, dar buvo jų operatorius. Koridoriuje priėjęs dar vienas vyras, prisistatė – tėvas prokuroras, buvo paaiškinta, dėl ko atvyko. Tai pasakė: „mes šiek tiek Povilaičio paklausėme“. Visi pabendravo, buvo paaiškinta, kad yra atsakomybė. Jaunuolis pasakė: „jei mane patrauks, mano tėvas jus irgi padarys, kadangi jis prokuroras“. Su žmonėmis buvo mandagiai, tvarkingai pašnekėta, įspėta, žmonės suprato, jie pasakė, kad skirstysis. Dėl triukšmo įspėjo ir išvažiavo. Praėjo 15-20 min. iki pakartotinio iškvietimo. Ta pati pranešėja pranešė, kad tame pačiame bute garsi muzika. Atvyko į pakartotinį pranešimą. Kolega priėmė pareiškimą dėl viešosios rimties trikdymo ir triukšmo ir jaunuolio buvo pareikalauta prisistatyti ir pateikti dokumentą, kadangi į įspėjimą nereagavo, bus surašomas protokolas. Jaunuolis pateikti dokumento nenorėjo. Po kiek laiko išėjo dar vienas jaunuolis. Prisistatė jų kolega pareigūnu. Sakė: „čia gal nereikia“ Jaunuolis pirmą ir antrą kartą negražiai kalbėjo ant savo kaimynės, kad ji „tokia, anokia“, tos „durnės“ čia klauso, jokio triukšmo nėra, jai negerai su galva ir ji priekabiauja. Buvo paaiškinta, kad jei nepateiks dokumento, bus sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Pasakė: „aš nepateiksiu, važiuosim“. Einant į automobilį jaunuolis vėl ant kaimynės: „tokia, anokia“, su keiksmažodžiais. P. K. kolega jį vedė. Įsodinus į automobilį, priėjęs jo draugas pasakė: „kolegos, supraskim, paleiskim“. Jaunuolis buvo pristatytas į pirmą komisariatą. Kadangi buvo savaitgalis, buvo eilė, teko palaukti pusantros valandos, jaunuolis buvo tarnybiniame automobilyje. Komisariate jam buvo nustatytas girtumas, paprašius pateikti dokumentą, budėtojui su arogancija pasakė „pareigūnai turi“ ir nepateikė. Paviršutinės apžiūros metu kišenėje rasta asmens tapatybės kortelė, buvo surašyti du protokolai. Kolega pirmą kartą prašė dokumento, duomenų matyt nenusirašė, pažiūrėjo ir grąžino, nes antrą kartą atvykę nežinojo duomenų. Antrą kartą pranešimas buvo gautas pakartotinai ir muzika grojo jau silpniau nei pirmą kartą. Nes pirmą kartą girdėjosi praeinant pro namą. Buvo paaiškinta, kad atvykome pakartotinai dėl triukšmo. Viduje buvo jaunuolis, mergina ir dar vienas vyras, iš pradžių pasakė, kad jie dviese. Vilniaus mieste policijos pareigūnai triukšmo nematuoja, užtenka priimto pareiškimo, triukšmą matuoja Viešosios tvarkos skyrius ir tik dienos metu. Vedamas į automobilį pilietis „koliojo“ kaimynę, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tai patvirtinti gali operatorius A. B.. E. R. buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą – atsisakė. Jei būtų nustatyta asmenybė ir girtumas, būtų paleistas namo. Nepamena, kodėl neparašė, kad atsisakė tikrintis girtumą. Girtumas buvo nustatytas komisariate, paprašius pateikti dokumentą, tačiau asmuo pasakė, kad dokumento neturi. Jei jis būtų pateikęs dokumentą prie namų, niekur nebūtų važiavę. Pirmą kartą už triukšmą skiriama 10 Eur bauda.
Liudytojas P. O. apklausiamas teisme parodė, kad dirbo su P. K. ir su operatoriumi. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) triukšmas, garsiai grojo muzika. Privažiavus į kiemą, išlipus iš automobilio išgirdo didelį triukšmą, grojo muzika. Priėjus prie namo, iš dešinės pusės balkone stovėjo vaikinas, šnekėjo telefonu. Buvo paklausta, ar jo bute vyksta vakarėlis. Jis pasakė: „pas mus triukšmas, groja muzika“, paprašius patildyti muziką, šis atsakė: „aš nieko negaliu padaryti, esu uždarytas balkone“. Pareigūnus pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad iš buto sklido garsi muzika. Parodė pirštu į duris, kurios užėjus į laiptinę yra dešinėje pusėje. Kelis kartus paskambinus į duris, jas atidarė mergina. Per atidarytas duris pastebėjo, kad bute vyko vakarėlis, šlaistėsi pora žmonių. Žmonės, pamatę, kad atvyko policija, priėjo arčiau durų, jie stovėjo tarpduryje, šnekėjo su jais. Mergina pasakė: „užeikite į butą, netriukšmaukime koridoriuje, nenoriu turėti gėdos prieš kaimynus“. Buvo paaiškinta, kad jie atvyko dėl triukšmo, jog kaimynei neleidžia miegoti. Buto savininku prisistatė minėtas jaunuolis, buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą, tačiau jaunuolis nenorėjo pateikti dokumento ir paprašė jo prisistatyti, pateikti tarnybinį pažymėjimą. P. O. parodė tarnybinį pažymėjimą, prisistatė. Jaunuoliui buvo pasakyta, kad dėl triukšmo bus surašytas protokolas. Tuo momentu iš kito kambario išėjo vyras, kuris pradėjo prašyti: „vyrai, nerašykit protokolo, aš esu žymus prokuroras“. Tas jaunuolis pasakė: „jei policija patrauks mane administracinėn atsakomybėn, mano tėvas prokuroras padarys jums“. Kilo konfliktas. Jaunuoliui buvo paaiškinta, kad jis yra įspėtas dėl triukšmo, pasakyta, kad nebausime, jis, P. O. patikrino duomenis, pažiūrėjo į nuotrauką, sulygino su veidu, perskaitė vardą, pavardę, atidavė dokumentą ir išvažiavo. Po 15-20 min. iš budėtojo buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad minėtu adresu, kuriame buvo ir įspėjo dėl triukšmo, vėl triukšmauja. Privažiavus prie namo juos pasitiko ta pati pranešėja, gyvenanti antrame aukšte, kuri pasakė: „jūs išvažiavot ir po poros minučių jaunimas vėl pradėjo triukšmauti. Aš rašysiu pareiškimą“. P. O. pasakė: „ponia, eikite namo, mes susitvarkysime su savininku, sulaikysime, aš prieisiu paimsiu jūsų pareiškimą“. Paskambinus į duris, vėl atidarė ta pati mergina, pakvietė juos į butą. Paklausus keliese jie buvo bute, pasakė, kad dviese. Tuo momentu bute buvo triukšmas, buvo garsiai įjungtas televizorius – dainos, buvo pareikalauta patildyti arba išjungti. Mergina pradėjo konfliktuoti, sakė patikrinti decibelus, kad pas juos viskas gerai, triukšmo nėra. Iš kambario išėjo kitas jaunuolis. Mergina sakė, kad jie dviese ir pareigūnai patikėjo. Bendraujant su ja, po poros minučių išėjo dar vienas jaunuolis. Buvo pasakyta: „ką jus mums meluojate?“ Kadangi žinojo, jog tas jaunuolis buvo prisistatęs buto savininku, jam buvo pasakyta pateikti dokumentą, reikės prieiti prie jų tarnybinio automobilio surašyti protokolą už triukšmą. Jaunuolis dokumentą atsisakė pateikti, sakė, kad vieną kartą jį jau buvo pateikęs. Pirmą kartą, kai įspėja dėl triukšmo, duomenų į tarnybinę knygutę nerašo – neaktualu. Buvo pasakyta: „jei nepateiksite asmens dokumento, būsite sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą tapatybės nustatymui“. Jaunuolis buvo labai nemandagus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, apsirengė, išėjo į koridorių. Tuo metu ant laiptų viršuje stovėjo ta pati kaimynė, visą pokalbį girdėjo. Jaunuolis pradėjo ją įžeidinėti, buvo pareikalauta neįžeidinėti. Išėjęs į lauką pradėjo keiktis ne pareigūnų atžvilgiu, o iš savo emocijų: „ką jūs čia darote?“. Dar kartą buvo pareikalauta nesikeiti, buvo privestas prie tarnybinio automobilio. Nors jam jau buvo pasakyta, kad jis sulaikytas, jo teisės apribotos, jis panorėjo parūkyti. Jaunuolis buvo pasodintas į automobilį. Porininkui pasakė, kad nueis pas kaimynę paimti pareiškimo. Užėjus į butą moteriškė apsiverkė, ji pasakė, kad tame name neįmanoma gyventi, ten gyvena jaunimas, visi jaunuolio draugai, pastoviai vyksta vakarėliai, groja muzika. Pranešėja parašė pareiškimą. Sulaikytas asmuo buvo pristatytas į 1 PK. Tą naktį buvo labai daug sulaikytų. Virš valandos laiko stovėjo eilėje, nes 4 ar 5 ekipažai laukė prie įėjimo. Sėdėjo tarnybiniame automobilyje, tarnybinis automobilis buvo su įjungtu varikliu, nes buvo šalta. Budėtojų dalis priėmė sulaikytą asmenį, budėtojas paklausė, ar jis turi asmens dokumentą, jaunuolis pradėjo įžeidinėti, pasakė, kad dokumentą jau vieną kartą rodė, turi žinoti jo duomenis. Pasakė, kad asmens dokumento neturi. Apžiūros metu pas sulaikytą asmenį kišenėje buvo rasta asmens tapatybės kortelė – pilietis pats nenorėjo prisistatyti. 1PK buvo surašyti protokolai, sulaikytasis paliktas ir jie išvažiavo. Buvo triukšmas, buvo įspėti, pranešimas gautas pakartotinai. Kadangi piliečiai įspėjimo nevykdė, priimtas nutarimas, paskirta nuobauda – piniginė suma. Visi bute buvę asmenys neigė triukšmą, tačiau neprivaloma to fiksuoti.
Liudytojas A. G. apklausiamas teisme parodė, kad žino L. P. nuo 1978 m., kai atsikraustė į šį namą. Moteris vieniša, jo požiūriu ji stengiasi konfliktuoti su to namo vyrais. Prieš jį gyveno kiti kaimynai, tai ji turėjo konfliktą su jais dėl to, kad nepatraukė automobilio. Su kaimynais K., su kaimynu D., tik su vyrais. A. G. parodė, kad yra kariškis, jam draudžiama konfliktuoti. Kaimynė provokuoja, bet jis nereaguoja. Jai nepatiko, kad jo automobilis buvo užvestas. Kitiems kaimynams ji buvo iškvietusi policiją, kai jie per ilgai sėdėjo lauke. Gyvena netoli miškelio, pasisėdi vakarais, o kaimynė duoda pastabą. Jam (t. y. A. G.) davė pastabą, kad garsiai kalba, sakė įrašys ir nusiųs jam į darbą. O dėl bet kokio konflikto jį gali išmesti iš darbovietės. Būna, kad ji kaip angelas – pasisveikina ir nieko nėra. Iš to namo kito tokio kaimyno nėra, draugiškai sutaria, o jos net žegnojasi. Nepamena, ar buvo namuose iš 2019 m. vasario 23 d. į 2019 m. vasario 24 d. Abejoja, ar būtų galėjęs girdėti. Jei būtų triukšmas, konfliktas, būtų atvažiavusi policija. Būna, kad pas E. R. ateina pažįstami, netriukšmauja. Pas juos laiptinėje labai gerai viskas girdisi.
Liudytoja R. R. apklausiama teisme parodė, kad 2019-02-23 pas juos į namus policijos pareigūnai buvo atvykę du kartus. Pirmą kartą, kai atvyko, liudytoja pati nematė, ją pakvietė anyta, kuri pasakė, kad atvažiavo pareigūnai. Liudytoja atidarė duris, jie užėjo į vidų. Ji pasikvietė savo vyrą. Tada jie paprašė jo asmens dokumento, jis padavė asmens tapatybės kortelę. Pareigūnai nusirašė duomenis į nedidelę knygelę ir paklausė telefono numerio, jis pasakė. Buvo du pareigūnai, užsirašinėjo duomenis, kaip jai atrodo, tamsus pareigūnas. Priėjusio vyro prie durų pareigūnai klausė, ką veikėme. Vyro tėvai buvo atėję pas juos, jie sėdėjo keturiese. Liudytoja buvo nusipirkusi siuvimo mašiną, sakė, kad jos bando mašiną, o vyrai žiūrėjo televizorių. Pirmą kartą pareigūnai buvo atvykę gal apie 20 valandą. Namuose triukšmo nebuvo ir jie patys atvykę pasakė, kad triukšmo negirdi, bet privalo užsirašyti visus asmens duomenis. Po šio pokalbio pareigūnai išvyko. Antrą kartą pareigūnai atvyko apie 22-22.30 val. Atvyko tie patys du pareigūnai. Antrą kartą, kai pareigūnai atvyko, namuose anytos ir jos vyro nebebuvo, nes jie iš karto išvyko namo po pirmo pareigūnų apsilankymo. Namuose buvo ji (liudytoja), jos vyras ir draugas. Muzika negrojo tikrai. Pareigūnai nesidomėjo, kas be jos ir be jos vyro yra bute, neužsirašinėjo duomenų nei pirmą, nei antrą kartą. Antrą kartą atvykę pareigūnai bendravo su jos vyru, ji taip pat dalyvavo. Pareigūnai nurodė, kad jie atvyko, nes grojo garsiai muzika, tačiau nesakė, kas jiems pranešė. Ji nematė, kad jos vyras turėtų akivaizdžius neblaivumo požymius. Jie keturiese gal po porą kokteilių su viskiu išgėrė. Vyras neplanavo eiti į viešumą, nes jis niekada taip nedaro. Vyras išėjo į lauką, nes policininkai vėl paprašė jo asmens dokumento, jis pasakė, kad jie pirmą kartą nusirašė visus duomenis, jie pasakė, kad tada vyras turės eiti į automobilį, važiuos su jais į policijos komisariatą. Jos vyras apsirengė ir išėjo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai tiesiog pasakė, kad jos vyras nepateikė asmens dokumento, todėl reikia važiuoti į policijos komisariatą. Abu pareigūnai sakė, kad reikia važiuoti iš namų. Pareigūnai nebuvo užėję į kitas patalpas, jie buvo tik koridoriuje. Liudytoja savo vyrą lydėjo iki tarnybinio automobilio. Pareigūnai vyrą palydėjo iki mašinos, jokių specialiųjų priemonių nenaudojo. Įsisodino jį ir vienas iš pareigūnų sugrįžo į jų namą. Tada suprato, kad jis nuėjo pas kaimynę, kuri iškvietė policiją, matėsi, kad užlipo į antrą aukštą. Kol vedė vyrą į mašiną, jis nesikeikė, jis tokių dalykų nedaro. Pareigūnų automobilis buvo autobusiukas, jį įsodino iš galo. Liudytoja paklausė, į kurį policijos komisariatą jį veš, nes pati norėjo važiuoti, pasakė, kad į Žirmūnus. Liudytoja nuvažiavo, ten buvo apie 11.30 val., gal 11.45 val. Su vyru telefonu kalbėjo, jis pasakė, kad jis vis dar mašinoje, jo neveda dar į policijos komisariatą. Liudytoja, nuvykusi į policijos komisariatą, jam skambino iš savo numerio ir klausė, kur jis yra. Liudytojos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jos vyro tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras pasakė, kad jį laiko automobilyje, nes pareigūnai sakė, jog komisariate nėra vietos. Sakė, kad jam labai šalta, kai pareigūnai vis ateina, jis prašo vesti į komisariatą, bet jo nevedė. Liudytoja komisariate prabuvo geras dvi valandas. Iš komisariato išėjo kažkur apie 1.40 val. Liudytoja nematė, kas vyko, kai jos vyrą atvedė į komisariatą. Kai ji atėjo, komisariato durys buvo užrakintos, budintis ją įleido, ji paaiškino situaciją, pasakė palaukti. Ji stovėjo ir laukė. Tie pareigūnai ten vaikščiojo pirmyn atgal, pasakė, kad viskas yra nufilmuota. Tada liudytoja prašė pateikti vaizdo įrašą, t. y. dėl ko sulaikė, sakė, kad viską pamatysite. Po geros valandos liudytoja priėjo prie lentos, kurioje surašytos pavardės kas kur budi. Liudytoja klausė, ar jie sužinos, kas pas juos buvo atvykę. Sakė, kad viskas bus surašyta protokole. Liudytoja klausė, gal bus galima pasižiūrėti vaizdo įrašą, pasakė, kad vaizdo įrašo nėra. Tai sakė kiti budintys pareigūnai, bet jai atrodo, kad protokolą surašinėjo tas tamsus pareigūnas, kuris buvo atvykęs pas juos.
Liudytoja L. P. apklausiama teisme parodė, kad buvo kviesta policija dėl garsios muzikos. Policijai atvažiavus, ji sutiko policininkus prie durų, pas juos buvo įjungta racija ir jie nuolatos bendravo su moterimi. Jie pasakė, kad išėjo žmogus, kuris kvietė policiją. Durų ilgai niekas neatidarinėjo, policininkai pasakė, kad liudytoja gali eiti miegoti, viskas bus gerai. Policininkai patys girdėjo garsią muziką privažiavę, jie pro langą pamatė policijos žibintus ir išjungė muziką. Policija išvažiavo ir kažkur už 15 min. jie vis paleisdavo garsiai muziką ir išjungdavo. Antrą kartą policijai atvažiavus, liudytoja paprašė policininko lapo, tikslu parašyti pareiškimą. Jai taip paaiškino, kad norint imtis kokių nors priemonių, ji turi parašyti pareiškimą. Paskui policininkai pas ją atėjo paimti pareiškimo, liudytoja paprašė neskambinti į duris, kad 94 – erių metų tėvas neišsigąstų. Policijos pareigūnas atėjo pas ją, ji atidavė pareiškimą, kurį ji rašė namuose, ir pareigūnas pasakė, kad tas asmuo su jais vyks. Liudytoja paklausė, ar už garsią muziką, pasakė, kad ne, nes už tai bus bauda, o su jais vyks, nes pradėjo keiktis ant pareigūnų. Liudytoja nematė, kad prie jos būtų atidarytos kaimynų durys, nei pirmą, nei antrą kartą. Matyt, pareigūnai gana ilgą laiką laukė, kol atidarys jiems duris. Jie skambino į duris ir laukė, kol jiems atidarys duris. Su šiais kaimynais konflikto nebuvo, vieną kartą ji paprašė pamažinti garsą, kai jie buvo pavėsinėje prie jų namo lauke, jis jai „labai gražiai atsakė“. Paskui buvo taip, kad jis liudytojai sakė, jog jis žino savo teises. Tačiau jokių konfliktų nebuvo. Kai šie kaimynai prieš 2 metus įsikūrė pas juos, beveik pusę metų darė remontą, buvo triukšmas, niekas nekvietė policijos. Tikslo sugadinti santykius nėra, ji, L. P. tame name gyvena daugiau nei 30 metų. Ji gyvena antrame aukšte, E. gyvena pirmame aukšte. Liudytoja nurodė, kad vasario 23 d. dėl šio įvykio nebuvo nuėjusi pas kaimyną dėl garsios muzikos. Liudytoja jam buvo anksčiau pasakiusi ir E. ją „pasiuntė“. Jis pats jai pasakė, kad po 21 val. ar 22 val. garsiai muzikos leisti negalima. Tai buvo tais pačiai metais, kažkur pavasarį. Jo elgesys buvo nepagarbus. Tada muzikos garsas buvo toks, kad liudytoja girdėjo, jog yra muzika ir dar moteris, atidariusi langą, rėkia visu garsu. Ten buvo ir lietuviška muzika, ir visokia kitokia. Liudytoja girdėjo trenksmą. Skambino į 112 ir klausė, ar dėl to ji gali iškviesti policiją, jie pasakė, kad atvažiuos. Nuo pirmo iki antro iškvietimo buvo praėję nedaug laiko, jos manymu, 15-20 min., bet ji laiko nerašė, tiksliai nežino. Policininkai abu kartus į kiemą atvažiavo su švyturėliais ir išvažiavo su jais. Liudytojos langai išeina į tą pusę, kur ji jokių balkonų nemato, nežino, ar pareigūnams atvažiavus, kas nors iš balkono bendravo su jais. Kai atvažiavo policija, muzika dar grojo, tačiau, kai su pareigūnais priėjo prie durų, muzika buvo išjungta.
Liudytojas A. B. apklausiamas teisme parodė, kad šį pilietį (E. R.) jis yra matęs. Patruliuojant kartu su pareigūnais, nes jis yra policijos rėmėjas, buvo gautas iškvietimą dėl triukšmo, berods Popieriaus gatvėje. Atvykus į įvykio vietą, triukšmas akivaizdžiai girdėjosi laiptinėje pro uždarytas duris, pabeldus duris – jas atidarė moteris. Kurį laiką pabendravus su bute esančiais žmonėmis, jie pritildė muziką ir pasakė, kad daugiau nebeleis muzikos, jis, A. B. pats buvo bute. Davus įspėjimą, jie išvyko. Po kurio laiko buvo gautas pakartotinis pranešimas, muzika vėl girdėjosi laiptinėje ganėtinai garsiai. Paprašius pateikti piliečio dokumentus, jų nepateikė, buvo įspėti. Dokumentų nepateikė ir aiškino, kad neprivalo to daryti. Buvo įspėti kelis kartus, kad tokiu atveju teks vykti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui. Jis sakė, kad sutinka važiuoti, bet dokumentų nepateiks ir jis, E. R. buvo išvežtas. Pilietis išvestas buvo nepatenkintas, nors bute sakė, kad gerai, važiuojame. Išėjus jis keikėsi, nesipriešino, bet piktinosi. Po to buvo pristatytas į 1 – ąjį policijos komisariatą tarnybiniu automobiliu. Liudytojas nurodė, kad jis yra policijos rėmėjas apie 8-9 metus, taip pat yra televizijos operatorius. Su policija turi sutartį, už tai, kad jis filmuoja, gauna honorarą. Sutartis yra sudaryta su departamentu ir jis būna kartu su patrulių rinktine. Policijos pareigūnai liudytojui ne kolegos, tačiau darbo metu su jais tenka bendrauti apie 8 valandas. Liudytojas nurodė, kad jis su šiais patruliais dirbo pirmą kartą, jų anksčiau nepažinojo. Jis yra juos matęs patrulių rinktinėje, bet kartu nedirbo. Pirmą kartą atvykus pareigūnams, negali patvirtinti, ar pareigūnai prašė asmens tapatybės kortelės, jis, A. B. to neužfiksavo, nepamena, bet neteigė, kad negirdėjo. Bute buvo du policijos pareigūnai, liudytojas ir viduje buvę žmonės. Liudytojas negalėjo patvirtinti, ar nors vienas iš pareigūnų buvo išsitraukęs tarnybinį banknotą, patalpa buvo maža ir liudytojas stovėjo pareigūnams už nugaros. Jis, A. B. rankoje turėjo kamerą, tačiau ji nebuvo įjungta, nes jis nematė tam tikslo. Tas įvykis nebuvo niekuo išskirtinis, juo labiau, kad pirmą kartą atvykus jie geranoriškai sutiko pritildyti muziką ir jie galvojo, kad viskas tuo ir baigsis. Galimai pareigūnas rašėsi duomenis, galimai nesirašė, liudytojas stovėjo už nugaros ir to nematė. Ten buvo pašalinių žmonių, jie patys teigė, kad jau baigė linksmintis ir išeina. Bendrai buvo apie 5-6 žmonės. Tiksliai negali atsakyti, tačiau galbūt pirmą kartą moteris pateikė dokumentą, tačiau liudytojas gali ir klysti. Pirmą kartą buto šeimininkas ir žmona, taip pat bute buvę žmonės reagavo adekvačiai į juos. Galbūt buvo nepadorių žodžių pranešėjos atžvilgiu, kad senmergė ir kabinėjasi prie žodžių. Antrą kartą atvykus pareigūnams, jų tikslas buvo vežti asmenį, kad nustatyti asmens tapatybę. Pasak A. B., patruliai kartais surašo protokolus automobilyje, jeigu asmuo pateikia asmens dokumentą. Konkrečiai, ar tame automobilyje buvo visa reikiama įranga protokolui surašyti, negali atsakyti. Jeigu asmuo nepateikia asmens tapatybės kortelės, tai negalima surašyti protokolo mašinoje. Asmuo galėjo pasipiktinti, kad jam iš namų reikia važiuoti į komisariatą, bet jis pats sutiko. Antrą kartą pareigūnai prašė pateikti asmens dokumentą ir perspėjo, kad jei nepateiks – jis bus pristatytas į policijos komisariatą, toks ginčas ir tebuvo. Nebuvo kokio nors išankstinio nusistatymo prieš asmenį, pareigūnai bendravo gražiai ir mažiausiai 3 kartus buvo pasakyta, kad jeigu nebus dokumento, jis bus pristatytas į policijos komisariatą, pilietis visiškai geranoriškai sutiko važiuoti į policijos komisariatą. Asmuo nebuvo laikomas 2 valandas policijos automobilyje, tiesiog komisariate buvo eilė ir, kad nelaikyti visų atvežtų vienoje vietoje, jis buvo automobilyje. Tokia praktika yra normali. Asmuo nebuvo nei tyčia laikomas, nei tyčia šaldomas. Jis, A. B. pats buvo lauke ir stovėjo prie automobilio, kai pilietis sėdėjo automobilyje. Pareigūnai buvo šalia, į vidų užeidinėjo. Galimai, jeigu pilietis teigė, kad jis buto savininkas, jis ir atsakingas už tą triukšmą.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiųjų patrulių P. K. ir P. O. 2019 m. vasario 23 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2019 m. vasario m. 23 d., apie 23.00 val., patruliuojant kartu iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) triukšmas. Atvykus minėtu adresu išlipus iš tarnybinio automobilio girdėjo didelį triukšmą – tai yra garsiai grojanti muzika. Priėjus arčiau (duomenys neskelbtini) namo pamatė balkone stovintį jaunuolį, kuris kalbėjo telefonu. Buvo paklausta, ar čia jo bute garsiai groja muzika, tačiau jaunuolis kategoriškai neigė. Užėjus į laiptinę į juos kreipėsi pranešėja L. P., kuri nurodė butą iš kurio labai garsiai sklido muzika – tai buvo (duomenys neskelbtini) butas. Paskambinus kelis kartus į duris, po kelių minučių panelė atidarė buto duris. Atidarius duris, muzika grojo labai garsiai net negalima buvo susišnekėti. Panelė pakvietė užeiti į butą. Užėjus į butą buvo matyti, kad vyksta vakarėlis – buvo daug žmonių, viename iš kambarių ant stalo buvo daug alkoholinių gėrimų, akivaizdžiai matėsi, kad vyksta vakarėlis. Iš vieno iš kambario išėjo tas pats jaunuolis, kurio buvo paklausta dėl triukšmo ir kuris kategoriškai neigė, kad iš minėto buto sklido didelis triukšmas. Buvo paaiškinta, kad jie atvyko pagal pranešimą dėl triukšmo. Jaunimas geranoriškai pritildė muziką ir labai prašė nebausti dėl triukšmo. Buvo paklausta, kas yra buto savininkas. Jaunuolis atsakė, kad jis. Buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą, kaip paaiškėjo tai buvo E. R. a. k. (duomenys neskelbtini). Taip pat prie jų priėjo vyras, kuris pasakė, kad jis yra E. R. tėvas ir dirba prokuroru. Tada E. R. pasakė, jeigu jie nubaus jį už triukšmą, tai tada jo tėvas prokuroras „paturės“. Viena moteris išėjus iš kambario neneigė, kad garsiai klausė muzikos ir pasakė, kas gi čia tokio, juk paklausėme „Povilaičio“ ir muziką galima klausyti iki 22.00 val. E. R. dėl triukšmo buvo įspėtas ir buvo paaiškinta, jei bus dar vienas pranešimas dėl triukšmo, tai tada bus surašytas protokolas dėl viešos rimties trikdymo. E. R. atsiprašė ir pažadėjo netriukšmauti, pasakė, kad svečiai jau eina namo ir bus ramybė. Jiems išvykus maždaug po 15 min. buvo gautas pakartotinas pranešimas dėl triukšmo. Atvykus minėtu adresu, juos vėl pasitiko pranešėja, kuri dėl įvykio parašė pareiškimą. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto durų girdėjosi, kaip bute garsiai grojo muzika ir žmonių balsai. Paskambinus į buto duris, atidarė ta pati mergina ir paklausė „o dėl ko jus atvažiavote antrą kartą, juk pas mus triukšmo nėra“. Nors kaip kalbėjosi su ja, viename iš kambarių grojo muzika, kuri kėlė triukšmą. Ir tuo momentu priėjęs E. R. pasakė „tam, kad nubaustų, jūs turite pamatuoti decibelus“. E. R. buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą tam, dėl to, kad bus surašomas protokolas, bet jis kategoriškai atsisakė pateikti dokumentą. Jaunuoliui buvo pasakyta, kad jis yra tada sulaikytas ir bus pristatytas į policijos komisariatą tapatybės nustatymui ir protokolo surašymui. Jis atsakė „gerai, važiuojam į komisariatą“. Apsirengė, išėjo į kiemą ir išreiškė savo nepasitenkinimą necenzūriniais žodžiais pasakydamas „ką jūs (necenzūrinis žodis) darote, klausote (necenzūrinis žodis) senmergės?“ Jaunuolis buvo pasodintas į skirtą vietą sulaikytiems asmenims vežti ir buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK. Kadangi 1 PK buvo perpildytas, buvo daug sulaikytų asmenų teko ilgai laukti, kol priims komisariatas. Komisariate piliečiui buvo nustatyta tapatybė ir girtumas (b. l. 19-20).
Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 23 d., 23.15 val. buvo gautas pakartotinis pranešimas, jog išvykus policijos pareigūnams, kaimynų bute vėl didelis triukšmas, garsi muzika. Pranešė (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, rašys pareiškimą, laukia. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą priimtas, pilietis kategoriškai atsisakė prisistatyti, veža į 1 PK tapatybės nustatymui ir protokolo surašymui (b. l. 21).
Iš alkotesterio „Dräger Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 24 d. 1.13 val. E. R. buvo nustatytas 1,29 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 22).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2018 m. lapkričio 19 d. patikros sertifikato Nr. 0852629 matyti, kad alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. gegužės 19 d. (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įpareigotas patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 563 ir 567 straipsniuose nustatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus pasisakytina, kad ANK 615 straipsnio 1 dalis nustato, kad Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Taigi reikalavimas, kad administracinio nusižengimo protokolą surašytų ir bylą nagrinėtų skirtingi pareigūnai, nėra absoliutus. Patrulių rinktinė yra būtent ta institucija, kurios struktūra ypatinga, ji neturi administracinės veiklos skyriaus. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 48 punktas numato, jog Policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas. Tada policijos patrulis surašo pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą (gali būti surašytas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei administracinis nurodymas (dokumentai pildomi Administracinių teisės pažeidimų registre) ar šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju ANK 615 str. 3 d. nuostatos pažeistos nebuvo.
Pagal ANK 618 straipsnio reikalavimus, ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Teismas šiuo atveju nenustatė esminių nutarimui keliamų reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pagrindas šiuo aspektu naikinti Institucijos priimtą nutarimą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose) teismas turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi ir pareigą patikrinti bei patikslinti ir bylos aplinkybes, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Nagrinėjamu atveju E. R. ginčija savo kaltę padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Tai reiškia, jog nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia.
ANK 484 str. 1 d. be kita ko numato atsakomybę už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę.
Pareiškėjas E. R. skunde akcentuoja įvykio aplinkybes, jog antrą kartą atvykus policijos pareigūnams jiems bekalbant nebuvo girdima jokia muzika, be to, pirmą kartą policijos pareigūnams atvykus pas juos jis, E. R. buvo pateikęs savo asmens dokumentą-asmens tapatybės kortelę ir pareigūnai užsirašė visus duomenis, antrą kartą atvykus ir be jokios priežasties vėlgi paprašius asmens dokumento, E. R. vertino, kad iš jo yra tyčiojamasi ir atsisakė pateikti savo asmens dokumentą, nes jį jau buvo pateikęs pirmo policijos pareigūnų atvykimo metu. Pareiškėjas teigė, kad tiek pirmojo, tiek antrojo policijos pareigūnų apsilankymo metu su pareigūnais jis bendravo mandagiai. Iki vykimo į policijos komisariatą buvo išgėręs 100 g viskio. Pareigūnai tyčia nesurašė administracinio nusižengimo protokolo vietoje, kelias valandas vežiojo jį mobiliojoje kompiuterizuotoje jų darbo vietoje (tarnybiniame automobilyje), nurodydami, kad policijos komisariate nėra vietų.
Pažymėtina, kad Policijos veiklos įstatyme be kita ko yra numatytos bendrosios pareigūnų teisės, tarp kurių ir įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.
Šiuo atveju iš byloje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų P. K., P. O., liudytojo policijos rėmėjo A. B., liudytojos L. P. parodymų galima spręsti, kad policijos pareigūnai pagrįstai E. R. įtariamą administracinio nusižengimo padarymu asmens tapatybei nustatyti pristatė į policijos komisariatą. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai antrą kartą atvykus į įvykio vietą dėl galimo triukšmo neturėjo teisės pareikalauti asmens, prisistačiusio buto savininku, dokumento asmenybei nustatyti. Vėlgi pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis asmens dokumentą buvo pateikęs pirmo policijos pareigūnų apsilankymo metu nekeičia esmės. Netgi tuo atveju, jeigu pareigūnai asmens duomenis butų užsirašę į savo tarnybinę knygutę, jie turėjo teisę juos tikslinti antro apsilankymo metu, kai pranešėja L. P. patvirtino, kad ji rašys pareiškimą dėl keliamo triukšmo. Be to apklausti policijos pareigūnai teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad jie pirmą kartą E. R. tik įspėjo, jo asmens duomenų į tarnybinę knygelę nenurašinėjo, nes to nereikėjo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai būtų suinteresuoti pakenkti E. R.. Iš liudytojų P. K., P. O., A. B. parodymų spręstina, kad E. R. išėjęs į kiemą prie namo išreiškė nepasitenkinimą kaimyne pavartodamas ir necenzūrinius žodžius „ką jūs (necenzūrinis žodis) darote, klausote (necenzūrinis žodis) senmergės", dėl šių aplinkybių veikos E. R. turėtų būti tikslinamos. Šios aplinkybės tiksliai fiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. E. R. nurodytas aplinkybes, kad jis elgėsi ramiai ir nesikeikė išėjus į kiemą patvirtino tik jo sutuoktinė R. R., kad ji vyrą lydėjo iki tarnybinio automobilio ir pastarasis keiksmažodžių nevartojo. Sprendžiant kitų aptartų ištirtų įrodymų kontekste teismas sprendžia, kad E. R. sutuoktinės parodymai teisme gali būti subjektyvūs, nes jų kiti surinkti įrodymai nepatvirtina, todėl teismas jais nesivadovauja. Kiti teisme apklausti liudytojai aktualių priimtam nutarimui aplinkybių dėl E. R. elgesio namo kieme nematė.
Teismas vertina, jog E. R. veiksmai nepagrįstai Nutarime buvo kvalifikuoti pagal ANK 484 str. 1 d. Sutiktina su pareiškėju, kad tyčios pasirodyti neblaiviam viešoje vietoje jis neturėjo. Tačiau paprašytas praeiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą jis nuėjo nedidelį atstumą nuo namo iki tarnybinio automobilio. Tuo metu E. R. išreiškė nepasitenkinimą kaimyne pavartodamas ir necenzūrinius žodžius. Kaip parodė apklaustas teisme liudytojas P. O. tai buvo labiau kaip emocija. Liudytojas E. B. parodė, kad E. R. išreiškė nepasitenkinimą su keiksmažodžiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Iš byloje esančio alkotesterio „Dräger Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 24 d. 1.13 val. E. R. išties buvo nustatytas 1,29 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 22). Vėlgi nei vienas liudytojas teisme neakcentavo E. R. buvus neadekvataus elgesio dėl pastarojo nebaivumo. Nors priimtame Nutarime nurodyta, kad E. R. kieme garsiai rėkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, teisme buvo nustatyta, kad E. R. išreiškė nepasitenkinimą kaimyne pavartodamas ir necenzūrinius žodžius. Teismo vertinimu, E. R. aktualių veiksmų dėl jų pobūdžio, nustatytų asmens viešoje vietoje atsiradimo aplinkybių, trumpalaikiškumo nepakanka vertinti kaip girto asmens pasirodymo viešojoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę.
Pasisakant dėl E. R. nubaudimo pagal ANK 481 str. 1 d., byloje aukščiau jau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. R. išties pavartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje. Vėlgi kaip anksčiau nurodyta, tokiu atveju svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Šiuo atveju byloje liudytojų parodymais aiškai nustatyta, kad E. R. išreiškė nepasitenkinimą kaimyne, pavartojo necenzūrinius žodžius nurodytus pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tačiau teismo vertinimu, ne siekdamas sutrikdyti viešąją tvarką, o pasipiktinęs pranešėjos elgesiu dėl kaimynės pranešimo policijai. Nei pats nepasitenkinimo vartojant ir necenzūrinius žodžius pobūdis, nei jo intensyvumas, trukmė, neleidžia spręsti, kad šiuo atveju E. R. veiksmai buvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką. Teismas konstatuoja, jog nėra duomenų, leidžiančių nustatyti E. R. veiksmuose būtinąjį subjektyvųjį ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymį – tyčią.
Teismas vertina, kad ištirtos ir išanalizuotos įvykio aplinkybės leidžia spręsti, kad nėra pagrindo E. R. veiksmuose įžvelgti ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį, todėl skundžiamas nutarimas, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena pagal minėtus ANK straipsnius jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).
Teismas sutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais, kad ydinga tokia praktika, pažeidžianti ANK 577 str. nuostatas, kaip šiuo atveju, kai dėl 481 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, tuo pačiu laiku buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
pareiškėjo E. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. K. 2019 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4684-2019 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį E. R. nutraukti, nes padarytos veikos neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.