- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-488-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06113-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- U. Š., R. Š.
- Ieškovas
- G. G., M. G.
- Advokatai
- Darius Staškevičius, Ramūnas Širvys
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Neringai Janušauskienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Ramūnui Širviui, atsakovams U. Š., R. Š., jų atstovui advokatui Dariui Staškevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų U. Š. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. G., M. G. ieškinį atsakovams U. Š. ir R. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė: 1) priteisti iš U. Š. ir R. Š. (nepilnamečio V. Š. įstatyminių atstovų (tėvų)) solidariai, mažametės P. G., atstovaujamos įstatyminių atstovų (tėvų) M. G. ir G. G., naudai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti P. G. įstatyminiams atstovams (tėvams) M. G. ir G. G.; 2) priteisti iš U. Š. ir R. Š. (nepilnamečio V. Š. įstatyminių atstovų (tėvų)) solidariai, ieškovų M. G. ir G. G. naudai kiekvienam po 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovų M. G. ir G. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. vakare su atsakove sutarė, kad apie pusė valandos ieškovų dukra P. G. eis pas atsakovus pažaisti. Apie 20:30 val. išėjus pasiimti dukters, išgirdo dukters verksmą, išėjo atsakovę su P. G. ant rankų bei pasakė, kad jos sūnus V. Š. užgavo P. G. akį. Apie 22:00 val. duktė buvo stacionarizuota į vaikų akių ligų skyrių. Po operacijos sužinojo, kad reikėjo pašalinti pieštuko liekanas, susiūti rageną. Visą vasarą dukra nėjo į darželį, liepos pradžioje buvo pakartotinė operacija, rugsėjo gale buvo siūlų pašalinimas ir dar laukia lęšiuko operacijos. Po įvykio dukra buvo labai išsigandusi, nesisekė nuraminti, nepadėjo ir raminamieji vaistai. Buvo miego sutrikimų, po operacijos laikas taip pat buvo labai sudėtingas, reikėjo lašinti lašiukus, o tai P. buvo labai baisu, kad kažkas liečia jos akį. Ieškovė pati kreipėsi į medikus psichologinės pagalbos, vartojo paskirtus raminančius medikamentus „Cipralex“, nes buvo didelis nerimas, išgąstis. Prasidėjus teisminiam procesui ieškovės būklė dar labiau pablogėjo, teko padidinti vaistų dozes. Ieškovams nėra ramybės dėl ateities, kiekviena diena nežinomybė, ar gali atsirasti akies uždegimas ar iš šalies koks veiksnys. Iš atsakovų draudimo kompanijų gavo apie 1800 Eur, o iš savo kaupiamojo draudimo „Aviva“ gavo apie 2500 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė U. Š. nurodė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Ji padarė viską, kad būtų saugu, vaikai buvo jos priežiūroje, ji elgėsi kaip rūpestinga mama. Pieštukais gali naudotis vaikai nuo trijų metų. Jei būtų atvirkštinė situacija, jai užtektų žmogiško atsiprašymo. Mano, kad nėra tokios sumos, kuri atlygintų kas įvyko. Atsakovas R. Š. papildomai nurodė, kad po įvykio kitą dieną jie paskambino G. G. ir atsiprašė. Buvo labai sunku, nes tas įvykis įvyko jų namuose. Atsakovai nesutiko su ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš U. Š. ir R. Š. (nepilnamečio V. Š. įstatyminių atstovų (tėvų)) P. G. naudai, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, uzufrukto teise pavedant tvarkyti P. G. įstatyminiams atstovams (tėvams) M. G. ir G. G.. Priteisė solidariai iš U. Š. ir R. Š. ieškovų M. G. ir G. G. naudai kiekvienam po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priteisė ieškovų M. G. ir G. G. naudai iš U. Š. ir R. Š. iš kiekvieno po 2663 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškovų ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų nuomone, atsakovai nepaneigė jų kaltės prezumpcijos, atsakovė neužtikrino, kad vaikas nežaistų su tokiu daiktu, kuris neskirtas žaidimams, t. y. pieštukai nebūtų naudojami ne pagal jų paskirtį, atsakovų pateikta įvykio schema yra išgalvota tik siekiant išvengti atsakomybės. O atsakovai nurodo, kad įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas, mano, kad ieškovai neįrodė būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis P. G. naudai (15 000 Eur) yra aiškiai per didelis, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, vyraujančiai teismų praktikai, o patiems ieškovams neturi būti priteisiama neturtinė žala, kadangi tai susiję su pačiu asmeniu.
6. Dėl P. G. sužalojimo aplinkybių. Teismas nurodė, kad nuo pat įvykio dienos atsakovė įvykių seką nurodo beveik vienodai, nesutampa tik detalės, kurių klausiant pakartotinai ir nuolat asmuo gali neatsiminti ar susipainioti. Tačiau, įvertinęs apklaustų liudytojų paaiškinimus ir esant prieštaravimams tarp jų nurodomo galimo įvykio mechanizmo, likusių akies sužalojimo padarinių vertinimo ir atsakovės nurodomų aplinkybių, teismas laikė atsakovės paaiškinimus kaip suinteresuoto materialine bylos baigtimi asmens, nepatikimais, ir kuriais negalima remtis konstatuojant įvykio faktines aplinkybes. Nors atsakovė U. Š. teigė nemačiusi arba mačiusi kaip pieštukas išsprūdo iš sūnaus V. Š. rankų, bet remiantis liudytojų parodymais, teismo vertinimu, labiau tikėtina buvus tikslingai nukreiptą V. Š. rankos judesį ar veiksmą P. G. akies atžvilgiu.
7. Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Atsakovų nuomone, ieškovai neįrodė būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nagrinėjamu atveju, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas atmetė atsakovų argumentus kaip nepagrįstus ir sprendė, kad atsakovų atžvilgiu yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
8. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė nepakankamu tėvų valdžios panaudojimu konkretaus įvykio metu bei bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu. Nurodė, kad būtent tuo laiku, kai atsakovų sūnus lankė Kauno lopšelį - darželį „V.“ buvo stebimi tam tikri vaiko elgesio ženklai, kurie galėjo turėti įtakos kilti 2020 m. gegužės 27 d. įvykiui. Darželio aprašytos V. Š. nuotaikų kaitos tuo metu, sunkumai valdant emocijas, o atsakovės teigimu, pedagogų dėmesio stoka, visgi galėjo sąlygoti ir aktyvesnius veiksmus P. G. atžvilgiu. Be to, pats atsakovas R. Š. save įvardijo „savaitgaliniu“ tėčiu, nurodė mažai būnantis namuose ir visa rūpesčių našta tiek namų ūkiu, tiek vaikų auklėjimu bei ugdymu teko vienai sutuoktinei U. Š.. Todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą apie pakankamą atsakovų, kaip tėvų dėmesį ugdant sūnų bei valdžios panaudojimą savo sūnaus V. Š. atžvilgiu būtent tuo laikotarpiu kai jis lankė lopšelį darželį „V.“ ir 2020 m. gegužės 27 d. įvykio metu. Taigi atsakovės U. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu bei netinkama vaiko priežiūra įvykio metu, bei nepakankamu atsakovo R. Š. vaidmeniu sūnaus ugdymo procese. Už šiuos veiksmus taikant netiesioginės civilinės atsakomybės institutą atsakingi abu atsakovai U. Š. ir R. Š..
9. Dėl atsakovų kaltės. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų civilinės atsakomybės prezumpciją. Kadangi tėvai atsako už nepilnamečio iki keturiolikos metu padarytą žalą, todėl dėl įvykio, kurio metu sužalota mažametė P. G. yra mažamečio V. Š. tėvų U. Š. ir R. Š. kaltė.
10. Dėl priežastinio ryšio. Teismas nurodė, kad atsakovės U. Š. neteisėtas veikimas, nepakankamas motinos valdžios panaudojimas, nepakankamas atidumas, apdairumas ir rūpestingumas, nepakankamas atsakovo R. Š. vaidmuo sūnaus ugdymo procese sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp atsakovės U. Š., nepakankamo atidumo, neveikimo ir atsiradusios žalos mažametės P. G. sveikatai yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Tokiu mažamečio V. Š. tėvų nepakankamu tėvų valdžios nepanaudojimo atveju padėjo žalai atsirasti ir jai padidėti, todėl ir dėl to yra priežastinis ryšys tarp tėvų neveikimo ir atsiradusių pasekmių - P. G. patirtų sužalojimų.
11. Dėl neturtinės žalos atlyginimo P. G.. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas konstatavo kad dėl sužalojimų P. G. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, pagal byloje esančius medicininius dokumentus buvo sužalota P. G. kairioji akis, dėl šio sužalojimo ji jautė skausmą, verkė, gydymo metu skirta eilė medikamentų, tame tarpe ir nuo skausmo, atliktos operacijos, kurių metu taikyta narkozė, P. G. dėl sveikatos sužalojimo iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nuolatinius nepatogumus. Žalos mastą patvirtina teismo eksperto dr. P. P. 2020 m. spalio 2 d. teismo medicinos specialisto išvada, kad „Dėl ragenos rando bei regos sumažėjimo iki 0,1 P. G. 2019 m. gegužės 27 d. patirti kairės akies sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgdamas į tai, kad sužalojimus patyrė mažametis vaikas, kuriam žala padaryta dėl atsakovų nepakankamo atidumo, kad jų sūnaus elgesys buvo pavojingas kito asmens sveikatai, kad byloje yra duomenys, jog mažametės sužalojimai gali būti kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kad sprendimo metu ji nėra laikoma išgijusi, jos laukia ketvirtoji operacija, bei atsižvelgiant į pažeistos vertybės pobūdį, kaltę, pakenkimo sveikatai laipsnį ir mastą, neturtinės žalos padarinius, ateityje galinčius atsirasti įvairius nukentėjusios P. G. asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), teismas nustatė, kad ieškovė P. G., įvertinus, bet neįskaitant, išmokėtą 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei AB „Lietuvos draudimas" išmokėtą 729,19 Eur, t. y. iš viso 1479,19 Eur neturtinės žalos atlyginimą patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą. Teismas nenustatė objektyvių blogos atsakovų turtinės padėties aplinkybių, jog atsakovai negalėtų atlyginti tokio dydžio neturtinės žalos P. G., o priešingai, ieškovų pateikti duomenys apie atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą rodo, kad jų turtinė padėtis yra gera. Teismas sprendė, kad protingas ir teisingas P. G. priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 10 000 Eur iš atsakovų solidariai.
12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo M. G. ir G. G.. Teismas sprendžia, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad dėl įvykio mažamečio vaiko tėvai taip pat patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, stresą ir baimę dėl vaiko psichinės ir fizinės būsenos, nes nukentėjo jų mažametis vaikas, su kuriuo juos sieja ypatingai glaudus ryšys. Byloje įrodyta, kad mažametė P. G. patyrė sužalojimus dėl atsakovų kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisingumo bei protingumo principus, iš dalies tenkino ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisė ieškovams iš U. Š. ir R. Š. solidariai, kiekvienam po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, dėl patirto streso ir išgyvenimų, kurie įprastai patiriami tokio pobūdžio bylose, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma kompensuoti patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovai U. Š. ir R. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (1500 Eur už advokato suteiktas paslaugas rengiant apeliacinį skundą ir 270 Eur žyminis mokestis) apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog esant atsakovės U. Š. nudrožtiems pieštukams, atsakovų sūnus V. Š. savo ranka atliko veiksmą, nukreiptą į P. G. ir jai atsisukus, sužalojo jos kairę akį. Atsakovai su tokiu įvykio vertinimu nesutinka ir mano, kad teismas tokią išvadą padarė pažeisdamas CPK 176-185 str. įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Netinkamas ir neobjektyvus įrodymų vertinimas, nagrinėjamu atveju sąlygojo ir nepagrįstą teismo išvadą dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų atžvilgiu egzistavimo.
10.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė U. Š. yra vienintelis byloje apklaustas asmuo, kuris faktiškai buvo 2019-05-27 įvykio vietoje ir galėjo tiesiogiai papasakoti apie įvykio aplinkybes. Atsakovės U. Š. paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus nagrinėjamos bylos kontekste būtų galima tik nustačius, kad jie yra nenuoseklūs ir/ar prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Nors atsakovės U. Š. paaiškinimų nuoseklumo teismas nekvestionavo, tačiau U. Š. paaiškinimus kaip suinteresuoto materialinės bylos baigtimi asmens laikė nepatikimais. Sutikti su tolia teismo išvada nėra pagrindo. Įrodymų visetas patvirtina, kad labiau tikėtina, kad 2019-05-27 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu P. G. kairioji akis buvo sužalota, tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė vaikus tuo metu tiesioginėje priežiūroje prižiūrėjusi atsakovė U. Š.. Atsakovės U. Š. paaiškinimų nepaneigia jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl jų vertinti nepatikimais nėra pagrindo.
10.3. Teismo išvados dėl atsakovų neteisėtų veiksmų grindžiamos ne tik formaliu bei netinkamu 2019-05-27 įvykio faktinių aplinkybių įvertinimu, bet ir prielaidomis, kurios sudaro realų pagrindą abejoti teismo šališkumu. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė U. Š. lemtingo įvykio metu buvo tiek atidi, rūpestinga ir dėmesinga prižiūrėdama savo vaikus V. ir E., bei ieškovų dukrą P. G., kiek objektyviai buvo įmanoma. Šiuo atveju P. G. sužalojimas buvo nelaimingo atsitikimo, sąlygoto kelių vienu metu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pasekmė. Teismas konstatavo nepakankamą atsakovo R. Š. vaidmenį sūnaus ugdymo procese, tačiau šiuo atveju, atsakovo darbo pobūdis siekiant aprūpinti šeimą materialiai, nesuponuoja išvados, kad rečiau matydamasis su vaikais, jis jiems neskiria pakankamai dėmesio ar nepakankamai dalyvauja jų auklėjime ir ugdyme. Taip pat konstatuotina, kad faktinio priežastinio ryšio taip atsakovų veiksmų/neveikimo (vaikų priežiūros) ir P. G. patirtos akies traumos nėra. įvykio metu mažamečiai vaikai V. Š., E. Š. ir P. G. buvo saugioje aplinkoje tiesioginėje atsakovės U. Š. priežiūroje, o P. G. patirtą akies traumą lėmė kelių vienu metu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visetas, t. y. iš mažamečio vaiko V. Š. rankų išsprūdęs pieštukas ir tuo pačiu metu P. G. atliktas kūno judesys (galvos sukimas per petį). Akivaizdu, kad vertinant per protingo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, šių aplinkybių numatyti atsakovė U. Š. objektyviai negalėjo. Taigi nebuvo mažiausiai trijų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės.
10.4. Teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo P. G. ir ieškovams nesirėmė CK 6.250 straipsnyje nustatytu reglamentavimu, taip pat kasacinio teismo praktikos nuostatomis dėl pagrindinių kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Teismas rėmėsi tik neturtinę žalą didinančiais kriterijais, tačiau visiškai neatsižvelgė į neturtinę žalą mažinančių kriterijų visumą, dėl tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę žalos dydžiui nustatyti, skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė.
10.5. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, todėl teismo sprendimo turinys šioje dalyje neatitinka CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimų ir yra akivaizdžiai neteisėtas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Teismas, neatskleidė aplinkybių išimtinumo nagrinėjamu atveju, todėl priteisdamas neturtinę žalą ieškovams M. G. ir G. G., priėmė įstatymo ir teismų praktikos nuostatų neatitinkantį sprendimą.
10.6. Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies ieškovų naudai iš atsakovų priteisė visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 5326 Eur. Taigi, teismas ne tik nesivadovavo CPK 93 str. 2 p., bet ir netinkamai įvertino ieškovų procesinį elgesį. Ieškovų procesinis elgesys, kai iš atsakovų reikalaujama dvigubai didesnės sumos tik dėl tos priežasties, kad jie pareiškė ieškinį teisme, negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir tinkamas. Taip pat byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi klausimai - esminis ginčas byloje buvo kilęs dėl faktinių 2019-05-27 įvykio aplinkybių nustatymo ir vertinimo. Ieškovų turėtas išlaidas teismas privalėjo vertinti kaip pernelyg dideles ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai M. G. ir G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas sprendime nors ir expressis vertis (tiesiogiai) nepripažino, jog atsakovės U. Š. paaiškinimai tam tikrose dalyse akivaizdžiai prasilenkė su realybe, neatitiko tikrovės bei elementarios logikos, o užduodant nepalankius klausimus paaiškinimų turinys keitėsi, tačiau teismas visiškai pagrįstai laikė atsakovės U. Š. paaiškinimus nepatikimais, kadangi kiti įrodymai, kurie laikytini daug patikimesniais, juos paneigė.
11.2. Teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad egzistuoja atsakovų kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, kadangi ji ne tik buvo įrodyta bylos procese eigoje, bet atsakovų atžvilgiu taip pat taikytina kaltės prezumpcija, kurios jie nepaneigė. Pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, jog tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka savo pareigas, todėl tėvų kaltė visuomet yra. Nors teismas sprendime nepaminėjo, tačiau atsakovai savo kaltę iš esmės neigia tik formaliai, kadangi savo konkliudentiniais veiksmais iš karto po įvykio pripažino atsakomybę už sukeltą žalą, ėmėsi veiksmų atlyginti jos dalį. Tiek patys atsakovai, tiek jų draudikai laikė juos kaltais ir atsakingais dėl šio įvykio. Atsakovų pateikta įvykio schema yra akivaizdžiai išgalvota tik siekiant išvengti atsakomybės.
11.3. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad P. G. akis buvo sužalota pieštuku. Tai reiškia, kad tam tikri veiksmai su pieštuku lėmė P. G. patirtą žalą. Tuo atveju, jeigu V. Š. būtų tinkamai naudojęs pieštukus, nebūtų kilusi žala P. G. sveikatai, o būtent to neužtikrino atsakovai, kaip jo tėvai. Atsakovai sudarė pakankamas sąlygas tokiam savo sūnaus V. Š. elgesiui, todėl net nėra jokiu abejonių, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys, tarp atsakovų kaltės ir kilusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas nustatė visapusiškai ir išsamiai pagrįstą bei įrodytą neturtinės žalos dydį, nepriklausomai nuo to, jog patys ieškovai mano, kad patirtos neturtinės žalos dydis turėjo būti nustatytas daug didesnis. Šiuo atveju buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai leidžia daryti išvadą, kad pasekmes P. G. sveikatai yra itin sudėtingos. Būtent į tai buvo atsižvelgta teismui nustatant priteistinos žalos dydį. Sužalojimai akivaizdžiai turės įtakos P. išvaizdai, o tai gali turėti įtakos ir jos asmeniniam gyvenimui. Atsakovai nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, kad ieškovai pateikė duomenis apie jų turtinę padėtį į bylos medžiagą. Pažymėtina tai, kad vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų pagal CK 6.250 str. 2 d. yra kaltininko turtinė padėtis.
11.5. Priešingai nei nurodo atsakovai, paprastai tokios kategorijos bylose, kai sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju susijusiems asmenims, šių asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinė teisė iš nukentėjusiojo asmens teisės į tokios žalos atlyginimą. Todėl teismas, remdamasis išvestine teise į žalos atlyginimą, net nekartojo to paties teisinio pagrindo ir jo neaptarinėjo.
11.6. Priešingai nei nurodo atsakovai, teismas vadovavosi CK 93 str. 4 d. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovų procesinis elgesys nebūtų tinkamas. Taip pat visiškai teisingai motyvavo teismas, kad neturtinės žalos priteisimo bylose jos dydį nustato pats bylą nagrinėjantis teismas, o ne ieškovas. Teismas pagrįstai nemažino priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi atsižvelgiant į ginčo apimtį, sudėtingumą, išlaidos nėra nepagrįstai didelio dydžio. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylų kai mažametis vaikas nukenčia nuo kito mažamečio vaiko praktikoje nėra daug, todėl nagrinėjamu atveju buvo reikalinga atlikti išsamią teisės aktų ir teismų praktikos analizę vien siekiant tinkamai suformuluoti ieškinį ir reikalavimus, taip pat ieškovams teko didžioji dalis įrodinėjimo naštos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20 val. atsakovų namuose, (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu dėl mažamečio atsakovų sūnaus V. Š. veiksmų, ieškovų mažametei dukrai P. buvo sužalota kairioji akis. Ieškovai mano, kad atsakovai neužkirto kelio tam, kad jų vaikas nežaistų su pieštukais, kuriais buvo sužalota ieškovų dukros akis, atsakovė U. Š. būdama šalia savo vaiko, neužtikrino, kad pieštukai nebūtų naudojami ne pagal jų paskirtį.
20. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atsiradusios dėl minėto įvykio atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovų nepilnamečio V. Š. atstovų – atsakovų solidariai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo P. G. bei solidariai iš atsakovų po 2500 Eur neturinei žalai atlyginti kiekvienam ieškovui.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino ir dalies. Apylinkės teismas priteisė solidariai 10000 Eur iš atsakovų neturtinei žalai atlyginti P. G. bei po 1000 Eur solidariai kiekvienam ieškovui iš atsakovų neturtinei žalai atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės U. Š. neteisėtas veikimas, nepakankamas motinos valdžios panaudojimas, nepakankamas atidumas, apdairumas ir rūpestingumas, nepakankamas atsakovo R. Š. vaidmuo sūnaus ugdymo procese, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga. Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės U. Š., nepakankamo atidumo, neveikimo ir atsiradusios žalos mažametės P. G. sveikatai yra priežastinis ryšys, kuris yra pakankamas atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovai byloje neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės ir nepaneigė prezumpcijos civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra nustatyta atsakovų kaltė, kaip viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
22. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 ir kt.).
23. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nepilnamečio tėvų ar globėjų civilinė atsakomybė už žalą, padarytą vaikų iki 14 metų. Fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis), todėl negali būti atsakomybės subjektu. Tėvai atsako už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą, nesvarbu, gyvena kartu su nepilnamečiu ar ne. Už vaiko padarytą žalą atsako abu tėvai pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Aptarta teisės norma nustato, kad tėvų ir globėjų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei. Šiuo atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų ir globėjų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų ir globėjų kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnis). Taigi, pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų ir globėjų kaltė yra. Tačiau jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra.
24. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, išanalizavusi atsakovų apeliacinį skundą bei ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pakartotinai išklausiusi atsakovės U. Š. duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinusi kitus byloje pateiktus duomenis sprendžia, kad atsakovai įrodė, kad dėl įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovų nepilnametė dukra jų kaltės nėra (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, o atsakovai paneigė kaltės prezumpciją, todėl atsakovai turi būti atleisti nuo jiems prašomos taikyti civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).
25. Bylos duomenimis ieškovams sutikus 2019m. gegužės 27d. vakare jų dukra P. G. apsilankė pas atsakovus namuose. Svečiuojantis pas atsakovus įvyko įvykis, kurio metu, vaikams piešiant ieškovų dukra P. patyrė akies traumą. Nustatyta, kad visi vaikai buvo saugioje aplinkoje, tiesioginėje atsakovės U. Š. priežiūroje, atsakovė buvo šalia savo mažamečio sūnaus V. ir jį prižiūrėdama, buvo atidi, rūpestinga ir dėmesinga, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. Todėl negalima pripažinti, jog įvykio metu buvo atsakovės nepakankama nepilnamečio sūnaus priežiūra. Kaip matyti iš atsakovės duotų paaiškinimų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, kad vaikai užsiėmė veikla ( piešimu, spalvinimu), kuri būdinga tokio amžiaus vaikams. Vaikai piešė ir spalvino pieštukais ir tai darė ne pirmą kartą. Pagal gamintojo instrukcijas pieštukais galima naudotis vaikams nuo trijų metų amžiaus. Kaip nurodo atsakovė U. Š. įvykio aplinkybes, kad P. G. ir E. Š. sėdėjo prie vaikiškų staliukų atsisukusios nugara į atsakovę ir jos sūnų V.. Staiga iš sūnaus rankų išsprūdo pieštukas ir smailiuoju galu pataikė besisukančiajai P. G. į akį ir ją sužalojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad maži vaikai neturi nei fizinių, nei protinių gebėjimų, kad galėtų atlikti daugelį sudėtingų, saugios aplinkos palaikymo gyvybinei veiklai reikalingų, dalykų. Jie dar nesuvokia aplinkoje slypinčių pavojų ir nesupranta nei pačios saugumo sąvokos, nei asmeninės atsakomybės už saugią aplinką. Gi tėvams sunku numatyti, kaip pasielgs vaikas bet kuriuo momentu, todėl atsakovei U. Š. numatyti tokios situacijos, kad jos sūnui V.iš rankų išsprūdęs pieštukas smailiuoju galu pataikys į tuo pačiu metu per petį besisukančios P. G. akį ir ją sužalos, buvo objektyviai neįmanoma. Teisėjų kolegija netikėti atsakovės U. Š. duotais paaiškinimais, kaip tiesiogiai mačiusio įvykio aplinkybes asmens parodymais, neturi teisinio pagrindo, nes atsakovės paaiškinimai tiek duoti pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje yra nuoseklūs ir neprieštarauja faktinei situacijai. Ieškovų ieškinyje nurodomos aplinkybės ir duoti paaiškinimai apylinkės teisme negali būti pripažinti tiesioginiais įrodymais byloje, nes šie asmenys įvykio aplinkybių nematė, jų paaiškinimai yra išvestiniai iš kitų įrodymų. Kiti byloje esantys įrodymai, kuriais ieškovai įrodinėjo atsakovų kaltę nei patvirtina, nei paneigia, kad įvykio metu buvo atsakovės nepakankama nepilnamečio vaiko priežiūra ar nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, todėl jais remtis pirmosios instancijos teismui nustatant atsakovų kaltę nebuvo teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir neanalizavo atsakovų į ieškinį visų atsikirtimų argumentų dėl jų veiksmuose kaltės nebuvimo ir nenustatė visų aplinkybių tuo klausimu, o tik sprendime apsiribojo formalia fraze nurodydamas, kad dėl įvykio yra atsakovų kaltė, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, tai ypač svarbu buvo atlikti, nes ieškovų įrodymai kuriais jie grindė ieškinį buvo tik netiesioginiai ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė apeliacinės instancijos teismas.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai nurodo, kad atsakovai savo kaltę pripažino konkliudentiniais veiksmais ir ėmėsi veiksmų atlyginti jos dalį, o dabar savo kaltę neigia tik formaliai. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovų argumentus pažymėdama, kad teisme ginčas tarp šalių dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu klausimu nebuvo sprendžiamas ir nebuvo nustatinėjama atsakovų deliktinė atsakomybė. Taigi, savanoriškas prisidėjimas dėl medicininių išlaidų atlyginimo ieškovams už ieškovų dukros gydymą dar nereiškia kaltės pripažinimo fakto.
27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia apeliacinės instancijos teismui pripažinti atsakovų kaltės neturtinei žalai atsirasti už atsakovų nepilnamečio sūnaus atliktus veiksmus (CPK 185 straipsnis). Nenustačius kaltės fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovams, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – kaltės. Nenustačius aptartos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys), analizė tampa nereikalinga (CK 6.245-6.249 straipsniai).
30. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Šie nurodyti pažeidimai sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą už nepilnamečių padarytą žalą jų tėvams (CK 6. 275 straipsnio 1 dalis), todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovų ieškinį atmesti. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
18. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai yra pateikę duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 1 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (sąskaita už teisines paslaugas, pinigų mokėjimo kvitas). Prašomos priteisti išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovams iš ieškovų, t. y. iš kiekvieno po 650 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
19. Iš ieškovų taip pat priteistinos 12,44 Eur (iš kiekvieno po 6,22 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
20. Ieškovas G. G. 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 140 Eur avansą į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojų iškvietimą pirmosios instancijos teisme, tačiau avansas galimoms bylinėjimosi išlaidoms nebuvo panaudotas (CPK 90 straipsnis), todėl šis avansas grąžintinas ieškovui.
21. Tenkinus atsakovų apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, ieškovams nepriteistinos, tačiau pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams. Atsakovai pateikė duomenis, kad turėjo bylinėjimosi išlaidas – 270 Eur žyminį mokestį ir 1 500 Eur už suteiktas advokato paslaugas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos rengiant apeliacinį skundą – 1 500 Eur neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Atsakovams iš ieškovų priteisiamos 1 770 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 885 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2020m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme ir po 885 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 6,22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Grąžinti ieškovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) avansą, kuris 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas G. G.).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo.