- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-825-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00081-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- N. O. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-825-755/2014
Teisėja Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00081-2014-6
2014 m. lapkričio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-334-921/2014 pagal ieškovo ieškinį atsakovei A. M. trečiajam asmeniui N. O. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką su atsakove, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti vaikui išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo atsakovę turint kreditorių, o duomenų, kad ieškovas būtų informavęs minėtą kreditorių apie bylos iškėlimą nėra. Pažymėjo, kad ieškinyje nėra nurodytos turtinės teisės į žemės sklypą ir nepareikštas reikalavimas dėl šios teisės, nutraukiant santuoką, padalijimo. Nurodė, jog tikslinant ieškinį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo nuomotojo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pateikiant ieškinio ir jo priedų reikiamą skaičių kopijų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. M. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. Nurodo, kad teismas nenustatė pateiktų procesinių dokumentų neatitikimo jų formai ir turiniui. Teigia, kad apie atsakovės kreditorių ieškovas ieškinio padavimo metu negalėjo žinoti. Be to, kreditoriaus AB Swedbank įtraukimo į bylą klausimą ieškovas kėlė parengiamojo posėdžio metu, tačiau teismas šio klausimo nesprendė, kaip nesprendė ir dėl atsakovės pateiktos vartojimo paskolos sutarties prijungimo prie bylos medžiagos. Mano, jog atsakovė pati turėjo pateikti duomenis apie kreditorių ir pati jį informuoti apie iškeltą bylą. Teigia, kad nėra pagrindo valstybinės žemės sklypo nuomotoją įtraukti dalyvauti byloje dėl santuokos nutraukimo, nes neaiškukokias materialines teisines pasekmes priimtas teismo sprendimas sukels nuomotojui.Nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta kasacinio teismo nutartimi, nes ja buvo sprendžiami kiti nei šioje byloje klausimai. Tvirtina, jog proceso šalys yra valstybinio žemės sklypo nuomininkai ir jiems tenka pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 str., 138 str.). Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų Civilinio proceso kodekse numatytų turinio reikalavimų, papildomai keliami CPK 382 straipsnyje nurodyti specialieji reikalavimai, kuriuos lemia bylų dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo specifika. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.126 str.). Pagal CK 3.126 straipsnio nuostatas vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, disponuoja visomis ieškovo teisės ir pareigomis. Iš esmės tai savarankiškas ieškovas, kuris gali ginti savo teises visiškai savarankiškame procese, tačiau greitumo ir ginčo nagrinėjimo požiūriu tikslingiau visus šiuos reikalavimus nagrinėti vienoje byloje. Teismas turi teisę jiems pranešti apie galimybę įsitraukti į procesą. Nustatyta, kad 2014-01-21 ieškovas A. M., pateikęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų, nenurodė ieškinio pareiškimo metu žinomų jo ar jo sutuoktinės kreditorių bei nenurodė, kad kreditoriai yra informuoti apie iškeltą bylą (b. l. 3-6). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės A. M. atstovė 2014-08-18 pateikė teismo žiniai ieškovui siūlymą santuoką nutraukti abipusiu sutuoktinių sutarimu, be kita ko, sąlygose nutraukti santuoką nurodant solidarią ieškovo ir atsakovės atsakomybę vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį (b. l. 85-89). 2014-09-11 parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas išsiaiškino, jog apie atsakovės nurodytą vartojimo kreditą ieškovui nebuvo žinoma ir protokoline nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti duomenis apie turimus kreditorius ir sutartinius įsipareigojimus, kas buvo įvykdyta 2014-09-30 (b. l. 123-124, 140-143). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog iš tiesų ieškovui ieškinio pareiškimo metu nebuvo žinomi kreditoriai (CPK 185 str.). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog atsakovė A. M. nuomos sutarties pagrindo valdo žemės sklypą Maironio g. 21A, Utenos m. (b. l. 101-102). Sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, kartu sprendžiami klausimai dėl sutuoktinių turimų turtinių teisių, įsipareigojimų kitiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl valstybinės žemės nuomotojo įtraukimo į procesą, nes sprendžiant gyvenamojo namo padalinimo klausimą neatsiejamai turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl žemės, ant kurios stovi minėtas statinys, nuomos santykių su valstybe. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos trukmę ir joje atliktus procesinius veiksmus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 185 str.). Ieškinio neaiškumai iškilo ir buvo išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus, o jų nepašalinus, atsisakyti priimti ieškinį, pažeistų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). Pažymėtina ir tai, jog įstatymas suteikia teisę teismui savo iniciatyvą į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, ką nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir galėjo pirmosios instancijos teismas padaryti, įpareigodamas ieškovą pateikti reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų kopijų į bylą trauktiniems tretiesiems asmenims (CPK 47 str. 1 d.).
Dėl paminėto, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio nagrinėjimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.