- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-11
- Bylos Nr.
- 3K-3-478/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Sigitas Gurevičius (pran.)
- Ieškovas
- S. K., S.
- Atsakovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- A. N.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui R. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui A. N., dėl teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti jam akcininko teises į 20 proc. atsakovui priklausančių UAB „Didysis tyrulis“ akcijų, kurių vertė yra 30 600 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. liepos 10 d. atsakovas ir trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė) pagal kreditavimo sutartį paėmė iš banko 20 000 Lt paskolą. Tą pačią dieną bankas ir ieškovas sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal kreditavimo sutartį. Atsakovas ir trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė) neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl bankas sutartį vienašališkai nutraukė ir kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. 2005 m. balandžio 12 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti solidariai iš atsakovo, trečiojo asmens ir ieškovo 9436 Lt negrąžintos paskolos, 13,05 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos bei 70,77 Lt bylinėjimosi išlaidų AB bankas „Nord/LB Lietuva“ naudai. 2005 m. balandžio 22 d. ieškovas sumokėjo bankui 9530 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. 2003 m. birželio 24 d. atsakovas surašė raštą ieškovui, kad tuo atveju, jei negrąžintų 20 000 Lt paskolos, paimtos iš AB banko „Nord/LB Lietuva“, perleis 20 proc. UAB „Didysis tyrulis“ akcijų už jį laidavusiam ieškovui. Kadangi atsakovas negrąžino 20 000 Lt paskolos bankui, tai jam atsirado pareiga perduoti 20 proc. jam priklausančių akcijų už jį laidavusiam asmeniui - ieškovui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ 2003 m. liepos 10 d. suteikė 20 000 Lt paskolą atsakovui ir trečiajam asmeniui (atsakovo sutuoktinei). Ieškovas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir, bankui pareikalavus, įvykdyti už skolininką šio prievoles kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė) pažeidė paskolos mokėjimo terminus, tai bankas kreipėsi į teismą ir 2005 m. balandžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu solidariai iš atsakovo, trečiojo asmens ir ieškovo priteistas negrąžintas kreditas ir palūkanos. Teismo įsakymą įvykdė ieškovas. 2003 m. birželio 24 d. atsakovas raštelyje nurodė, kad tuo atveju, jei negrąžintų 20 000 Lt paskolos, paimtos iš banko, įsipareigoja perleisti 20 proc. jam priklausančių UAB ,,Didysis tyrulis“ akcijų už jį laidavusiam šiai paskolai paimti ieškovui. Atsakovas pripažino parašęs tokio turinio raštelį ieškovui, tačiau tik tuo tikslu, kad, neturėdamas pinigų atsiskaityti su ieškovu, perleidęs jam akcijas galėtų tai padaryti. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu jis turi lėšų ir gali sumokėti ieškovui pinigų sumą, kurią jis sumokėjo bankui pagal jo kredito sutartį, todėl nesutinka perleisti jam akcijas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo parašytą raštelį galima laikyti vienašaliu sąlyginiu sandoriu. Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad apie ketinimą perleisti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti bendrovės administracijos vadovui, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal rūšis ir klases, perleidimo būdą ir pardavimo atveju - kainą, jei akcijos perleidžiamos ne kitam bendrovės akcininkui. Ieškovas nėra UAB ,,Didysis tyrulis“ akcininkas, todėl šios nuostatos taikytinos. Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nustatyta kitų akcininkų pirmenybė įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas ir nustatyta šios teisės įgyvendinimo tvarka. Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo sandorius gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. UAB ,,Didysis tyrulis’’ akcijos yra bendroji jungtinė atsakovo ir trečiojo asmens nuosavybė, bet akcijas perleisti ieškovui įsipareigojo tik atsakovas, o trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė) tvirtina, kad iki bylos nagrinėjimo teisme jai nebuvo žinoma apie tokio sandorio sudarymą, priešingų įrodymų byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2003 m. birželio 24 d. sudarytas vienašalis sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nepateikė teismui reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kilus ginčui, teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali tai padaryti savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad ieškovas sumokėjo bankui dalį atsakovo skolos (9537,89 Lt), t. y. sumokėjo mažiau nei pusę atsakovo skolos. Kolegijos nuomone, atsakovas įsipareigojo perleisti 20 proc. akcijų ieškovui tuo atveju, jei jis negrąžins bankui visos 20 000 Lt paskolos. Kadangi atsakovas neįsipareigojo perleisti akcijas tuo atveju, jei ieškovas bankui sumokės tik dalį skolos, tai ieškovui apmokėjus tik dalį paskolos, atsakovui neatsirado prievolės perleisti ieškovui 20 proc. akcijų. Pagal laidavimo sutarties 2.2.1 punktą laiduotojas, t. y. ieškovas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę, o atsakovas sutinka apmokėti ieškovui paskolos sumą. Kolegija nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 punktą raštu informuoti administracijos vadovą apie perleidžiamas akcijas akcininkas privalo visais atvejais nepriklausomai, kokiu būdu akcijos perleidžiamos. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Didysis tyrulis“ administracijos vadovui buvo pranešta apie ketinimą perleisti šios bendrovės akcijas. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2003 m. birželio 24 d. sandoris sudarytas be atsakovo sutuoktinės sutikimo. Kolegija padarė išvadą, kad sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, todėl pripažintinas niekiniu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekinius sandorius teismas gali pripažinti negaliojančiais savo iniciatyva (ex officio), neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas įsipareigojo perleisti visas akcijas ieškovui tuo atveju, jei jis negrąžins bankui visos 20 000 Lt paskolos, o dalies paskolos bankui grąžinimas reiškia, kad atsakovui neatsirado pareigos perleisti ieškovui 20 proc. UAB „Didysis tyrulis“ akcijų, nepagrįstai susiaurino atsakovo prievolės apimtį, be to, savo išvados nemotyvavo. 2003 m. birželio 24 d. atsakovo sudaryto vienašalio sąlyginio sandorio turinys patvirtina, kad atsakovui neįvykdžius sutartinės prievolės bankui pagal 2003 m. birželio 24 d. vienašalį sąlyginį sandorį, atsiras aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui kils prievolė perleisti 20 proc. UAB „Didysis tyrulis“ akcijų ieškovui. Atsakovas tik iš dalies įvykdė prievolę grąžinti bankui 20 000 Lt sumą. Remiantis prievolių vykdymo principais dalinis prievolės įvykdymas negali būti laikomas tinkamu ir visišku prievolės įvykdymu. Pagal Civilinio kodekso 6.4 straipsnį atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti pasiskolintas pinigines lėšas bankui. Tai, kasatoriaus nuomone, leidžia daryti išvadą, kad buvo aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui atsirado prievolė perleisti 20 proc. UAB „Didysis tyrulis“ akcijų.
2. Sistemiškai aiškinant Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 dalį darytina išvada, kad akcininkas turi pareigą pranešti bendrovės vadovui apie akcijų perleidimą tik tuo atveju, jeigu akcininkas iš tikrųjų tai ketina padaryti. Atsakovui grąžinus bankui 20 000 Lt paskolą, jam nebūtų prievolės perleisti 20 proc. akcijų. Atsakovas ketino grąžinti bankui paskolą, t. y. neketino perleisti bendrovės akcijų. Įvertinus tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 dalis pareigą informuoti bendrovės administracijos direktorių apie akcijų perleidimą siejo su akcininko realiu ketinimu perleisti akcijas, ir tai, kad akcininkas neketino perleisti bendrovės akcijų, neabejotina, kad šiuo atveju negali būti taikoma Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 dalis. Be to, teismai, taikydami Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 dalį, neatsižvelgė į tai, kad ginčo metu UAB „Didysis tyrulis“ vadovas buvo ieškovas. Tai reiškia, kad tas pats asmuo, kaip akcininkas, praneša sau, kaip bendrovės vadovui, apie ketinimą perleisti bendrovės akcijas, t. y. šiuo atveju sutampa asmuo, kuris turi įvykdyti pareigą, su asmeniu, kuriam turi būti įvykdyta pareiga. Pagal Civilinio kodekso 6.126 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ieškovui, kaip akcininkui, nekyla ir negali kilti prievolė pranešti sau pačiam, kaip bendrovės vadovui, apie ketinimą perleisti bendrovės akcijas.
3. Pagal Civilinio kodekso 3.96 straipsnio 2 dalį sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (šio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais. Taigi sandoris, sudarytas dėl vertybinių popierių perleidimo be sutuoktinio sutikimo, yra nuginčijamas, o ne niekinis. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis negali būti laikoma imperatyviąja teisės nuostata, kurią pažeidus, sandoris bus pripažįstamas niekiniu. Be sutuoktinio sudarytas sandoris dėl vertybinių popierių perleidimo galioja tol, kol sutuoktinis nepareiškia ieškinio teismui ir nenuginčija sudaryto sandorio. Atsakovo sutuoktinė nepareiškė ieškinio teismui ir neginčijo 2003 m. birželio 24 d. sudaryto vienašalio sąlyginio sandorio, todėl sandoris laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005, konstatavo, kad jeigu sandoriai dėl bendro turto sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo arba sudaryti tik vieno iš jų, kai sandorį privalėjo sudaryti abu, tai dėl bendro turto neišreiškęs valios sutuoktinis turi teisę šiuos sandorius nuginčyti pagal įstatyme nustatytą sandorių pripažinimo negaliojančiais tvarką ir sąlygas.
4. Teismai padarė išvadą, kad Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 dalis ir Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis – imperatyviosios normos, todėl sandorį ex officio pripažino niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Tokie teismų sprendimai neatitinka materialinių teisės normų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005 yra pasisakęs, kad pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Tačiau privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Kasatoriaus nuomone, kiekvieno sandorio, nepažeidžiančio viešojo intereso, tačiau minimaliai neatitinkančio imperatyviųjų teisės nuostatų, pripažinimas niekiniu iškreiptų civilinių teisinių santykių pobūdį, neabejotinai destabilizuotų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, neatitiktų sandorių negaliojimo instituto paskirties ir tikslų. Kadangi byloje nėra duomenų ir teismai nenustatė, kad ieškovo sudarytas vienašalis sąlyginis sandoris pažeidė kokį nors viešąjį interesą, tai toks sandoris negalėjo būti pripažintas niekiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ 2003 m. liepos 10 d. suteikė 20 000 Lt paskolą atsakovui ir trečiajam asmeniui (atsakovo sutuoktinei). Ieškovas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir, bankui pareikalavus, įvykdyti už skolininką skolininko prievoles kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Atsakovui ir trečiajam asmeniui (atsakovo sutuoktinei) pažeidus paskolos mokėjimo terminus, 2005 m. balandžio 12 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu solidariai iš atsakovo, trečiojo asmens ir ieškovo priteistas negrąžintas kreditas bei palūkanos. Teismo įsakymą įvykdė ieškovas. 2003 m. birželio 24 d. atsakovas raštelyje nurodė, kad tuo atveju, jei negrąžintų 20 000 Lt paskolos, paimtos iš banko, įsipareigoja perleisti 20 proc. jam priklausančių UAB ,,Didysis tyrulis“ akcijų už jį laidavusiam ieškovui.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškovo ieškinį, nurodė, kad atsakovo 2003 m. birželio 24 d. raštelis perleisti ieškovui 20 proc. UAB „Didysis tyrulis“ akcijų, kaip vienašalis sandoris, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms – Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 daliai ir CK 3.92 straipsnio 4 daliai, todėl yra niekinis ir negalioja, t. y. nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad su tokiu nurodytų teisės normų aiškinimu nėra pagrindo sutikti. CK 3.92 straipsnis reglamentuoja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius dėl vertybinių popierių (akcijų), kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Šią nuostatą teismai laikė imperatyvia ir jos pažeidimas, teismų nuomone, suponavo sandorio pripažinimą niekiniu. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Esminis niekinio sandorio požymis yra tai, kad šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Tai nurodoma ir CK 6.225 straipsnio 2 dalyje. Tačiau CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Taigi šiuo atveju įstatymo nustatyta, kad bendrosios nuosavybės objektų perleidimo sandoriai be kito sutuoktinio žinios yra ne niekiniai, o nuginčijami sandoriai; tai pagrįstai nurodė ir kasatorius kasaciniame skunde.
Teisėjų kolegija nesutinka su teismų argumentu, kad Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimas sandorį taip pat daro niekinį. Visų pirma teismai taikė netinkamą įstatymo redakciją. Šiuo atveju taikytinas Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), nes tik ieškovui 2005 m. balandžio 22 d. grąžinus dalį paskolos bankui galima spręsti, ar buvo įgyvendinta sandoryje nustatyta sąlyga, ar atsakovui atsirado pareiga perleisti akcijas. Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio reikalavimai pranešti apie ketinimą parduoti akcijas ir kitų akcininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas taikytini tik parduodant uždarosios akcinės bendrovės akcijas; šias akcijas perleidžiant kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis netaikomas (Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 8 dalis). Perleidžiant akcijas kitu būdu (ne pardavimo) taikytinas tik įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad akcininkų skaičius uždarojoje akcinėje bendrovėje neviršytų nustatyto maksimalaus skaičius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatyme nenustatant pareigos pranešti apie ketinimą perleisti akcijas, kai akcijos perleidžiamos ne pardavimo būdu, toks nepranešimas negali būti pripažintas imperatyviųjų reikalavimų pažeidimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, kad 2003 m. birželio 24 d. atsakovo išduotas įsipareigojimas perleisti ieškovui 20 proc. atsakovui priklausančių akcijų – vienašalis sandoris –nepagrįstai pripažintas niekiniu, ir atsižvelgiant į tai, kad tik šiais motyvais ieškovo ieškinys buvo atmestas, kasatoriaus ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo, trečiąjį asmenį byloje A. N., kaip ginčo akcijų bendrasavininkę, būtina patraukti atsakove byloje, taip pat svarstyti, ar pagal nenuginčytą vienašalį sandorį atsiranda, o jeigu atsiranda, tai kokia apimtimi, pareiga perleisti akcijas tuo atveju, kai ieškovas sumokėjo bankui tik dalį garantuotos paskolos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.