Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2025 m. spalio 19 d., apie 0.50 val., Vilniuje, K. Kalinausko gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 4, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,63 promilės neblaivumą. Taip R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta visiškai. Vakarieniavo su draugais. Vakarienės metu suvartojo du alaus bokalus. Po to su draugais vyko į ne vieną barą, kuriuose vartojo iš pradžių alų, vėliau alkoholinius kokteilius. Tikslaus suvartoto alkoholio kiekio neprisimena. Apie vidurnaktį, vakarui pasibaigiant, nutarė su draugais išgerti po paskutinį gėrimą ir vykti namo. Apie 0.30–1 val. vyko namo, tačiau jam pasidarė šalta. Pamatė bendrovės „Bolt“ nuomojamą automobilį. Jautė, kad gali vairuoti, todėl važiavo link namų. Nuo alkoholio paskutinio vartojimo iki vairavimo pradžios praėjo apie 40 minučių. Bevažiuojant, jį sustabdė policijos pareigūnai. Nuvažiavo tik pora šimtų metrų. Su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis sutinka. Dėl savo elgesio labai gailisi, kvailai pasielgė.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKL-0716 kvitų matyti, kad 2025 m. spalio 19 d. R. T. 1.02 val. nustatytas 2,63, o 1.20 val. – 2,67 promilės neblaivumas.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. T. kaltė vairavus automobilį būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 2,63 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl iš R. T. pareikšto kaltinimo, kaip perteklinis, šalintinas jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 14 punkto, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pažeidimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

N. T. prašo perduoti R. T. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

N. T. yra aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, dirba vadybininke, darbdavio apibūdinama teigiamai, vykdo individualią veiklą, neteista, tris kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – stovėjimą vietose, kuriose tai draudžiama, baudos sumokėtos. Visa tai N. T. asmenybę apibūdina visumoje teigiamai. N. T. yra R. T. motina, jie gyvena kartu, tarpusavio ryšį apibūdino kaip tamprų, palaikantį. N. T., viena vertus, išreiškė aiškiai neigiamą požiūrį į R. T. poelgį, kita vertus, akcentavo norą ir pastangas jam padėti, kad tai daugiau nepasikartotų. Savo ketinimus N. T. patvirtino įsipareigojimu įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų. N. T. yra brandaus amžiaus, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį tam, kad galėtų R. T. daryti teigiamą įtaką. R. T. patikino įsiklausantis, vertinantis N. T. nuomonę. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad N. T. yra verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į tai, R. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį N. T. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (1 dalis); prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos (6 dalis).

N. T. įsipareigojimas įmokėti užstatą, jeigu teismas jį nustatytų, nagrinėjamu atveju reikšmingas tuo, kad rodo jos ketinimų rimtumą ir dar kartą patvirtina jos tinkamumą būti laiduotoja. Pritartina nagrinėjimo teisme dalyviams, kad užstatas nagrinėjamu atveju yra nereikalingas.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. T. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad jis yra neteistas, per pastaruosius penkerius metu administracine tvarka baustas vieną kartą už santykinai nepavojingą nusižengimą, laidavimo terminas nustatytinas minimalus.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu, be kita ko, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas); turto konfiskavimas (7 punktas); dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (10 punktas).

Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, be kita ko, teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia specialia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nusikalstamą veiką R. T. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. R. T. vairavo automobilį judriomis sostinės gatvėmis, kai jam nustatytas sunkus, didėjantis neblaivumo laipsnis, ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, akivaizdūs neblaivumo požymiai. Tai rodo didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, taip pat kitas nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. T. apibūdinančias aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas, kurios terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį.

BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis); kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (5 dalis).

Automobilis, kurį vairavo R. T., laikytinas nusikalstamos veikos priemone – konfiskuotinu turtu. Atsižvelgiant į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. T. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, viena kitą atsveria, siekiant prevencinio tikslo, R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilis R. T. nepriklauso, todėl iš jo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024, 12 punktas). VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė tokio automobilio kaina Lietuvoje su PVM yra 19 150 Eur. Minėta, R. T. gyvena su tėvais, studijuoja ir dirba. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis R. T. gauna 1 000–1 050 Eur per mėnesį dydžio darbo užmokestį (bruto). R. T. nurodė, kad iš gaunamo darbo užmokesčio moka už studijas. Viešųjų registrų duomenimis nekilnojamojo turto, kelių transporto priemonių R. T. neturi. Visa tai neleidžia R. T. turtinę padėtį apibūdinti kaip gerą, ji yra natūraliai nulemta jo amžiaus tarpsnio. Nors R. T. yra jauno, darbingo amžiaus, vis dėlto, tai, kad šiuo metu jis yra orientuotas į išsilavinimo gavimą, yra taip pat svarbu perspektyvos aspektu. Atsižvelgdamas į tai, taip pat nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. T. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurios nekartojamos, tai, kad jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, jog ketvirtadalio konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas nagrinėjamu atveju bus pakankamas šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti, be kita ko, alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Minėta, nagrinėjama nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta susiklosčiusioje situacijoje R. T. pasirinkto netinkamo elgesio varianto. Duomenų, pagrindžiančių R. T. piktnaudžiavimą alkoholiu ar priklausomybę nuo jo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė R. T. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

R. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 4 787,50 Eur, valstybės nuosavybėn.

R. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (laikomas voke prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“. Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

R. T. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „turto konfiskavimas 1-4209-1223/2025“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui.

R. T. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

N. T. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.