- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2-3315-452/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02412-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Suinteresuotas asmuo
- B. P., E. P., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Pareiškėjas
- B. P.
suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S.,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, B. P., E. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, leidimo priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja, patikslinusi pareiškimą, prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo vyro ir vaikų tėvo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. spalio 30 d., mirties savo ir nepilnamečių vaikų B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti; išduoti jai teismo leidimą priimti nepilnamečių vaikų B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą po jų tėvo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2007 m. spalio 30 d. staiga mirė jos sutuoktinis ir vaikų tėvas. Po vyro mirties ji su vaikais pasiliko gyventi bute, kurį įsigijo santuokoje, naudojosi baldais, mokėjo mokesčius, tačiau dėl silpnos sveikatos ir nežinojimo nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Dabar ji nori savo ir vaikų vardu sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, todėl prašo nustatyti parašomą juridinį faktą bei išduoti teismo leidimą, kad galėtų nepilnamečių vaikų vardu sutvarkyti paveldėjimą.
Suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. S. pareiškėjos prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo nepateikė. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Suinteresuoti asmenys B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje nedalyvavo, juos teismo posėdžio metu atstovavo įstatyminė atstovei B. P..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji, kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.51 str. 1d.ir 2d.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007 m. spalio 30 d. miręs K. P. yra pareiškėjos B. P. sutuoktinis ir B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ( 6,7,8,9 b.l.). Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko patvirtina, kad B. P. vardu yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu K. P. ( 11 b.l.). Byloje esanti sutartis patvirtina, kad 2003 m. gruodžio 1 d. K. P. su UAB “VB investicijų valdymas” yra sudaręs pensijų kaupimo sutartį (12 b.l.).
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti ( CK 5.50 str.2d.).
Iš Testamento registro išrašo matyti, kad K. P. vardu registruotų testamentų nėra, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ( 14 b.l.).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Paveldimame bute adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena su vaikais. Butu su jame buvusiais baldais, namų apyvokos daiktais ėmė rūpintis kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo visus išlaikymo mokesčius. Teismas atsižvelgdamas į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, pareiškėjo veiksmus, iš kurių matyti, kad jis laikė save perimto turto savininke, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vyro mirties faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį (CK 5.50 str.2., 5.51 str.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nepilnamečiai vaikai - B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo K. P. įstatyminiai įpėdiniai, o pareiškėja yra įstatyminė jų atstovė. Be išankstinio teismo leidimo pareiškėja neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str.). Byloje nėra duomenų apie K. P. neįvykdytas prievoles, turimus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau siekiant apsaugoti nepilnamečių vaiko teises ir interesus, išduotinas leidimas priimti palikimą pagal turto apyrašą (CK 5. 53 str.).
Teismas, vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris atitinka vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ( CPK 444 straipsnio 1 dalis), šis juridinis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėja turi teisę kreiptis pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. spalio 30 d., mirties savo ir nepilnamečių vaikų B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Išduoti teismo leidimą B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečių vaikų B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą po jų tėvo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2007-10-30, pagal turto apyrašą.
Priteisti iš B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą turi kreiptis pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinės ipotekos įstaigos Testamentų registrui ( Tilto g . 17/4, Vilniuje) per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.