- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-183-318-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Virginija Švedienė
- Nukentėjusysis
- A. U.
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-183/2011 m.
2011 m. vasario 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir perduota Z. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutraukta.
Iš J. P. priteista A. U. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 847 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2009-11-19 apie 19.00 val. Vilniuje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Žirmūnų gatve link Kareivių gatvės pirma eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Žirmūnų g. 87 pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus, buvo neatidi ir neatsargi, nesustojo prie pėsčiųjų perėjos, kai ta pačia kryptimi gretima antra eismo juosta važiavęs automobilis prie perėjos sustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti ar sukelti pavojų, ir kliudė pėsčiųjų perėja jai iš kairės į dešinę ėjusį pėsčiąjį A. U.. Dėl to pėsčiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio: civilinio ieškovo A. U. ieškinį atmesti arba perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; iš civilinio atsakovo A. U. priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tvirtina, jog nukentėjusiajam priteista 5000 Lt dydžio neturtinė žala neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Draudimo bendrovės nukentėjusiajam atlyginta suma, apeliantės manymu, visiškai atitinka ieškovo patirtą neturtinę žalą.
J. P. teigia, jog apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju akcentavo tik A. U. sužalojimo faktą ir patirtas fizines bei dvasines kančias, tačiau ignoravo kitas aplinkybes, turinčias įtakos žalos dydžiui, t.y. kad žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta autoįvykio metu dėl neatsargumo, jos padaryti eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, turtinė žala yra sąlyginai maža, jos turtinė padėtis yra sunki (gaunamas uždarbis yra nedidelis, atsižvelgiant į būtinas išlaidas). Be to dėl eismo įvykio yra kaltas ir pats ieškovas, nes įvykio metu buvo neblaivus (jo kraujyje rasta 0,42 ‰ etilo alkoholio), taip pats savo neatsargiais veiksmais prisidėjo prie eismo įvykio kilimo. Apeliantė pažymi, jog ieškovas nepateikė rašytinių ar kitų įstatymų leistinų įrodymų apie pasekmes jo dvasinei ir emocinei sveikatai.
J. P. tvirtina, jog teismas klaidingai nustatė žalos atlyginimo subjektą, nes civilinės atsakomybės draudimo atveju asmens turtinė atsakomybė už jo padarytą žalą pirmiausia yra užtikrinama draudimo įmonės lėšomis. Nurodo, kad jos, kaip automobilio valdytojos, civilinė atsakomybė buvo apdrausta UABD „ERGO LIETUVA“, todėl neturtinę žalą ieškovui pirmiausiai turėtų atlyginti draudimo bendrovė, o ji pati – tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakaktų žalai visiškai atlyginti.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis A. U. parašė atsiliepimą, kuriame teigia, jog su atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog draudimo kompanija neturtinės žalos išmokėjo tik 1980 Lt, todėl likusią dalį turi atlyginti J. P.. Teigia, kad jam nustatytas girtumo laipsnis tik 0,42 promilės, kuris neturėjo įtakos autoįvykio kilimui, nes jis per gatvę ėjo tam nustatytoje vietoje ir jokių KET reikalavimų nepažeidė. Ta aplinkybė, kad J. P. kaltina jį dėl autoįvykio, verčia abejoti jos nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų.
Nukentėjusysis mano, jog apeliacinio skundo argumentas dėl sunkios kaltininkės turtinės padėties taip pat yra nepagrįstas, nes pastaroji turi naują automobilį, nuosavą namą, nuolatinį pragyvenimo šaltinį.
Teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis A. U. prašė atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroras prašė atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Apeliantė nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės neginčija. Kolegijai šie klausimai taip pat abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama paduoto apeliacinio skundo ribose.
Apeliantė J. P. sutinka, kad jos nusikalstamais veiksmais A. U. buvo padaryta neturtinė žala, tačiau mano, jog ši žala neviršija draudimo kompanijos jam išmokėtos 1980 Lt sumos. Šis J. P. apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. nurodytais kriterijais – neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad dėl nusikalstamų J. P. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta A. U. sveikata. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog nukentėjusiajam nustatytas dešinio kelio sąnario vidinio šalutinio ir priekinio kryžmeninio raiščių plyšimas (b.l. 37-38). Dėl padaryto sužalojimo A. U. buvo laikinai nedarbingas nuo 2009-11-20 iki 2010-02-26 (b.l. 86-87, 114), t.y. daugiau kaip tris mėnesius, vaikščiojo su langete ir ramentais. Nukentėjusysis tvirtina, jog sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, planuojama kojos operacija. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tame tarpe ir dėl savo ateities, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės.
Įvertinusi aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiajam A. U. iš J. P. priteistos neturtinės žalos dydis – 5000 Lt – įvertinus ir tai, jog nusikaltimas buvo padarytas dėl neatsargumo, tikrai nėra per didelis. Jis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nors faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog UADB „ERGO LIETUVA“ atlygino nukentėjusiajam 1980 Lt neturtinės žalos, tačiau apylinkės teismo papildomai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir atsiradusias pasekmes, kurios, kaip jau minėta, iki šiol neišnyko.
Apeliantė tvirtina, kad sunki jos materialinė padėtis, nes pardavimų direktore UAB „Reklamos ekspertai“ dirba laikinai – iki 2011 m. kovo mėnesio, gyvenamasis namas užstatytas bankui, o vyro bendrovė bankrutuoja, tačiau nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų. Kita vertus, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-7-255/2005).
Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sutrikdyta nukentėjusiojo A. U. emocinė sveikata, tačiau faktiniai bylos duomenys apie patirtą sužalojimą, ilgą gydimąsi, jo fizinius apribojimus neabejotinai patvirtina, kad pastarajam buvo padaryta nemenka neturtinė žala.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis dėl atsiradusių pasekmių kaltas yra pats, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. U. važiuojamąją kelio dalį kirto pėstiesiems tam skirtoje vietoje, jo veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Taigi apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neturėjo pagrindo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad nukentėjusiojo kraujyje buvo rasta 0,42 ‰ etilo alkoholio.
Taigi mažinti A. U. priteistą neturtinės žalos atlyginimą dėl J. P. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
J. P. apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas klaidingai nustatė žalos atlyginimo subjektą, nepagrįstas.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog eismo įvykio metu automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje UADB „ERGO LIETUVA“.
Iš teisų, civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims, t.y. draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Tačiau šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Todėl draudiminio įvykio atveju draudikas atlygina žalą, neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 3 d.). Todėl, jei padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.
Apylinkės teismas nustatė, kad J. P., būdama apsidraudusi privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, vairuodama automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir padarė nukentėjusiajam A. U. turtinę ir neturtinę žalą. Taigi šiuo konkrečiu atveju UADB „ERGO LIETUVA“, su kuria buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kilo pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą pasirašytos draudimo sutarties ribose, o tarp J. P. ir A. U. atsirado civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš delikto.
Bylos duomenimis, UADB „ERGO LIETUVA“ 2010-03-18 ir 2010-07-23 išmokomis atlygino nukentėjusiajam A. U. visą patirtą turtinę žalą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. Nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 12 p. nuostatomis, apskaičiuotą neturtinę žalą. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog pagal sutartį atsakinga draudimo bendrovė per įstatymo nustatytą terminą atsiskaitė su žalą patyrusiu asmeniu draudimo sutarties ribose, pagrįstai pastarosios civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje neįtraukė, o likusią A. U. patirtos neturtinės žalos dalį, kuri viršija draudimo nukentėjusiajam išmokėtą sumą, priteisė iš šią žalą padariusio asmens – J. P..
Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliaciniame skunde prašė iš civilinio atsakovo A. U. priteisti jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ji nurodė, jog išlaidas patvirtinančius dokumentus pateiks teismo posėdžio metu, tačiau to nepadarė. Kita vertus, šioje byloje civiliniu atsakovu pripažintas ne A. U., bet pati J. P., nes, kaip jau minėta, pati yra kalta dėl atsiradusios žalos, o tuo pačiu ir dėl savo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Todėl tenkinti šį nepagrįstą J. P. prašymą nėra jokio pagrindo
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Nukentėjusysis A. U. kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos dėl atsikirtimų į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliacinį skundą surašymo. Todėl iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. turi būti išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Iš J. P. A. U. naudai papildomai priteisti 605 Lt advokato paslaugų apmokėjimo išlaidoms padengti.