Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-1874-642/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
2-1874-642/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00083-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas
UAB „Romada“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1874-642/2015(Proceso Nr. 2-06-3-00083-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija 110.4.; 128.11.; 129.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Romada“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei L. P., I. U., dėl antstolės L. P. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Romada“ skundu dėl antstolės veiksmų kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti antstolės L. P. 2014 m. gruodžio 18 d. priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolės L. P. 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkymą Dėl turto arešto. Nurodė, kad IĮ „Žvejo stotelė“ skolinga UAB „Romada“ pagal 2009 m. sausio 5 d. sutartį Nr. 2009 01 05/ U) išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras, kurių suma viso sudaro 236 250,46 Lt. IĮ „Žvejo stotelė“ taip pat skolinga UAB „Romada“ pagal sutartį paskaičiuotus delspinigius, viso 127 799,55 Lt. IĮ „Žvejo stotelė“ pagal minėtą sutartį tai pat skolinga UAB „Romada“ 60 503,24 Lt (su PVM) už perduotas, bet negrąžintas konsignacines prekes. IĮ „Žvejo stotelė“ skola pagal sutartį UAB „Romada“ viso sudaro 424 556,25 Lt. UAB „Romada“ yra pareiškusi ieškinį dėl skolos (364 050,01 Lt) pagal sutartį priteisimo iš IĮ „Žvejo stotelė“ ir I. U. bei jo sutuoktinės S. U., tačiau šiai dienai dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalimi juridinio asmens dalyvis atsako už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles. Visas IĮ „Žvejo stotelė“ turtas yra įkeistas bei areštuotas kitų kreditorių naudai. Kadangi IĮ „Žvejo stotelė“ neturi pakankamai turto sumokėti UAB „Romada“ skolą, o I. U. yra IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas, jis atsako savo turtu UAB „Romada“ už IĮ „Žvejo stotelė“ prievoles. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Civilinio kodekso 6. 130 straipsniu UAB „Romada“ vienašališku pareiškimu įskaitė savo 23 600 Lt skolą I. U. į IĮ „Žvejo stotelė“ 424 556,25 Lt skolą UAB „Romada“ pagal sutartį, t.y. atlikus vienašalį įskaitymą UAB „Romada“ reikalavimo dydis IĮ „Žvejo stotelė“ sumažėjo įskaitytos skolos suma - 23 600 Lt ir sudaro ne 424 556,25 Lt, o 400 956,25 Lt. Atliktas įskaitymas yra teisėtas, galiojantis ir antstolė L. P. neturi teisės pakartotinai išieškoti iš UAB „Romada“ 23600,00 Lt. Skolininko UAB „Romada“ manymu antstolė L. P. pažeidė pareigą įtvirtintą Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 1 dalimi ir 7 dalimi, nepatikrino ir neįsitikino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomojo dokumento priėmimui, nepatikrino ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, todėl jos 2014 m. gruodžio 18 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Antstolė 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkyme Dėl turto arešto nenurodė jokių priežasčių ar objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalimi taikymo pagrindas, t.y. patvarkyme nenurodytos aplinkybės, kurios pagrindžia, kad egzistuoja pavojus, kad UAB „Romada“ ketina paslėpti savo turtą siekdama išvengti sprendimo įvykdymo. Skolininko manymu, deklaratyvus ir nemotyvuotas Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalies taikymas, t.y. skolininko turto areštas dar nesuėjus raginime nustatytam terminui yra akivaizdus skolininko teisių pažeidimas, veikimas išimtinai išieškotojo interesais pažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių pusiausvyros principus bei veikimas ultra vires, todėl skundžiamas 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkymas Dėl turto arešto laikytinas nepagrįstu neteisėtu ir naikintinu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad skolininkas UAB „Romada“ I. U. atžvilgiu jokių priešpriešinių reikalavimų, kurie būtų patvirtinti vykdomaisiais dokumentais neturi, todėl joks įskaitymas vykdymo procese nebuvo galimas. Skolininkas UAB „Romada“ neturi jokių priešpriešinių reikalavimų suinteresuoto asmens atžvilgiu. Skolininkas nurodo, kad turi priešpriešinius reikalavimus IĮ „Žvejo stotelė“ atžvilgiu, tačiau šie reikalavimai yra ginčijami Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-936-221/2015 (buvęs bylos Nr. 2-2071-221/2014). Pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalį, individualios įmonės savininko atsakomybė, kuri yra subsidiari, už individualios įmonės prievoles atsiranda tik tuo atveju, kai individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto. Šiuo atveju, IĮ „Žvejo stotelė“, kurios savininku yra I. U., turi užtektinai turto visoms įmonės prievolėms įvykdyti.

Antstolė L. P. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, Pagal Civilinio proceso kodekso 687 straipsnio 1 dalies nuostatas priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas galimas jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Tokiu atveju antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Taigi, įstatymų leidėjas yra aiškiai pasakęs, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Skolininkas UAB „Romada“ tokio dokumento nepateikė, todėl antstolė negali pripažinti skolininko atlikto įskaitymo. Antstolė tarpusavio skolas galėtų užskaityti tik tuo atveju, jeigu skolininkas turėtų ir pateiktų vykdomąjį raštą arba išieškotojas I. U. sutiktų su skolininko atliktu įskaitymu. Išieškotojas iki šios dienos tokio sutikimo nedavė, todėl antstolis negali pripažinti skolininko atlikto įskaitymo. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas UAB „Romada“ priklausantis žemės sklypas, kurio plotas 0.9000 ha, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė OPEL COMBO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) . Pažymi, kad UAB „Romada“ pagal Civilinių bylų sąvadą turi nemažai skolinių įsipareigojimų, todėl antstolė pagrįstai areštavo skolininkei priklausantį turtą, skolos išieškojimo užtikrinimui.

Dėl skundo padavimo termino

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas UAB „Romada“ kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų 2014 m. gruodžio 29 d. (b.l. 5), t.y. nuo skundžiamų patvarkymų nepraėjus devyniasdešimt dienų (skundžiami patvarkymai priimti 2014 m. gruodžio 19 d., v.b. Nr. 0109/14/01338, b.l. 12-15). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas UAB „Romada“ nėra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Byloje nustatytos aplinkybės

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/01338 esančių įrodymų matyti, kad antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-308-613/2014 dėl 6865,03 Eur (23600,00 Lt) skolos išieškojimo iš UAB „Romada“, įmonės kodas 141628629, išieškotojo I. U. naudai. Antstolio kontoroje 2014 m. gruodžio 29 d. buvo gautas skolininko UAB „Romada“ skundas, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-308-613/2014 yra įvykdytas 2014 m. gruodžio 15 d. atlikus vienašalį įskaitymą (civilinė byla Nr. 2-1874-642/2015, b.l. 5-10). Iš Liteko teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-936-221/2015 pagal ieškovės UAB „Romada“ patikslintą ieškinį atsakovams IĮ „Žvejo stotelė“, I. U. ir S. U. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovė UAB „Romada“ prašo priteisti iš IĮ „Žvejo stotelė“ ir subsidiariai iš I. U. bei S. U. skolą, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti antstolės L. P. 2014 m. gruodžio 18 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 3.5.-17730

Pareiškėjas teigia, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas 2014 m. gruodžio 15 d. UAB „Romada“ atlikus vienašalį įskaitymą. Nurodo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalimi juridinio asmens dalyvis atsako už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles. Visas IĮ „Žvejo stotelė“ turtas yra įkeistas bei areštuotas kitų kreditorių naudai. Kadangi IĮ „Žvejo stotelė“ neturi pakankamai turto sumokėti UAB „Romada“ skolą, o I. U. yra IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas, jis atsako savo turtu UAB „Romada“ už IĮ „Žvejo stotelė“ prievoles. Tuo tarpu išieškotojas I. U. nurodo, kad skolininkas UAB „Romada“ I. U. atžvilgiu jokių priešpriešinių reikalavimų, kurie būtų patvirtinti vykdomaisiais dokumentais neturi, todėl joks įskaitymas vykdymo procese nebuvo galimas. Skolininkas UAB „Romada“ neturi jokių priešpriešinių reikalavimų suinteresuoto asmens atžvilgiu. Skolininkas nurodo, kad turi priešpriešinius reikalavimus IĮ „Žvejo stotelė“ atžvilgiu, tačiau šie reikalavimai yra ginčijami Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-936-221/2015 (buvęs bylos Nr. 2-2071-221/2014).

Įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja materialiosios teisės normos. Civilinio kodekso 6.130 straipsnyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Iš civilinėje byloje Nr. 2-1874-642/2015 esančio UAB „Romada“ pareiškimo dėl vienašalio įskaitymo nustatyta, kad UAB „Romada“ vienašališkai pareiškė I. U., kad ji vienašališkai įskaito 23600,00 Lt skolą I. U. į IĮ „Žvejo stotelė“ 424556,25 Lt skolą UAB „Romada“ pagal 2009-01-05 sutartį Nr. 2009 01 05/U, t.y. atlikus vienašalį įskaitymą UAB „Romada“ reikalavimo dydis IĮ „Žvejo stotelė“ sumažėja įskaitytos skolos suma 23600,00 Lt ir sudaro ne 424556,25 Lt, o 4000956,25 Lt. Skolininkė į bylą nepateikė dėl šios jos nurodomos skolos priimto teismo sprendimo ar jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto.

Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (Civilinio kodekso 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš Civilinio kodekso 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.

Įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso 687 straipsnio 1 dalies konstrukcija nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese. Civilinio proceso kodekso 687 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Civilinio proceso kodekso 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė ne išplėsti Civilinio proceso kodekso 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudžiamų įskaityti reikalavimų sąrašą, o padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, nereikėtų atlikinėti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata (teismo išspręsta byla) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas ne pagal Civilinio proceso kodekso 687 straipsnį, bet pagal Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju skolininko UAB „Romada“ atliktas užskaitymas neatitinka Civilinio kodekso 6.130 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kadangi UAB „Romada“ įskaitė ne I. U. skolą UAB „Romada“, bet IĮ „Žvejo stotelė“ skolą UAB „Romada“, nors vykdomasis dokumentas išduotas dėl skolos išieškojimo I. U. naudai. Skolininko UAB „Romada“ reikalavimo teisė IĮ „Žvejo stotelė“, I. U. bei S. U. nėra pripažinta ir vykdytina – šiuo metu dėl jos pagrįstumo Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-936-221/2015. Pažymėtina, kad skolininkas nurodo, jog, ne išieškotojas I. U., o jo vadovaujama IĮ „Žvejo stotelė“ yra jam skolinga 424556,25 Lt bei kadangi IĮ „Žvejo stotelė“ neturi pakankamai turto sumokėti UAB „Romada“ skolą, o išieškotojas I. U. yra IĮ „Žvejo stotelė“ savininkas, jis atsako savo turtu UAB „Romada“ už IĮ „Žvejo stotelė“ prievoles, todėl UAB „Romada“ yra atlikęs įskaitymą ir neturi prievolės grąžinti 23600 Lt I. U.. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tačiau individualios įmonės savininko atsakomybė yra subsidiari, t.y. už individualios įmonės prievoles atsiranda tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto. Išieškotojas teigdamas, kad IĮ „Žvejo stotelė“ neturi pakankamai turto sumokėti UAB „Romada“ skolą šios aplinkybės nepagrindė bei neįrodė (Civilinio kodekso 178 straipsnis), o civilinė byla pagal ieškovo UAB „Romada“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš IĮ „Žvejo stotelė“, bei subsidiariai iš I. U. bei S. U., dar nėra išnagrinėta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismui galimai pripažinus UAB „Romada“ reikalavimo teisę dėl skolos priteisimo į IĮ „Žvejo stotelė“ ši skola nebus sumokėta ir vadovaujantis Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje bus galima nukreipti išieškojimą į subsidiarius skolininkus. Nors UAB „Romada“ atstovas advokatas D. V. ir nurodo, kad IĮ „Žvejo stotelė“ vadovas I. U., UAB „Romada“ 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškimą dėl vienašalio įskaitymo taip pat pateikė Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-936-221/2015, nurodydamas, kad UAB „Romada“ dalį savo ieškinio reikalavimų yra vienašališkai įskaitę, todėl ieškinio reikalavimo suma sumažėjo, tačiau kaip minėtina anksčiau šie ginčytini reikalavimai yra nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-936-221/2015, dar nėra nuginčyti ar patvirtinti, ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad į išieškotojo I. U. reikalavimą, pagrįstą teismo sprendimo res judicata galia, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, nėra galima įskaityti teisme nepatikrintą ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusį skolininko UAB „Romada“ reikalavimą, kadangi vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu šie reikalavimai nėra lygiaverčiai.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti antstolės L. P. 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. 3.5.-17765

Skolininko manymu, deklaratyvus ir nemotyvuotas Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalies taikymas, t.y. skolininko turto areštas dar nesuėjus raginime nustatytam terminui yra akivaizdus skolininko teisių pažeidimas, veikimas išimtinai išieškotojo interesais pažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių pusiausvyros principus bei veikimas ultra vires.

Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Antstolė netenkindama pareiškėjo skundo nurodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas UAB „Romada“ priklausantis žemės sklypas, kurio plotas 0.9000 ha, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė OPEL COMBO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad UAB „Romada“ pagal Civilinių bylų sąvadą turi nemažai skolinių įsipareigojimų, todėl antstolė pagrįstai areštavo skolininkei priklausantį turtą, skolos išieškojimo užtikrinimui. Abejoti šiomis nurodytomis aplinkybėmis teismas nemato pagrindo, kaip nurodyta ankščiau dėl UAB „Romada“ skolos I. U. yra išduotas vykdomasis raštas, kuris per antstolio nustatytą terminą skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo yra vykdytinas priverstinai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolio veiksmai dėl skolininko turto arešto yra atlikti vadovaujantis įstatymu.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius pareiškėjo nurodomų jo, kaip skolininko, interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo UAB „Romada“ skundo tenkinti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, 2015 m. vasario 2 d. nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos 2015 m. sausio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/01338 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Romada“ “ skundas dėl antstolės L. P. veiksmų (v. b.l. 30) (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513, 658, 687 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo UAB „Romada“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei L. P., I. U., dėl antstolės L. P. veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0109/14/01338 gražinti antstolei L. P..

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2015 m. sausio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0109/14/01338 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Romada“ skundas dėl antstolės L. P. veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė