Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-512-297/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
T-512-297/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-512-297/2015
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 6 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas: 1) 2006-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 9 metams 4 mėnesiams; 2) 2010-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 12 metų 4 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2010-05-04). Bausmės pradžia – 2006-11-09, bausmės pabaiga – 2019-03-06 (užskaitytos 3 dienos). Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-10-31. Nuteistasis atliko įstatymu numatytą 2/3 bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tuo pagrindu pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2015-10-07 priėmė nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį M. B. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 3 metų 4 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nutarimą motyvavo tuo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis už gerą elgesį paskatintas tris kartus, jis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, jo darbinė motyvacija teigiama, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl riboto darbingumo įdarbintas nebuvo. Psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi. Nuteistasis ankstesnės Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones siekė vykdyti. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė - 65 balai, ji sumažėjo (buvo 71 balas) dėl pagerėjusių santykių su dukromis (viena iš jų buvo atvykusi į trumpalaikį pasimatymą) bei buvusia žmona, taip pat dėl besikeičiančių nuostatų, nes dalyvaujant papildomose socialinės reabilitacijos programose, keičiasi jo požiūris į kriminalinę subkultūrą, nuteistasis suvokia, kad nusikaltimų negalima pateisinti ir įmanoma gyventi jų nedarant.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos BVK 157 str. 4 d. nustatyta tvarka pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.

Prokuroras atsiliepimo ar skundo dėl komisijos nutarimo nepateikė.

Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas sąlygas. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, taip pat dalyvavo psichologines žinias ir įgūdžius lavinančiose paskaitose, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, palaiko socialinius ryšius su dukromis, buvusia sutuoktine, bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus, nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo sumažėjo šešiais balais, jis mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka du kartus ir nors nuobaudos negaliojančios, tai jį charakterizuoja neigiamai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo elgesys pradėjo keistis teigiama linkme tik nuo 2012-04-24, kuomet jis buvo pirmą kartą paskatintas ir po to drausmine tvarka baustas nebuvo, po to paskatintas dar du kartus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis įžvelgia tam tikras problemas, įtakojusias nusikalstamą elgesį, bandė jas spęsti, bet ne visada sėkmingai. Nuteistasis nusikalsdavo grupėje asmenų, jis pasiduodavo kitų neigiamai įtakai, teigia, kad dabar stengiasi atsiriboti nuo negatyvios aplinkinių įtakos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad netinkamas gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis savo gyvenamojo būsto neturi, nors, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, palaiko gerus santykius su dukromis, visgi laisvėje ketina gyventi pas draugą Vilniuje, tokį sprendimą motyvuodamas geresnėmis galimybėmis susirasti darbą. Nuteistasis taip pat teigia, kad laisvėje jis pragyveno iš nelegalios veiklos ir nusikaltimą padarė dėl lėšų pragyvenimui trūkumo, taigi, laisvėje jis legaliai nedirbo ir dėl to turėjo finansinių sunkumų, kas nulėmė jo nusikalstamą elgesį, tačiau ši problema neišspręsta, nes socialinio tyrimo išvadoje vienu iš kriminogeninių veiksnių nurodoma išsilavinimo stoka ir ribotos galimybės įsidarbinti. Vertinant nuteistojo pastangas spręsti turimas problemas, atsižvelgiama ir į tai, jog pagal pateiktus teismui duomenis nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat jis turi tekintojo specialybę, tačiau bausmę jis atlieka nuo 2006-11-09, per šį laiką turėjo galimybę įgyti ir kitas specialybes, tuo padidinant savo galimybes laisvėje įsidarbinti, juolab, jog jis nurodo, kad tikisi dirbti su kompiuteriu, tačiau duomenų, kad yra baigęs kompiuterinio raštingumo kursus, nėra. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuo ankstesnio nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo šešiais balais dėl pagerėjusių santykių su artimaisiais ir pasikeitusių teigiama linkme nuostatų, požiūrio į kriminalinę subkultūrą, bet visgi ji išlieka vidutinė – 65 balai pagal OASys. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra tokia ženkli ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas net septynis kartus, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, šiuo metu atlieka bausmę už sunkių nusikaltimų padarymą (BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 2 d.), tai jį charakterizuoja kaip asmenybę, linkusią nusikalsti. Šiuo metu neatlikta bausmės dalis pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2019-03-06), o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto sunkaus nusikaltimo, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus M. B. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos 2015-10-07 nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p. yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d., BPK 360 str. 1 d., 2 d., 364 str. 3 d.,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-10-07 nutarimą taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė