- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-28
- Bylos Nr.
- AS-261-472-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos liberalų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjungos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 29 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos liberalų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašoma:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 17 „Dėl valstybės biudžeto dotacijos politinėms partijoms dydžio nustatymo“ 3 punkto nuostatą „Pirmojo pusmečio dotacija yra 10 mln. Lt“, 4 ir 5 punktus;
2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 42 „Dėl valstybės biudžeto dotacijos politinėms partijoms dydžio nustatymo“ 3 punkto nuostatą „Antrojo pusmečio dotacija yra 10 mln. Lt“, 4 ir 5 punktus;
3) įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 15 straipsnyje nurodytam dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimui skiriama Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme politinėms partijoms numatytų 20 mln. litų dydžio asignavimų dalis bei ši dalis įstatymo nustatyta tvarka būtų paskirstyta teise į dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimą turinčioms politinėms partijoms.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 42 „Dėl valstybės biudžeto dotacijos politinėms partijoms dydžio nustatymo“ galiojimą.
Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas nurodė, kad nesustabdžius šio teisės akto, kuris turi būti įgyvendintas Finansų ministerijai į politinių partijų sąskaitas pervedant ginčijamu teisės aktu joms skirtas valstybės biudžeto dotacijų sumas, galiojimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasidarytų negalimas. Teismui priėmus sprendimą įpareigoti atsakovą nustatyti dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimui skiriamą 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme politinėms partijoms numatytų 20 mln. litų dydžio asignavimų dalį, dalies išlaidų politinei kampanijai kompensacijoms mokėti turės būti paskirstyta iki 4099921,84 litų. Nesustabdžius ginčijamo sprendimo, teismo įpareigojimas negalės būti įgyvendintas, kadangi valstybės biudžete nebus šiam tikslui skirtų asignavimų (jie bus panaudoti paskirsčius pirmojo ir antrojo pusmečio dotacijas), kurie galėtų būti panaudoti jį įgyvendinant. Įgyvendintas sprendimas visus 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme politinėms partijoms numatytus asignavimus paskirstyti valstybės biudžeto dotacijoms mokėti, turės tiesioginę įtaką jokio finansavimo iš valstybės biudžeto negaunančių politinių partijų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, konkurencinėms galimybėms 2008 m. spalio 12 d. įvyksiančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose – politinės partijos, gavusios politinių dotacijų forma, turės didesnes tinkamo politinės kampanijos finansavimo galimybes nei jokio valstybės finansavimo iki rinkimų negavusios politinės partijos, kas gali turėti įtakos rinkimų rezultatams. Teismui tenkinant skundo reikalavimus, pripažinus, kad valstybės biudžeto dotacijoms skirta asignavimų suma buvo nepagrįstai didelė, tai reikš, jog 2008 m. spalio 12 d. įvyksiančiuose Seimo rinkimuose valstybės biudžeto dotacijas gavusios partijos turėjo nepagrįstą pranašumą, o valstybės finansavimo nepagrįstai negavusios partijos, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, rinkimuose buvo nepagrįstai diskriminuotos. Tokios diskriminacijos pasekmės negalės būti pilnai pašalintos jokiomis priemonėmis – įvykusių rinkimų rezultatų įtaka tolimesnei partijų veiklai, partinei sistemai, jos raidai turės pasekmių, kurių negalima nei panaikinti, nei pakeisti. Skundžiamo sprendimo laikinas sustabdymas nepažeistų į valstybės biudžeto dotacijas pretenduojančių politinių partijų teisių, kadangi įstatymas numato, jog teisės į antrojo pusmečio dotaciją realizavimo terminas yra lapkričio 15 d., iki kurios tikėtina ginčas dėl jų skyrimo bus išspręstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 29 d. nutartimi priėmė patikslintą skundą nagrinėti teisme ir atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei į tai, kad, jei ir, skundo patenkinimo atveju, atsirastų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
1. pirmosios instancijos teismas nutarties iš esmės nemotyvavo, netyrė ir neįvertino prašyme nurodytų aplinkybių; nespręsdamas ir neturėdamas teisės spręsti bylos iš esmės, pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė abstrakčiai nurodydamas, kad, skundo patenkinimo atveju, neigiamos pasekmės galės būti pašalintos įstatymo nustatyta tvarka išieškant žalą ir jos neapsunkins sprendimo vykdymo.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patenkinus skundą atsakovas bus įpareigotas per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti dalies išlaidų politinei kampanijai kompensavimui skiriamą 2008 metų valstybes biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme politinėms partijoms numatytų 20 mln. litų dydžio asignavimų dalį. Atsakovas dalies išlaidų politinei kampanijai kompensacijas gali skirti tik iš valstybės biudžete numatytų asignavimų politinėms partijoms, ir šių asignavimų buvimas bei dydis tiesiogiai lemia dalies išlaidų politinei kampanijai kompensacijų skyrimo galimybes bei jų dydį, kas, nesant likusių valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms, kelia abejonių minėto įpareigojimo įgyvendinimo, tame tarpe ir nustatytais terminais, galimybėmis.
3. teismas neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų sprendimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priėmimo pagrįstumo kriterijų ir skundžiamo akto sustabdymo atitikimą šiems kriterijams patvirtinančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad reikalavimas taikyti užtikrinimo priemones turi būti konkretus ir aiškus. Remiantis ABTĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Adm. byla Nr. A2-492/2007) paaiškino, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kuriuo patenkinamas nereikštų pažeistų teisių apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjamu atveju abu ginčijami sprendimai – 2008 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 17 „Dėl valstybės biudžeto dotacijos politinėms partijoms dydžio nustatymo“ ir 2008 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 42 „Dėl valstybės biudžeto dotacijos politinėms partijoms dydžio nustatymo“ yra įvykdyti, t. y. jais atitinkamos partijoms paskirtos dotacijos yra išmokėtos.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Naujoji sąjunga (socialliberalai) su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos lenkų rinkimų akcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atskirąjį skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 42 „Dėl valstybės biudžeto dotacijos politinėms partijoms dydžio nustatymo“ galiojimą.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Tokia pozicija nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr.AS11-367/2007, AS15-622/2006; iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi ir administracinėse bylose Nr.AS16-528/2007, AS8-488/2007. Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5 230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Tačiau sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimui. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų. Be to, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės.
Paminėtos nuostatos atsispindi ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr.AS16-528/2007, Nr.AS6 496/2006, Nr. AS15 622/2006).
Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 42 „Dėl valstybės biudžeto dotacijos politinėms partijoms dydžio nustatymo“ galiojimą.
Todėl atsižvelgiant į nurodytas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatas būtina įvertinti ar nagrinėjamoje administracinėje byloje atsisakius taikyti šią konkrečią reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, svarbu nustatyti ar nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.
Pareiškėjas prašo sustabdyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 42 „Dėl valstybės biudžeto dotacijos politinėms partijoms dydžio nustatymo“ galiojimą. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, politinės partijos, gavusios valstybės dotacijas, turės didesnes tinkamo politinės kompanijos finansavimo galimybes, ir didesnį pranašumą, nei jokio valstybės finansavimo iki rinkimų negavusios polinės partijos, kurios rinkimuose bus nepagrįstai diskriminuojamos.
Teisėjų kolegija pažymi,kad nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia politinių partijų diskriminavimo klausimo. Šiuo atveju vertinama tik teismo sprendimo įvykdymo galimybė. Bbylos medžiagoje nėra įrodymų ir pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, kadangi teismas nemotyvavo ir netyrė įrodymo.
Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo priemones pateiktus argumentus, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nurodė, dėl kokių priežasčių atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą, taigi darytina išvadą, kad procesinių teisės normų priimant nutartį nepažeidė.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog stabdyti ginčijamo administracinio akto dalies galiojimą nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.