Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimu J. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą buvo nubaustas 1160 eurų bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2015 m. vasario 23 d. 14.17 val. Panevėžyje, S. g. ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu namu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,233 prom. girtumas), vairavo automobilį Mercedes Benz, E 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. J. K. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 14 p., 101 p. reikalavimus.

3. J. K. Panevėžio apygardos teismui skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

3.1 Nurodo, kad teisė vairuoti jam būtina, nes turi sveikatos problemų, sunkiai vaikšto, dėl padaryto pažeidimo gailisi, yra neteistas, pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Teigia, kad nuo pažeidimo padarymo praėjo beveik dveji metai, per tą laikotarpį pajuto nuobaudos poveikį, jo atžvilgiu atsiradusius suvaržymus, suprato bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų svarbą, dėl ko ėmėsi visuomenei naudingos veiklos, padėjo bendruomenės nariams, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir darantiems žalą sau ir aplinkiniams. Pirmosios instancijos teismas šias jo paminėtas aplinkybes suprato klaidingai ir skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad jis lankė anoniminių alkoholikų draugiją dėl savo turimų problemų. Teigia, kad nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino, naujų teisės pažeidimų nepadarė, pateikė teismui reikalingas pažymas dėl nuobaudos švelninimo, yra teigiamai charakterizuojamas, laikosi įstatymų, ateityje nebenusižengs. Be to, yra namo bendrijos pirmininkas, turi daug įsipareigojimų ir darbų bendruomenei rūpimais klausimais, dėl ko taip pat reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Mano, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai jau pasiekti ir yra visos sąlygos ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymui.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, o Panevėžio miesto apylinkės teismas J. K. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą išnagrinėjo dar galiojant ATPK, todėl šiuo atveju apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal bylos nagrinėjimo metu galiojusį įstatymą.

6.1 Skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsisakymą tenkinti J. K. prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad J. K. buvo nubaustas minimaliomis nuobaudomis, o jo nurodomos aplinkybės dėl vairuotojo pažymėjimo būtinumo nėra išskirtinės ir nesuteikia pagrindo manyti, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai jau pasiekti.

6.2 Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

6.3 ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

6.4 Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. naujų teisės pažeidimų per laikotarpį nuo nuobaudos paskyrimo nėra padaręs, pateikė papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, teigiamai jį apibūdinančią charakteristiką ir yra praėję daugiau kaip pusė laiko, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, J. K. atitinka visas ATPK 329 straipsnyje numatytas formaliąsias sąlygas, kurioms esant galimas nurodytos teisės atėmimo termino sutrumpinimas.

6.5 Tačiau taikydamas ATPK 329 straipsnio nuostatas, teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę turi atsižvelgti ir į tai, ar jis praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, į pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu, bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šiuo aspektu būtina akcentuoti, jog galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

6.6 Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

6.7 Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, apeliantas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimu minimalia bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, ko pasekoje padarė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę. Už minimame straipsnyje nurodytą pažeidimą įstatymo leidėjas numato griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

6.8 Vertinant pažeidėjo asmenybę pabrėžtina ir tai, kad nors jis pateikė teigiamai jį apibūdinančias charakteristikas, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo, kad jis nėra linkęs pasimokyti iš savo klaidų ir leidžia abejoti jo teiginiais, jog administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo išdėstyti argumentai dėl jo darbo pobūdžio, visuomeninės veiklos ir sveikatos būklės, pažymint, kad nagrinėjamu atveju šios aplinkybės vis tik nelaikytinos išskirtinėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

6.9 Šių duomenų kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, tam tikrais įsipareigojimais ar galimybe rūpintis kitais asmenimis, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl, vis tik laikytina, kad pažeidėjui ir jo aplinkoje esantiems asmenims dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

7. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.