Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Tatjana Butkienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-594/2015

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-26-1-00961-2013-2

2015 m. birželio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant L. G., dalyvaujant prokurorei R. O., nuteistajam G. P., jo gynėjui advokatui Z. Ž., nuteistojo I. M. gynėjai advokatei R. A., nuteistojo D. A. gynėjui advokatui A. G. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. P., D. A. ir I. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

- G. P. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d., padarymą (2013 m. rugpjūčio 8 d. įvykdytas plėšimas iš M. J.) nuteistas 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; už LR BK 180 str. 1 d. (2013 m. spalio 18 d. įvykdytas plėšimas iš A. Š.) – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme; už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; už LR BK 284 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 2 d. bei 5 d. 1 p., G. P. už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir LR BK 284 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant jam subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., G. P. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su kitomis bausmėmis, paskiriant G. P. subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d., G. P. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam – 2 (du) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., G. P. paskirta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskiriant galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose;

- D. A. už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d, padarymą nuteistas 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu; už LR BK 235 str. 1 d. – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., už šiuos nusikaltimus D. A. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant jam galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d., D. A. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., D. A. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

- I. M. už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., padarymą nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; už LR BK 180 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., už šiuos nusikaltimus I. M. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant jam subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d., I. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., I. M. paskirta subendrinta sumažinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant I. M. galutinę bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir M. K. bei Ž. K., tačiau apeliaciniai skundai dėl šių nuteistųjų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Be to, šiuo nuosprendžiu civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš G. P. ir M. K. solidariai priteisiant 151,30 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir 30 euro centų) civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. civilinis ieškinys patenkinti visiškai, iš G. P. ir Ž. K. solidariai priteisiant 57,92 eurų (penkiasdešimt septynis eurus ir 92 euro centus) nukentėjusiosios naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 00 val. 30 min., prie Dujotiekio g. 26A namo, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiais D. A., gimusiu. (duomenys neskelbtini), I. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir mažamečiu E. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu dėl jauno amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą, visiems priėjus prie nukentėjusiojo M. J. ir bendrais veiksmais panaudojus fizinį smurtą, tai yra bendrai suduodant ne mažiau 10 (dešimties) smūgių nukentėjusiajam M. J. į įvairias kūno vietas, po to I. M. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukus nukentėjusiajam M. J. priklausančius, 645 Lt vertės daiktus: mobilaus ryšio telefonus „Samsung Galaxy Ace 5830“, 500 Lt vertės, ir „Nokia 6300“, 100 Lt vertės, o iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukus piniginę, 20 Lt vertės ir iš jos išėmus ir pasiėmus pinigus - 25 litus, piniginę grąžinus nukentėjusiajam M. J., visi pabėgo.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. spalio 18 d., apie 6 val. 30 min., prie K. Baršausko g. 1-o namo, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą, visiems priėjus prie nukentėjusiosios A. Š., asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą ir G. P. stovint šalia, Ž. K. panaudojus fizinę jėgą ir iš nukentėjusiosios A. Š. rankų traukiant rankinuką, nukentėjusiajai priešinantis ir rankinuko nepaleidžiant, asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą ir G. P. padėjo traukti rankinuką, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant žemės ir rankinuką iš rankų paleido, tokiu būdu iš nukentėjusiosios A. Š. pagrobė jai priklausantį, 500 Lt vertės turtą: juodos spalvos rankinę, 50 Lt vertės, kurioje buvo baltos spalvos piniginė, 50 Lt vertės, kurioje buvo pinigai – 200,00 Lt (įvairiomis kupiūromis) bei mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ 200 Lt vertės.

Be to, jis, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., už tai, kad 2013 m. lapkričio 22 d., apie 23 val. 50 min., viešoje vietoje - prie K. Baršausko g. 77 namo, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, nepilnamečiu M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir mažamečiu M. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu dėl jauno amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl chuliganiškų paskatų tyčia bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau 2 (dviejų) smūgių kumščiu ir nenustatytą kartų skaičių spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, abipusį akiduobių dugnų, dešinės akiduobės šoninės sienelės, dešinio žandikaulio sinuso užpakalinės sienelės lūžį, tuo sukėlė nesunkų nukentėjusiojo A. Š. sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. lapkričio 22 d., apie 23 val. 50 min., viešoje vietoje - prie K. Baršausko g. 77 namo, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, nepilnamečiu M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir mažamečiu M. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu dėl jauno amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų tyčia bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau dviejų smūgių kumščiu ir nenustatytą kartų skaičių kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarant nesunkų A. Š. sveikatos sutrikdymą.

D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, 2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 00 val. 30 min., prie Dujotiekio g. 26A namo, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiais G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), I. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir mažamečiu E. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu dėl jauno amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą, visiems priėjus prie nukentėjusiojo M. J. ir bendrais veiksmais panaudojus fizinį smurtą, tai yra bendrai suduodant ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajam M. J. į įvairias kūno vietas, po to I. M. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukus nukentėjusiajam M. J. priklausančius, 645 Lt vertės daiktus: mobilaus ryšio telefonus „Samsung Galaxy Ace 5830“, 500 Lt vertės, ir „Nokia 6300“, 100 Lt vertės, o iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukus piniginę, 20 Lt vertės ir iš jos išėmus ir pasiėmus pinigus - 25 litus, piniginę grąžinus nukentėjusiajam M. J., visi pabėgo.

Be to, jis, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 235 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. liepos 16 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 13 val. 22 min., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai E. Š., tarnybinėse patalpose, adresu Taikos pr. 115, Kaunas, atliekant liudytojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, suprasdamas savo procesinę padėtį ir žinodamas teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą bei duoti tikrovę atitinkančius, t.y. nemelagingus parodymus, norėdamas, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, apklausos metu tyčia melagingai parodė (liudijo) apie tai, kad 2013 m. liepos 15 d., apie 13 val., jį esą sumušė keturi nepažįstami jaunuoliai.

I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad būdamas nepilnametis, 2013 m. liepos 24 d., apie 16 val. 30 min., viešoje vietoje – prie Taikos pr. 77 - to namo, Kaune, priėjęs prie nukentėjusiosios V. T., nuo jos kaklo nutraukė aukso grandinėlę ir pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. T. priklausantį, 1 000,00 Lt vertės turtą - 600 litų vertės auksinę grandinėlę su 400 litų vertės auksinį pakabuku.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d., apie 00 val. 30 min., prie Dujotiekio g. 26A namo, Kaune, veikdamas bendrininkų grupe kartu su nepilnamečiais G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), D. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir mažamečiu E. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu dėl jauno amžiaus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą, visiems priėjus prie nukentėjusiojo M. J. ir bendrais veiksmais panaudojus fizinį smurtą, tai yra bendrai suduodant ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajam M. J. į įvairias kūno vietas, po to, I. M. iš nukentėjusiojo M. J. kelnių kišenės ištraukus nukentėjusiajam priklausančius 645 Lt vertės daiktus: mobilaus ryšio telefonus „Samsung Galaxy Ace 5830“, 500 Lt vertės, ir „Nokia 6300“, 100 Lt vertės, o iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukus piniginę, 20 Lt vertės ir iš jos išėmus ir pasiėmus pinigus - 25 litus, piniginę grąžinus nukentėjusiajam M. J., visi pabėgo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. P., nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras - atmesti.

Nuteistųjų G. P., D. A. ir I. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniais nuteistųjų skundais nėra ginčijama jų kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistieji nesutinka tik su jiems paskirta bausme, prašydami ją sušvelninti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi, o jei bausmė skiriama nepilnamečiui - nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir paskirtimi (BK 80 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę apylinkės teismas nuteistųjų G. P., D. A. ir I. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.), įvertino nuteistųjų kaltės formą – nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia.

Skirdamas bausmę G. P., teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi, teistas keturis kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė vieną nesunkų ir tris apysunkius nusikaltimus, į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, todėl padarė išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir skyrė kaltinamajam mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę D. A., teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, mokosi, teistas keturis kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, todėl padarė išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir skyrė kaltinamajam mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertino ir tai, kad I. M. yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi, teistas du kartus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė du apysunkius nusikaltimus, į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, ir kaip jau minėta - į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, todėl padarė išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, skirdamas kaltinamajam mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus tai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamiesiems paskirtos bausmės buvo sumažintinos vienu trečdaliu.

Sutinkamai su BK 91 str. 3 d. nepilnamečiui teismas gali skirti laisvės atėmimo bausmę, jeigu kitos bausmės rūšies nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl nuteistiesiems skiriamos bausmės, ją skyrė atsižvelgdamas į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nu­teis­tųjų asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad teis­mas nepakankamai atsižvelgė į šias aplinkybes, ir jiems paskyrė per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo išvadomis, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems, todėl jų esmės nekartoja.

Nuteistieji nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau būdami anksčiau teisti, todėl teismas, atsižvelgęs ir į aukščiau paminėtas, nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, pagrįstai skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes. Be to, kaip matyti iš paskirtų bausmių dydžio už daugumą veikų, jos yra ženkliai mažesnės nei sankcijos vidurkis, todėl jų vertinti kaip per griežtų pagrindo nėra. Pažymėtina, kad G. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo motinos sveikata bei jo noru kuo greičiau išeiti į laisvę ir padėti mamai, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, juolab, kad paminėtos aplinkybės jau anksčiau nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Kadangi nusikaltimus, už kuriuos nuteisti D. A. ir G. P. padarė iki 2014-08-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, I. M. - iki 2014-05-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrino su nurodytais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę: G. P. – 4 metus laisvės atėmimo, D. A. – 2 metus laisvės atėmimo I. M. – 3 metus laisvės atėmimo. Teismas, bendrindamas nutiestiesiems paskirtas bausmes, parinko jiems palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino tik iš dalies sudėdamas, todėl ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismas, bendrindamas bausmes BK 63 str. 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu, nėra įpareigotas subendrintą bausmę paskirti ne didesnę nei bausmių vidurkis.

Pagal BK 92 straipsnį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Nuosprendžiais, su kuriais buvo bendrinama paskirta bausmė, nuteistiesiems jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl, atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, įvertinus nuteistuosius charakterizuojančią medžiagą, pagrįstai padaryta išvada, kad nuteistiesiems skirtinas realus bausmės atlikimas, kadangi taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagrindo nėra. Įvertinęs visumą paminėtų bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardintų aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas nei vienam iš nuteistųjų apeliantų nėra galimas, kadangi jų asmenybės teismui nekelia pasitikėjimo, nes nusikaltimų darymas yra tapęs jų gyvenimo būdu, kuris, manytina, nuteistųjų neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos nebus keičiamas. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali juos tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų padarytų veikų pobūdžiu ar asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti bausmę ar kitaip lengvinti nuteistųjų teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantai ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.

Atsižvelgiant į nuteistojo G. P. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jam paskirtos bausmės lyginamos su kitiems nuteistiesiems skirtomis bausmėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui paskirtos bausmės lyginimas su bendrininkui paskirta bausme nėra pagrįstas, kadangi skiriant bausmę ir nustatant jos dydį vertinama ne tik kiekvieno iš kaltininkų vaidmuo padarant nusikaltimą, tačiau ir kiekvieną nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, o ne kitam nuteistajam paskirtos bausmės dydis. Be to, skiriasi ir asmenų charakteristikos, todėl logiška, kad ne vienodos apimties yra ir jų teisių varžymas bei ribojimas, o skiriamos bausmės visada privalo būti individualizuojamos konkretaus teisės pažeidėjo atžvilgiu.

Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistiesiems bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., 91 str. nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų ir pačių nuteistųjų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir paskyrė tinkamos rūšies, ir dydžio bausmes bei subendrintą bausmę. Paskirtoji bausmė nėra per griežta, yra adekvati jų padarytoms nusikalstamoms veikoms ir neprieš­­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės pas­kir­čiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str., 54 str., 80 str., 91 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją dar labiau švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iš esmės akcentuojamos tos pačios aplinkybės, kurias tinkamai išnagrinėjo ir į kurias atsižvelgė individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų I. M., D. A. ir G. P. apeliacinius skundus atmesti.