Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. (J. L.) skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimo J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimu pripažino J. L. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors J. L. savo kaltės 2009 m. rugsėjo 27 d., apie 17 val. 2 min., Vilniuje, Architektų gatvės kieme, vairuojant automobilį ir pravažiuojant šalia stovintį automobilį, nepalikus tarpo iš šono ir kliudžius jį bei apgadinus abu šiuos automobiliu, vėliau iš eismo įvykio vietos pasitraukiant, ir nepripažino, ji buvo įrodyta bylos duomenimis – pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojo S. J. ir nukentėjusio V. B. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažyma, Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, fotolentele ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialistės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Kelių policijos patrulių rinktinės pareigūnams apžiūrėjus abu automobilius eismo įvykio vietoje ir sulyginus apgadinimų aukščius konstatuota, kad apgadinimai ant V. B. „BMW 318“ automobilio galėjo atsirasti po kontakto su J. L. vairuotu „Citroen Jumper“ automobiliu. Tuo tarpu liudytojo A. B. (A. B.) parodymus teismas vertino kritiškai, kaip prieštaraujančius kitai byloje surinktai medžiagai ir nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių J. L. atžvilgiu teismas nenustatė, tačiau skirdamas nuobaudą atsižvelgė į tai, kad J. L. yra garbaus amžiaus, pensininkas, galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi. Aplinkybių leidžiančių taikyti LR ATPK 30¹ str. teismas nenustatė.

II.

J. L., nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40 – 42), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti arba sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, t. y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taip pat sumažinti jam paskirtąją piniginę baudą bei skirti teismo nepriklausomą ekspertizę. Apeliaciniame skunde nurodo, jog iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino, grįžęs iš tolimos kelionės pastatė automobilį įprastoje vietoje, nuvalė automobilio žibintus, iššlavė kabinos vidų ir nuėjo namo. Nurodo, kad liudytojas S. J., kuris tvirtina neva matęs, jog jis kliudė automobilio „BMW 318“ veidrodėlį, nieko apie tai jam nepranešė, o apie eismo įvykį pranešė tik po to, kai jis nuėjo namo. Teigia, jog jis nekliudė „BMW 318“ automobilio veidrodėlio, o net jei ir būtų taip nutikę, nemato tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, ar slapstytis nuo kaimynų, turint civilinės atsakomybės draudimą. Mano, jog teismas, išnagrinėjęs bylą, neįrodė jo kaltės, neįvertino liudytojo A. B. parodymų. Nurodo, jog teismas rėmėsi tik pareigūnų padaryta išvada, kad „BMW 318“ automobiliui padaryti apgadinimai galėjo atsirasti po kontakto su „Citroen Jumper“, bei nukentėjusio ir liudytojo parodymais, kas kelia daug abejonių. Teigia, kad pareigūnai, formuluodami išvadą, tik išdėstė savo nuomonę, t. y. nurodė, kad apgadinimai „galėjo atsirasti“, o jų prielaidomis teismas vadovavosi kaip ekspertų (specialistų) išvadomis. Pažymi, kad buvo atmestas jo prašymas skirti ekspertizę. Priduria, kad byloje esanti Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita išvis neįrodo, kad jis padarė minėtus pažeidimus. Atkreipia dėmesį, kad jo vairavimo stažas yra nuo 1959 metų, jis per šį laikotarpį nėra padaręs nė vieno eismo įvykio, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pensininkas, išlaiko ir globoja žmoną R. L., kuri yra antros grupės invalidė. Pažymi, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga žmonos priežiūrai, nes ji pati nevaikšto, todėl jis ją vežioja į reabilitacijos ir gydymo įstaigas. Mano, jog jam inkriminuojamo eismo įvykio mastas (sulaužytas automobilio veidrodėlis) nėra adekvatus paskirtajai nuobaudai.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu J. L. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliantas neigia padaręs nurodytus pažeidimus, taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiais J. L. teiginiais nesutinka. Pažymėta, jog jo kaltė padarius minėtus pažeidimus buvo įrodyta išsamiais duomenimis – tarnybiniais pareigūnų pranešimais, eismo įvykį betarpiškai mačiusio S. J. ir nukentėjusio V. B. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir kita bylos medžiaga. Pridurtina, jog apylinkės teismas motyvuotai paaiškino, kodėl, nustatinėdamas J. L. kaltę, kritiškai įvertino liudytojo A. B. parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad J. L. apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, jog iš eismo įvykio vietos pasišalinti jam nebūtų buvę tikslo, yra tik prielaida, o ta aplinkybė, jog kaimynas S. J., kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, apie eismo įvykį policijai pranešė, kai jis jau buvo grįžęs namo, apelianto atsakomybės už paminėtus pažeidimus niekaip nešalina. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad nepagrįstas ir kitas apelianto teiginys, jog ant jo vairuoto „Citroen Jumper“ automobilio nebuvo užfiksuota jokių apgadinimų, nes tai prieštarauja byloje esančiai fotolentelei (b. l. 15), iš kurios akivaidžiai matosi, jog ant „Citroen Jumper“ yra paliktas juodas įbrėžimas. Pabrėžtina, jog iš objektyviais duomenimis užfiksuoto automobilių apgadinimo pobūdžio ir masto, apeliantas galėjo pagrįstai suvokti, kad padarė eismo įvykį ir laikydamasis KET reikalavimų pranešti apie jį policijai, tačiau šių veiksmų nesiėmė, todėl jo keliama įvykio versija laikytina gynybine, sukurta siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija atmeta ir tą J. L. argumentą, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad toks prašymas reikštas nebuvo, o nagrinėjamu atveju specialiųjų žinių poreikis išaiškinti eismo įvykio aplinkybes (ATPK 277 straipsnis) neiškilo.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nenustatė priežasčių, leidžiančių sušvelninti J. L. skirtą administracinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, J. L. paskirta minimali bauda ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nėra per dideli. Apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (ilgas vairavimo stažas, būtinybė į gydymo įstaigas vežioti neįgalią žmoną) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog J. L. yra pensininkas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jau buvo apylinkės teismo įvertinta nuobaudą individualizuojant sankcijos ribose. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog dar prieš nusižengdamas KET asmuo turi apmąstyti, kokius padarinius tokia jo veika sukels jam pačiam ir jo artimųjų ratui. Taip pat pridurtina, jog dėl sunkios materialinės padėties J. L. gali teikti prašymą jam paskirtosios piniginės baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), o J. L. paskirtoji nuobauda nėra per didelė, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, todėl naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

J. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.