Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, K. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu (1/3) ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 17 d. M. R. civilinį ieškinį K. Ž. dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nuspręsta atmesti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Iš G. A. ir K. Ž. solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 388,46 Eur nukentėjusiosios E. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. nuteista už tai, kad 2015 m. kovo 16 d., apie 18.00 val., veikdama bendrai su G. A., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, išprovokavo konfliktą, kurio metu K. Ž. tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį E. Š. į raktikaulio sritį, suėmusi už kaklo, smaugė nukentėjusiąją, grasindama papjauti, tyčia stiklo šuke sužalojo įvairias kūno vietas, po ko G. A. dviračio metaline rankena tyčia sudavė E. Š. ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai E. Š. padarydami kairio raktikaulio ir kairio alkūnkaulio lūžimus, daugybines galvos, veido ir dešinės blauzdos pjautines žaizdas, kraujosruvas abiejų riešų, čiurnos sąnarių bei blauzdų srityse. Tiek kairio raktikaulio, tiek kairio alkūnkaulio lūžimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų bendrų veiksmų nukentėjusios E. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios K. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistoji K. Ž. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir iš esmės kelia tik jai paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas K. Ž. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad šiuo konkrečiu atveju teismo apsisprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajai nulėmė tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą būdama anksčiau teista, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, bausta administracine tvarka, charakterizuojama neigiamai.

Pažymėtina, kad apeliantė padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tris alternatyvias bausmes: laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju nuobaudos tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti nuteistajai skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad K. Ž. būdama praeityje ne kartą teista, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, be abejonės žinodama apie gresiančią bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, to nepaisė ir vėl nusikalto. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji ne kartą atliko pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau tai jos elgesiui jokios įtakos nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys itin neigiamai apibūdina nuteistąją, atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jie rodo, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad K. Ž. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. O tai, kad ji labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nelaikytina esminiu argumentu, kurio pagrindu jai galima būtų skirti švelnesnę bausmės rūšį ar sutrumpinti paskirtos bausmės laiką. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistosios argumentai, kad tuo pačiu nuosprendžiu nuteistam G. A. už dvi nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė vos keturiais mėnesiais skiriasi nuo jai paskirtos bausmės trukmės, kai tuo tarpu ji padarė tik vieną nusikalstamą veiką. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o kiekvienam asmeniui skiriamos bausmės dydis yra individualizuojamas atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jai BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantei paskirta bausmė atitinka jos asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistosios K. Ž. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis nekeistinas.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajai K. Ž., išlaidas sudaro 56,97 Eur (T. 3, b. l. 48). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios K. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.