Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, veikdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., T. G. dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas Algirdas Biguzas atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 408 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoto asmens J. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), tiksliai gyvenamajai vietai esant nežinomai, jos atstovui neprieštaraujant dėl pareiškimo tenkinimo, suinteresuotam asmeniui T. G., kuri yra J. G. motina, sutinkant su pareiškimo tenkinimu pina apimtimi. Byla išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka.

5. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė K. G.. Jos motina yra J. G., o tėvystė nenustatyta.

6. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnametę K. G. iš jos motinos J. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini).

7. 2020 m. birželio 25 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta laikinai apriboti atsakovės J. G. motinos valdžią dukros K. G. atžvilgiu ir priteistas materialinis išlaikymas iš motinos po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-08-28 iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

8. 2020 m. rugsėjo 7 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nustatyti nepilnametei K. G. nuolatinę globą ir jos nuolatine globėja paskirti T. G.. Nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą globėjos T. G. gyvenamojoje vietoje. Paskirti T. G. nepilnamečio vaiko K. G. turto administratore ir gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

9. Po to, kai nepilnametei K. G. buvo nustatyta nuolatinė globa ir nuolatine globėja paskirta jos močiutė T. G., Tarnybos atstovai keturis kartus lankėsi močiutės šeimoje – tai patvirtina globojamo vaiko aplankymo aktai: 2020 m. spalio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. liepos 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturis kartus atliko globos peržiūrą – tai patvirtina globos peržiūros aktai: 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. liepos 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Visais atvejais buvo nuspręsta tęsti nuolatinę globą, kadangi nepilnametė senelių šeimoje jaučiasi gerai, yra viskuo aprūpinta, globėja savo pareigas vykdo tinkamai.

10. Sprendimas dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali būti priimamas, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

11. Tėvų valdžios turinį sudaro teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, sudarymas (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

12. J. G. gyvena (duomenys neskelbtini), socialiniame būste, nedirba, gauna socialinę išmoką, jos darbingumo lygis 35 proc. J. G. nereguliariai bendrauja su šeima ir dukra K. Bendravimas su dukra vyksta nuotoliniu būdu – telefonu, J. vaizdo kameros neįjungia, mergaitė nebelabai pamena, kaip mama atrodo. J. G. yra atsiuntusi siuntinį dukrai su dėvėtais drabužiais, tačiau bylos duomenimis tai buvo vienkartinis atvejis. Ji visiškai nevykdo kitų nematerialinio pobūdžio motinos pareigų. Nors materialinio gerbūvio užtikrinimas yra svarbus, tačiau vaiko kaip brandžios asmenybės ugdymui būtina ir motinos meilė, dėmesys, rūpestis, tai yra pasiekiama tik puoselėjant artimą emocinį ryšį, kasdien bendraujant. J. G. gyvena užsienyje, jau beveik devynerius metus yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), jos gyvenamosios vietos adresas nežinomas, ji nesiima priemonių atkurti ryšį su dukra ir jį stiprinti, nededa pastangų gyvai pasimatyti su ja, nesistengia keisti savo gyvenimo, susigrąžinti dukrą į savo gyvenimą, atkurti gyvą ryšį su ja. Be to, J. G. turi sveikatos problemų, susijusių su psichine liga – (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečios situacijos neatskleidžia, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tai suponuoja pagrindą teismui daryti išvadą, kad J. G. tenkina dabartinė situacija, per daugiau nei trejus metus neįvykus teigiamiems pokyčiams, ateityje padėtis nepasikeis.

13. Esminis dalykas ribojant tėvų (šiuo atveju – motinos) valdžią yra nustatyti tėvų (motinos) veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų (motinos) valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (motinos) kaltė. Esant motinos kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra motinos valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti motiną dėl tinkamo valdžios įgyvendinimo.

14. Kaip minėta aukščiau, iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų akivaizdu, kad J. G. dar 2020 m. birželio 25 d. teismo sprendimu suteikus galimybę susigrąžinti dukrą K. G. į šeimą, ją auginti ir auklėti šeimoje, ji šia galimybe nepasinaudojo, nenurodydama jokių tokį jos elgesį pateisinančių priežasčių, apskritai J. G. gyvenamoji vieta šiuo metu yra nežinoma. J. G. nedėjo jokių pastangų pakeisti susidariusią situaciją ir šiuo metu nėra jokių duomenų, jog esama padėtis gali pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. G. vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina savo dukra ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Tai sudaro pagrindą J. G. neterminuotai apriboti motinos valdžią dukros K. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Neterminuotas motinos valdžios apribojimas J. G. neprieštarauja įstatymams ir šiuo metu geriausiai atitiks vaiko interesus bei užtikrins jam tinkamas sąlygas augti, vystytis (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Sprendimas apriboti motinos valdžią atitinka J. G. dukros K. teisėtus interesus, nes vaikas šiuo metu gyvena nuolatinės globėjos šeimoje, kurioje vaiku tinkamai rūpinamasi, vykdoma derama jo priežiūra, ugdymas, vaikas šeimoje jaučiasi saugiai, taip pat jai sudaroma galimybė palaikyti ryšį su motina.

15. J. G. paaiškinama, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotas tėvų (motinos) valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir, jei tėvų (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, motinai neišnyksta pareiga teikti savo vaikui materialinį išlaikymą.

16. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir nepriteisiamos.

17. Siekiant apsaugoti suinteresuotų asmenų privataus gyvenimo slaptumą, informacijos apie J. G. sveikatą konfidencialumą bylos medžiaga pripažintina nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406, 408 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Pakeisti laikino motinos valdžios apribojimo būdą, numatytą Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukrai K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti bylos medžiagą nevieša.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.