Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (I t., b. l. 73–87) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. P-98 ,,Dėl E. S. atleidimo“; 2) grąžinti ją į Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas (A lygis, 18 kategorija); 3) įpareigoti atsakovą atlikti būtinus struktūrinius pakeitimus, susijusius su jos – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos – pareigybės įteisinimu; 4) priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. balandžio 13 d.; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti 3 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VPT) direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1K-254 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1K-254) ji buvo atleista iš VPT direktoriaus pavaduotojos pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 41 straipsnio 2 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 6 dalimi, Darbo kodekso 130 straipsnio 4,5 dalimis , 177 straipsniu, bei atsižvelgiant į VPT direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 1S-166 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos struktūros pakeitimo, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo pakeitimo, valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo, įsteigimo ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1S-166) 1.1. punktu buvo panaikinta VPT direktoriaus pavaduotojo pareigybė (lygis A, kategorija 18). Įsakymo Nr. 1K-254 1 punkte buvo nustatyta, kad atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko kol ji sugrįš iš atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis 3 metai, bet ne anksčiau nei vaikui (vaikams) sueis 3 metai. Neatsiradus aplinkybių dėl kurių ji turėtų gauti nėštumo ir gimdymo atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sueis 3 metai. Atleidimo iš darbo datą perkeliant iki to laiko, kada turi pasibaigti įspėjimo terminas, t. y. ne anksčiau kaip 2012 m. balandžio 2 d. (imtinai). Pareiškėja VPT direktoriaus Įsakymus Nr.1S-166 ir Nr. 1K-254 apskundė teismui, be to, prašė grąžinti į tas pačias pareigas ir priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu jos skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Įsakymo Nr.1S-166 1.1 punktą ir Įsakymą Nr. 1K-254, taip pat priteisė 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. liepos 12 d. nutartimi pakeitė minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikino tą šio sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Įsakymo Nr.1S-166 1.1 punktas. Minėtoje administracinėje byloje teismui pripažinus Įsakymą Nr. 1K-254 neteisėtu ir jį panaikinus, pareiškėja turėjo būti grąžinta į buvusią teisinę padėtį. Nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. pareiškėja nedirbo dėl ligos, nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, o nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. kovo 8 d. – vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėja 2013 m. kovo 9 d. grįžo iš vaiko priežiūros atostogų ir ketino dirbti VPT, nes VTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos draudė atleisti ją iš pareigų, o atleidimas iš pareigų Įsakymu Nr. 1K-254 teismo buvo pripažintas neteisėtu. Pareiškėja teigė, kad VPT direktorius pareiškė, jog į Tarnybą nepriims, šiam tikslui įgyvendinti 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-61 (toliau – ir Įsakymas Nr. P-61) paskelbė prastovą, nurodydamas, kad nėra galimybės skirti pareiškėjai darbo pagal iki 2011 m. lapkričio 30 d. eitas pareigas, o kito darbo, atitinkančio jos kvalifikaciją ir išsilavinimą nėra, pareiškėjai prastovos laikotarpiu vykti į darbą nereikia, bet bus mokamas minimalus vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną prastovos valandą.

Pareiškėja VPT direktoriaus įsakymą Nr. P-61 apskundė teismui ir prašė panaikinti. Be to, prašė grąžinti į eitas pareigas, priteisti darbo užmokesčio skirtumą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu jos skundą patenkino iš dalies. LVAT 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo iš dalies pakeistas: Įsakymas Nr. P-61 buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas konstatuojant, kad prastova valstybės tarnyboje negalima, įpareigojo atsakovą išmokėti darbo užmokesčio skirtumą ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Bylos dalį dėl grąžinimo į pareigas teismas nutraukė, nurodydamas, kad tapatus reikalavimas buvo išspręstas ankstesnėje byloje. LVAT konstatavo, kad VPT vadovas privalėjo paskirstyti Tarnybos funkcijas tokiu būdu, kad būtų užtikrinta pareiškėjos teisė į turėtas ar lygiavertes pareigas. Turėdama galutinį teismo sprendimą, pareiškėja 2014 m. gegužės 28 d. raštu kreipėsi į VPT direktorių dėl skyrimo į lygiavertes pareigas ir teismo priteistų sumų išmokėjimo. VPT direktorius 2014 m. gegužės 28 d. rašte Nr.4S-1757 nurodė, kad atsakymą pateiks iki 2014 m. gegužės 30 d., pareiškėja iki atsakymo pateikimą vykti į darbą neprivalo ir bus pakviesta atskiru pranešimu. Pareiškėja iki 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. P-98, t. y. iki įsakymo, kuriuo ji nuo 2015 m. balandžio 13 d. buvo atleista iš VPT direktoriaus pavaduotojo pareigų (A lygis, 18 kategorija), priėmimo atsakovo nebuvo pakviesta į darbą. Atsakovas 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr.4S-1777 informavo, kad lygiaverčių pareigų, kurios galėtų būti pasiūlytos, Tarnyboje nėra, kol situacija nepasikeis pareiškėja neprivalo vykti į darbą. Informavo, kad kreipsis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Pareiškėja 2014 m. gegužės 30 d. vėl raštu kreipėsi į atsakovą dėl teismo sprendimo vykdymo. 2014 m. birželio 4 d. rašte atsakovas nurodė, kad teismas nėra įpareigojęs sukurti pareiškėjai darbo vietą ir Tarnyba kreipsis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Pareiškėja 2014 m. birželio 5 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama nevilkinti teismo sprendimo vykdymo. Atsakovas nesprendė dėl lygiaverčių pareigų įsteigimo, kreipėsi į LVAT dėl proceso atnaujinimo ir sprendimo išaiškinimo, tačiau abu prašymai buvo atmesti (LVAT 2014 m. rugsėjo 9 d. ir 2014 m. spalio 29 d. nutartys). 2014 m. lapkričio 6 d. pareiškėja gavo VPT informacinį pranešimą Nr.8P-666, kad nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. gali būti atleista dėl pareigybės panaikinimo. Tarnyba 2014 m. lapkričio 20 d. pateikė pareiškėjai pasiūlymą Nr. 8P-666 dėl perkėlimo į vyriausiojo specialisto pareigas (lygis A, kategorija 12) nurodant, kad nepranešus apie apsisprendimą bus laikoma, kad ji pasiūlytų pareigų atsisako. VPT 2014 m. lapkričio 28 d. informavo, kad teismo sprendimą įvykdė tinkamai. Be to, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. lapkričio 3 d. paklausimą apie ketinimus vykdyti teismo sprendimą, informavo, kad kreipsis į Valstybės tarnybos departamentą dėl galimybės siūlyti pareiškėjai darbą – vienkartines užduotis, kurios priskirtos laisvoms pakaitinio valstybės tarnautojo pareigoms. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovui pranešimą suteikti lygiavertes pareigas. VPT 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr.4S-22 pasiūlė atlikti vienkartinę užduotį iki 2015 m. kovo 6 d. (siejant datą su būsimo atleidimo data) parengti ir pateikti VPT direktorei rekomendacijų projektą. Sutikimo atlikti vienkartinę užduotį atveju Tarnyba turėjo suteikti darbo sąlygas užduočiai atlikti Tarnybos patalpose. Pareiškėja kreipėsi į naują VPT vadovę, prašydama paaiškinimų dėl šių darbo santykių, taip pat ar ketinama jai suteikti lygiavertes pareigas, nes pasiūlyme akcentuotas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Tarnyba 2015 m. vasario 11 d. raštu Nr.4S-449 pateikė atsakymą, kad pareiškėja nėra atleista iš valstybės tarnybos, gauna darbo užmokestį, jai suteikiamos socialinės ir kitos garantijos, numatytos valstybės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Paaiškinta, kad pareiškėjai sutikus atklikti vienkartinę užduotį, jai bus suteikta darbo vieta Tarnyboje. Atsakymo pareikalauta iki 2015 m. vasario 20 d. Pažymėta, kad VPT teismo sprendimą yra įvykdžiusi. Pareiškėja 2015 m. vasario 18 d. paprašė patikslinti pasiūlymo atlikti vienkartinę užduotį esmę. Atsakymo negavo. VPT direktoriaus 2015 m.kovo 10 d. įsakymu Nr.A-28 pareiškėjai nenurodant pareigų buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2015 m.kovo 5 d. iki 2015 m. kovo 25 d., o 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr.P-98 nuo 2015 m. balandžio 13 d. buvo atleista iš VPT direktoriaus pavaduotojo pareigas (A lygis, 18 kategorija) taip ir nepradėjusi dirbti po to, kai teismas dar 2012 metais atleidimą iš tarnybos Įsakymu Nr. 1K-254 pripažino neteisėtu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. pareiškėja Tarnyboje nėra atlikusi jokių su darbine veikla susijusių funkcijų ir į darbą nėjo VPT vadovo nurodymu, tačiau gaudavo darbo užmokestį. Pareiškėjos statusas šiuo laikotarpiu Valstybės tarnybos įstatymo prasme (iki 2015 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr.P-98 priėmimo) neaiškus. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato valstybės tarnautojo statuso be pareigybės. Pareiškėja teigė, kad VPT direktoriaus 2015 m. balandžio 10 d. įsakymas yra neteisėtas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad pareiškėjos atleidimas dėl pareigybės panaikinimo buvo neteisėtas. LVAT, pripažindamas Įsakymą Nr.1S-166, sprendė tik dėl VPT vadovo galimybės atlikti struktūrinius pakeitimus ir tik šiuo pagrindu pakeitimus pripažino teisėtais, tačiau tai neatleido Tarnybos vadovo nuo kitų privalomų struktūrinių pakeitimų, susijusių su Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimu, nes atliekamais struktūriniais pakeitimais negalima valstybės tarnautojų teisių ir turimų socialinių garantijų. Pareiškėja akcentavo, kad ji nuo Įsakymo Nr.1S-166 priėmimo dienos turėjo Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą garantiją ir per visą šį laikotarpį nebuvo atliekami struktūriniai pakeitimai, pašalinantys esamą teisės pažeidimą. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad ji buvo atleista iš pareigų tik 2015 m. balandžio 10 d. ir iki to laiko jai buvo mokamas pareiginis atlyginimas, teigė, kad jos pareigybė visą laiką egzistavo, tai patvirtina ir Valstybės tarnybos departamento duomenys, esantys Valstybės tarnautojų registre, tačiau pareiškėjai nebuvo leista atlikti pareigas dėl VPT vadovo neteisėtų veiksmų. Įsakyme Nr.P-98 nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į LVAT 2012 m. liepos 12 d. nutartį, kuria paliktas galioti Įsakymas Nr. 1S-166, tačiau atsakovas neatižvelgia į kitus teismų procesinius sprendimus, tarp jų į LVAT 2014 m. gegužės 27 d. nutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad VPT vadovas privalo imtis reikalingų struktūrinių pertvarkymų ir pasiūlyti pareiškėjai lygiavertes turėtoms pareigas, nes tokią teisę jai suponuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybos direktorius to nedarė. Tarnybos vadovas neįgyvendino savo pareigos ir neatliko struktūrinių pertvarkymų, kad būtų užtikrintos pareiškėjos teisės, t. y. neįvykdė LVAT 2014 m. gegužės 27 d. nutarties.

Pareiškėja teigė, kad 2014 m. lapkričio 6 d. informacinis pranešimas Nr.8P-666 nesukuria jokių teisinių pasekmių. VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyti pranešimo apie būsimą pareigybės panaikinimą įteikimo minimalūs terminai, taip pat tarnautojo teisė sutikti su siūlomomis to paties lygio ar žemesnės kategorijos pareigomis. 2014 m. lapkričio 6 d. įspėjimą dėl pareigybės panaikinimo pareiškėja gavo praėjus daugiau nė 3 metams nuo pareigybės panaikinimo. Pranešime nurodytą dieną pareiškėja nebuvo atleista. Pareiškėja buvo atleista po mėnesio ir nėra aišku kaip jos atleidimas susijęs su Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.