Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, susipažinęs su pareikėjo V. V. skundu privataus kaltinimo tvarka dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo J. I. ir S. S. dėl padarytų nusikaltimų,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. V. skundas dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo J. I. ir S. S. dėl šmeižto ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo. Skundu prašoma: patraukti J. I. ir S. S. baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižto pagal LR BK 154 str. 2 d. ir, pripažinti juos kaltais, nukentėjusiajam priteisti už moralinę žalą 100 000 litų piniginę kompensaciją pagal pridedamą civilinį ieškinį. Kartu su skundu pareikėjas V. V. pateikė ieškinį baudžiamojoje byloje dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d. nurodyta, kad privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Privataus kaltinimo procesas yra galimas tik dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 407 str. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, kurių pavojingumas nėra didelis, visuomeninė reikšmė nėra žymi, todėl apsispręsti dėl proceso pradžios ir kaltinimą tokiose bylose palaikyti pavesta pačiam nukentėjusiajam.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnis nustato, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis.

Pareiškėjas V. V. pateikdamas teismui skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo J. I. ir S. S. nepateikė skundo nuorašų. Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, priešingu atveju tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas.

Pareiškėjas V. V. pateikdamas teismui skundą, prašo priteisti už moralinę žalą 100 000 litų piniginę kompensaciją pagal pridedamą civilinį ieškinį, kuriame nurodo, jog neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba kitas paruošiamasis procesinis dokumentas. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamojo proceso įstatyme sprendimo už akių priėmimo institutas nėra numatytas, o teismas pareikštą civilį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla ir civilinis ieškinys pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostas (BPK 109 str., 113 str.).

Be to, pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo pasirašytas ir paduotas procesinis dokumentas vadinamas patikslintu skundu, tuo tarpu Teismų sistemos LITEKO duomenimis privataus kaltinimo procesas pagal pareiškėjo V. V. skundą privataus kaltinimo tvarka dėl pradėjimo J. I. ir S. S. padarytų nusikaltimų nėra pradėtas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo V. V. skundas paduotas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui keliami didesni įstatymo reikalavimai išplaukia iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Teismas pažymi, jog nutartis neužkerta pareiškėjui kelio pašalinus skundo trūkumus iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. V. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.