Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis Šiaulių darbo rinkos mokymo centre , nevedęs, 2011-05-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 mėnesiams ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), 2011-10-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnis), teistas 2012-01-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 15 parų areštu, teistas 2012-06-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 litų) dydžio bauda, kuri sumokėta 2012-09-15, teistas 2014-12-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu, teistas 2016-02-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto, bausmę atlikęs (2016-04-01 paleistas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Marijampolės PN), teistumas neišnykęs, paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. B. 2017m. vasario 25 d. , apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė koja vieną smūgį į galvos sritį mažamečiui P. M., gim. (duomenys neskelbtini), po smūgio nukentėjusiajam nugriuvus, sudavė rankomis bei spyrė kojomis ant žemės gulinčiam mažamečiui P. M. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam P. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis draugui P. M. buvo davęs pardavimui savo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“. P. jo telefoną sudaužytą, su įskelti ekranu grąžino po kelių dienų. Jis P. tada aprėkė, bet nemušė. Praėjus maždaug savaitei , galėjo būti 2017 m. vasario 25 d., apie 18-19 val., išgėręs alkoholio, būdamas girtas, (duomenys neskelbtini), iš draugų ėjo namo. Netoli (duomenys neskelbtini), namų sutiko P., kuris ėjo su savo broliu G.. Sutikęs P. prisiminė savo sugadintą telefoną, todėl supyko ir kažką P. pasakęs, jam sudavė vieną smūgį koja į galvą, P. galėjo nuo smūgio nugriūti. Nugriuvusį jį mušė rankomis, galėjo spirti ir kojomis. Smūgių galėjo būti nemažai. Buvo labai girtas, todėl neprisimena kiek ir kur tiksliai pataikė smūgių P. M.. P. tylėjo. Jo brolis G. sakė jam baigti, tada jis nebemušė ir išėjo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Girtumas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Mano, kad jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų atsitikę ir jis nebūtų taip elgęsis. Po įvykio P. atsiprašė, šiuo metu jų tarpusavio santykiai yra geri, su P. mama sutaria gerai. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Neseniai išsilaikė vairuotojo teises. Pabaigęs mokslą, žada įsidarbinti Šiauliuose pas brolį autoservise, nes mokosi autošaltkalvio specialybės.

Po kaltinamojo P. B. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei , įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Iš 2017-02-25 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo V. L. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2017-02-25. apie 18.53 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), P. M. sumušė P. B.. Mušė rankomis, spardė kojomis. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad žodinio konflikto metu girtas (nust. 2,78 prom. girtumas) P. B. sumušė P. M.. Dėl sukelto fizinio skausmo mažametis pasisakė savo motinai M. J., kuri pranešė apie įvykį policijai (b.l. 6).

Iš 2017-02-25 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (b.l. 15 – 20).

Iš 2017-03-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 365/2017(04) matyti, kad VšĮ „Pakruojo ligoninė“ asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta: P. M. atvežtas GMP 2017-02-25, 19.59 val. Buvo sumuštas. Skundžiasi galvos skausmu. Diagnozė: galvos sumušimas. Specialisto išvada: P. M. kūne sužalojimų nėra. Galvos sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (b.l. 26).

Mažamečio nukentėjusiojo P. M., apklausto Pakruojo rajono apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai, kad jį sumušė draugas P. B.. Taip nutiko dėl to, kad jis apdaužė P. B. telefoną. Po 4 – 5 d. sutiko P. B., kai ėjo kartu su broliu G.. Tai buvo vasario mėnesį, apie 18.00 val. Susitiko prie bendrabučio (duomenys neskelbtini), kur yra netoli parko. Jam P. B. sudavė į galvą, į smilkinius koja ir „kuloku“. Smūgių „kuloku“ buvo 5 – 10, koja – tiek pat. Po smūgių jam skaudėjo galvą. Prie kairiojo ir dešiniojo smilkinių jam liko mėlynės bei krumplių žymės. Kiek ilgai tos mėlynės išsilaikė neatsimena. P. B. jam trenkė į visas kūno dalis. Jam skaudėjo, bet žymių ant pilvo neliko. Daugiau nieko neatsimena, nes jį smarkiai sudaužė. Gali būti, kad buvo smūgiai ir į petį bei krūtinę. P. B. prieš suduodamas priekaištavo, kad jis sudaužė jo telefoną. Kai jis daugumą smūgių sudavė, jis gulėjo. Priėjo brolis G. ir jį atitraukė, tada nebemušė. G. muštynes matė. P. B. vėliau slėpėsi nuo policijos. Greitąją pagalbą iškvietė mama. Jai apie tai, kad jį sumušė, pasakė „podė“. Kas nuvežė į „greitąją pagalbą“ nepamena. Kiek laiko gydėsi neatsimena, į mokyklą nėjo penkias dienas, tai gal tiek ir gydėsi. Ligoninėje negulėjo. Po muštynių kitą dieną P. B. matė. Jis jo atsiprašė, bet ne tą dieną, o kitą. Sakė, kad primušė netyčia, nenorėjo, tiesiog taip padarė, nes buvo visiškai girtas, nes tada jis vos paeiti galėjo. Pirmas P. B. smūgis buvo į galvą iš kojos, jis nugriuvo, tada kiti smūgiai buvo suduoti jam gulint. Brolis G. jį nunešė pas „podę“, kuri gyvena centre (b.l. 38 – 39).

Liudytojos M. J. parodymai, kad 2017 m. vasario mėn., dabar tiksliai dienos nepasakys, nes neprisimena, žino, kad buvo šeštadienis, kažkur apie 19.00 val., ji buvo namuose. Į mobiliojo ryšio telefoną iš mažamečio sūnaus P. M. krikštamotės K. Š. gavo SMS žinutę, kurioje ji paprašė jai paskambinti. Ji paskambino ir sužinojo, kad yra sumuštas jos sūnus P.. Ji labai išsigando, nubėgo pas K. į namus, kur pamatė, kad Pijus guli paguldytas lovoje, jam ant galvos buvo uždėtas šlapias rankšluostis. Sūnus atrodė išsigandęs, drebėjo. Kažkokių ypatingų sumušimo požymių ant jo veido iš karto nepamatė. Kai pradėjo klausti, kas atsitiko, sūnus pasakė, kad jį sumušė P. B.. G. jai sakė, kad einant miestelio gatve, jie abu susitiko P. B., kuris buvo girtas. P. B. trenkė sūnui kumščiu ir šis nugriuvo ant žemės. Tada P. B. pradėjo mušti ant žemės gulintį sūnų, sūnus rankomis užsidengė galvą. G. sakė, kad P. B. sūnų spardė kojomis ir mušė rankomis, pagrinde visi smūgiai buvo suduoti į galvą. Kiek smūgių galėjo būti suduota G. neįvardino. Bekalbant su vaikais ji matė, kad sūnus prastai jaučiasi, todėl paskambino policijai ir „greitajai“. Atvažiavusi „greitoji“ P. atvežė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių. Matė, kad sūnui yra paraudusi ir patinusi abiejų pusių smilkinių sritis, pakaušyje buvo guzas, pakaušio dešinėje pusėje matėsi įbrėžimas. Daugiau jokių sužalojimų sūnaus kūne nesimatė. Ligoninės priėmimo skyriuje sūnų apžiūrėjo budintis gydytojas, jis sakė, kad būtų gerai sūnų stebėjimui trejetui dienų palikti ligoninėje, tačiau ji pasakė, kad namuose yra daugiau vaikų, kuriuos turi prižiūrėti, todėl sutarė, kad sūnų ji vežasi namo, bet jeigu jis pradėtų vemti, iš karto važiuos į ligoninę. Gydytojas liepė duoti P. vaistų nuo galvos skausmo. Priėmimo skyriuje sūnui jokie tyrimai nebuvo atlikti, tiesiog jį apžiūrėjo gydytojas ir išleido gydytis namuose. Grįžus namo P. dejavo, kad šiek tiek svaigsta galva. Ji, kaip sūnaus mama ir atstovė pagal įstatymą, prašo, kad P. sumušęs P. B. būtų nubaustas pagal įstatymą. Ji nei savo, nei sūnaus vardu civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereiškia ir jo ateityje nereikš nei dėl fizinės žalos, nei dėl patirtų materialinių išlaidų, ji nori, kad P. B. jos ir sūnaus atsiprašytų, pripažintų savo kaltę ir ateityje prieš sūnų nebesmurtautų (b.l. 44 – 45).

Nepilnamečio liudytojo G. M. parodymai, kad 2017-02-25, apie 18.30 val., jis su broliu P. M. ėjo (duomenys neskelbtini), link specialiosios mokyklos bendrabučio ir susitiko girtą P. B., kuris spyrė broliui į galvą. P. M. pargriuvo. Tada P. B. jam sudavė 10 – 12 smūgių kumščiu į petį, krūtinę, paskui 15 – 20 smūgių kojomis spyrė P. M. į galvą ir kitas kūno vietas. P. B. kaltino P. M. sudaužius jo telefoną. Sumušęs P. M. P. B. nuėjo link savo namų (duomenys neskelbtini), (b.l. 46).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojama nusikaltimą – smurtaujant sukėlus mažamečiui P. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą ,yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis tyčia spyrė koja vieną smūgį į galvos sritį mažamečiui P. M., po smūgio nukentėjusiajam nugriuvus, sudavė rankomis bei spyrė kojomis ant žemės gulinčiam mažamečiui P. M. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dvidešimt smūgių.

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė, esant recidyvui (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam P. B., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, 56 straipsnyje.

Kaltinamasis P. B. teistas, teistumas neišnykęs ( b. l.52-58, 59-72,73-75,76-79,80-84,85-88,89-92,93-97), padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), susijusį su smurtu , metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b. l.98-113), psichiatro ir priklausomybės įskaitoje neįrašytas ( b .l. 115), todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) P. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis P. B. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. B. anksčiau teistas, tačiau bausmę atlikęs, įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą , yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė , jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, atsiprašė nukentėjusiojo, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, jis nedirba , tačiau registruotas darbo biržoje, seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi, jis yra jauno amžiaus, šiuo metu mokosi.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo P. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją , P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).

P. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu laikinai sulaikytas buvo 2017-02-25 20.15 val. (b.l. 123), paleistas – 2017-02-26 13.10 val. (b.l. 140), todėl į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas -1 diena.

P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 138 – 139), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-307,312-313str.str.teismas

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 ( devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti P. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, P. B. paskirtos 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąjį P. B. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-25 iki 2017-02-26, t. y. vieną dieną.

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.