Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestas, o V. S. apeliacinis skundas patenkintas – panaikinta Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalis, kuria V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir priimtas nuosprendis, kuriuo V. S. pagal šį BK straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita nuosprendžio dalis (dėl išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį) palikta nepakeista.

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu V. S. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2006 m. vasario 11 d.) dėl 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akto suklastojimo 2 MGL dydžio (250 Lt) bauda; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį V. S. išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo, prašiusio prokuratūros kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. S. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kur jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad būdamas Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – ir Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS) tyrėjas 2006 m. sausio 16 d. data surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, kad 2006 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas atliktas dalyvaujant K. L., kad prieš pradedant šį patikrinimą K. L. buvo išaiškintos teisės, susijusios su atliekamu patikrinimu, bei Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad šio patikrinimo metu K. L. pateikė licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą – higienos pasą, trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nenustatyti. Taip jis suklastojo tikrą dokumentą, kurį vėliau, 2006 m. sausio mėn., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, Vilniuje, T. Kosciuškos g. 8a, panaudojo – pateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui ir perdavė į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę saugoti.

V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad atlikdamas patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 9 punktų nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdamas Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. I-V-159 patvirtinto pareigybės aprašymo 12 punkte ir 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. I-V-43 patvirtintos Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos (toliau – ir Tikrinimo tvarka) nuostatas, 2006 m. sausio 16 d., Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS patalpose, Vilniuje, T. Kosciuškos g. 8a, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 1150 1 punkto, Tikrinimo tvarkos 4, 5, 6 punktų nuostatas, surašė pavedimą Nr. 10-4-R4-24 dėl patikrinimo atlikimo UAB (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pavedime nenurodė tikslaus UAB (duomenys neskelbtini) įmonės pavadinimo, viršydamas įgaliojimus įrašė patikrinimo atlikimo terminą ir pavedimą pateikė pasirašyti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui bei atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesant šios bendrovės direktorės K. L., neantspauduotą pavedimą Nr. 10-4-R4-24 pateikė susipažinti gydytojai-odontologei L. M., neužpildė patikrinimo akto anketinės dalies ir pasirašytinai neišaiškino UAB (duomenys neskelbtini) direktorei ar jos įgaliotam asmeniui jų teisių ir pareigūnų apskundimo tvarkos, po patikrinimo nenustatęs ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, užantspaudavo bendrovės seifą ir nesant pagrindo, pažeisdamas ATPK 264 straipsnio 1 dalies, 269 straipsnio 3 dalies nuostatas, paėmė 469 pacientų korteles bei nesurašė šių kortelių paėmimo protokolo, nesurašė patikrinimo akto bei jo nepateikė bendrovės direktorei ar jos įgaliotam asmeniui ir šio patikrinimo akto per vieną darbo dieną nepateikė savo viršininkui ir neperdavė į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę saugoti. Be to, V. S. 2006 m. sausio 18 d., pasibaigus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimo atlikimo terminui, neturėdamas teisėto pagrindo, peržiūrėjo bendrovės direktorės K. L. pateiktus bendrovės buhalterinius dokumentus, patikrino bendrovės kasą ir, nustatęs 4000 Lt trūkumą bei administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, pareikalavo iš K. L. pasiaiškinti dėl trūkstamų lėšų, grasindamas negrąžinti pacientų kortelių, bei surašė tik vieną pažeidimo akto egzempliorių, kuriame įrašė melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, kad patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) patalpose buvo atliktas ne 2006 m. sausio 16 d., o 2006 m. sausio 17 d., šio 2006 m. sausio 18 d. pažeidimo akto egzemplioriaus neįteikė K. L. ir per vieną darbo dieną nepateikė patvirtinti savo viršininkui, neišsiuntė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, neperdavė saugoti į raštinę, o šį aktą suplėšė, t. y. nuslėpė padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiais veiksmais V. S. diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS – autoritetą ir padarė didelės žalos valstybės, UAB (duomenys neskelbtini) ir K. L. interesams.

Pirmosios instancijos teismas V. S. apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo motyvavo tuo, kad bylos įrodymai – kaltinamojo V. S., nukentėjusiosios K. L., liudytojų parodymai, duomenys iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto leidžia teigti, jog nuteistasis 2006 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikos patikrinimo akte įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės direktorės K. L. dalyvavimą patikrinime, jos teisių išaiškinimą, taip pat, kad K. L. pateikė licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), higienos pasą, kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus bei kad patikrinimo akto egzempliorius yra įteiktas K. L. Teismas nurodė, kad V. S. tikslą (siekimą) naudotis suklastotu dokumentu (patikrinimo aktu) teisinėje apyvartoje ir taip suklaidinti kitus asmenis, tyčią darant šią veiką, rodo tolesni jo veiksmai – pradėto patikrinimo tęsimas, aiškinimasis ir rinkimas įrodymų, ar K. L. nepadarė administracinio teisės pažeidimo.

Iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nesant šioje dalyje nusikalstamos veikos požymių, teismas pašalino aplinkybę, kad V. S. 2006 m. sausio 18 d. patikrinimo akte (kurio dalis yra byloje) įrašė melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo atliktas ir 2006 m. sausio 17 d. Teismo manymu, šie duomenys atitinka tikrovę. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. S. išteisintinas neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, t. y. suklastojęs 2006 m. sausio 16 d. pavedimą Nr. 10-4-R4-24. Šios išvados nuosprendyje motyvuojamos tuo, kad iš 2006 m. sausio 18 d. patikrinimo akto dalinio teksto negalima nustatyti, koks asmuo surašė šį patikrinimo aktą ir ar pagal šį aktą K. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes Vilniaus m. VPK KP ENTS 2006 m. administracinių teisės pažeidimų medžiagos apskaitos registracijos žurnale Nr. 10-4-R10 ir siunčiamų dokumentų registro nuorašuose nėra duomenų apie 2006 m. sausio 18 d. akto, surašyto K. L., registraciją Vilniaus m. VPK KP ENTS apskaitoje ir išsiuntimą institucijai, kuriai priklauso ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų tyrimas. Teismas atsižvelgė į K. L. parodymus, susijusius su pažeidimu dėl 4000 Lt, rastų seife, bei į V. S. veiksmus skambinant įmonės buhalterei O. N. ir grąžinant pacientų korteles. Nuosprendyje nurodyta, kad dėl pažeidimų užpildant buhalterinės apskaitos dokumentus administracine tvarka buvo nubausta individualioji K. K. įmonė. Be to, nuosprendyje pažymėta, kad 2006 m. sausio 16 d. pavedime dėl patikrinimo atlikimo kitoje jo pusėje yra direktorės K. L. ir gydytojos odontologės L. M. ranka padaryti įrašai „susipažinau 2006 m. sausio 16 d.“ ir parašai bei pažyma, patvirtinta V. S. parašu, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pažeidimų nepadaryta, taip pat atsižvelgė į tai, kad 2006 m. sausio 16 d. pavedime atlikti patikrinimą nurodyta tikrinimo data nuo 2006 m. sausio 16 iki 17 d. Dėl pareikšto kaltinimo – 2006 m. sausio 16 d. pavedimo Nr. 10-4-R4-24 suklastojimo – pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jame nebuvo įrodinėjama, kada, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis V. S. suklastojo šį pavedimą, tik konstatuota, kad jis pavedimą panaudojo.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinime nenurodyta, kokie V. S. veiksmai laikytini piktnaudžiavimu tarnyba. Teismas padarė išvadą, kad V. S. pažeidė Policijos veiklos, Valstybės tarnybos įstatymus ir kitus norminius aktus, tačiau, įvertinęs kitas su atlikto patikrinimo eiga susijusias aplinkybes, teismas nemanė, kad kaltininkas tai darė turėdamas kokių nors asmeninių ar savanaudiškų interesų, o priešingai (remdamasis A. L. parodymais), jis pats galėjo nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną. Vien tas faktas, kad V. S. atliko patikrinimą su pavedimu, ant kurio nebuvo įstaigos antspaudo, bet buvo jo viršininko parašas, ir kad patikrinimas buvo baigtas viena diena vėliau negu nurodyta pavedime atlikti patikrinimą, neįrodžius kaltinamojo savanaudiškų tikslų, negali būti pagrindas asmenį apkaltinti tarnybinių įgaliojimų viršijimu. Vertinant BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, teismo nuosprendyje pasisakyta, kad atsakomybė už šį nusikaltimą atsiranda tik esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai. Būtinas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi elementas – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, V. S. pareikštame kaltinime nenurodyta, kokią konkrečią žalą jis padarė, kokia buvo jo tyčia dėl šių padarinių, todėl jis pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad nusikalstama veika, numatyta šiame straipsnyje, pasireiškia keliais aktyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba netikro suklastoto dokumento panaudojimu, realizavimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minėtų veiksmų. V. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akte įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant bendrovės direktorei K. L. Kolegija pažymėjo, kad dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, į oficialų dokumentą įrašoma informacija, kuri neatitinka tikrovės. Patikrinimo akte nurodyta aplinkybė, kad K. L. dalyvavo patikrinime, nesudaro teismui pagrindo manyti, jog nurodyti duomenys neatitiko tikrovės ir V. S. siekė suklaidinti kitus asmenis. Juolab kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektas yra valdymo tvarka. Pateikiant suklastotą dokumentą, liudijantį tam tikrą faktą, ši tvarka pažeidžiama. Nagrinėjamojoje byloje patikrinimo tikslas buvo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos teisėtumo, piniginių lėšų pajamavimo faktą, todėl V. S. atliktas veiksmas – nurodymas, kad K. L. dalyvavo patikrinimo veiksmuose, nesudaro pagrindo teigti, jog jis konstatavo tam tikrą faktą, sukėlusį teisines pasekmes. Taigi, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, teigti, kad buvo pažeistas nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, objektas nėra pagrindo. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad, pagal byloje esančius duomenis, nepagrįsta manyti, kad, surašydamas patikrinimo aktą, V. S. atliko tyčinius veiksmus, t. y. slėpė informaciją ar siekė suklaidinti ūkinę, komercinę veiklą prižiūrinčius subjektus. Be to, nebuvo suklastoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatai. Aplinkybė, kad patikrinimo akte nurodyta K. L. pavardė, nors pirmosios instancijos teismo teigimu, ji 2006 m. sausio 16 d. patikrinime nedalyvavo, neįrodo V. S. tyčios suklastoti ir panaudoti netikrą dokumentą, juolab kad tam tikri veiksmai liudija apie jos dalyvavimą patikrinime. Be to, kaltinimą dėl dokumento klastojimo paneigia ir V. S. pateikti argumentai bei proceso metu gauti duomenys apie bylos aplinkybes.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes šis nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad V. S. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. S. veiksmai įrašant į 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą duomenis, jog K. L. dalyvavo atliekant patikrinimą, kad jai prieš tai buvo išaiškintos teisės bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka, kad ji pateikė dokumentaciją, negali būti vertinami kaip nusikalstami, nes esą iš to paties patikrinimo akto matyti, jog K. L. iš tiesų dalyvavo, akte yra jos parašas, o pagal K. L. parodymus, ji neprisimena, kokius dokumentus pasirašinėjo 2006 m. sausio 16 d. ir apskritai ar pasirašinėjo. Kasatoriaus teigimu, tokios išvados pagrįstos prielaidomis ir spėlionėmis, o ne bylos duomenų visuma. Teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios K. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtintus teisme, pagal kuriuos ji į UAB (duomenys neskelbtini) atvyko jau po patikrinimo, su dokumentais buvo supažindinta po 2006 m. sausio 16 d., t. y. kitomis dienomis, ir kad jokių dokumentų nepasirašinėjo. Be to, K. L. nedalyvavimo darant patikrinimą faktą patvirtina liudytojai L. M., E. B., Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto 2006 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 5-1-4175 nurodyta aplinkybė, kad K. L. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu 2006 m. sausio 16 d. fiziškai nedalyvavo ir to daryti negalėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tą dieną V. S. su kitais ENTS pareigūnais užplombavo įmonės seifą, nes raktus nuo seifo turėjo tik K. L. Negana to, pats teismas sutiko su V. S. parodymais, kad atliekant patikrinimą 2006 m. sausio 16 d. K. L. darbo vietoje nebuvo, tačiau rėmėsi tuo, jog išteisintasis tą dieną informavo K. L. apie daromą patikrinimą, todėl, kaip įprasta, pildant patikrinimo aktą, nurodė apie jos dalyvavimą. Neatkreiptas dėmesys į tai, kad V. S. pripažino, jog 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą jis visiškai surašė tą pačią dieną, t. y. 2006 m. sausio 16 d., todėl vertinti K. L. veiksmus, kad 2006 m. sausio 18 d. ji pateikė V. S. buhalterinius dokumentus, kaip dalyvavimą 2006 m. sausio 16 d. patikrinime, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neatsižvelgta ir į Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. I-V-43 patvirtintas Vilniaus m. VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos nuostatas, kurių 7.3 punkte nustatyta, jog pareigūnas, nuvykęs pas ūkio subjektą, pavedimą dėl patikrinimo atlikimo pateikia susipažinti įmonės vadovui arba įgaliotam asmeniui, kuris užrašo „susipažinau“ ir pasirašo, tuo patvirtindamas, kad su pavedime nurodytais reikalavimais ir tikrinimo tikslu susipažino; 8.1.1 punkte reglamentuota, kad prieš atliekant patikrinimą, užpildoma patikrinimo akto anketinė dalis, įmonės vadovui arba įgaliotam asmeniui yra išaiškinamos teisės, su kuriomis įmonės vadovas arba įgaliotas asmuo pasirašytinai supažindinamas, bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka. Pagal Tikrinimo tvarkos nuostatas, įmonės vadovas ar įgaliotas asmuo patikrinimo metu gali dalyvauti tik fiziškai ir tiesiogiai. Šios nuostatos ir aptarti duomenys leidžia manyti, kad V. S. 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akte užfiksavo tikrovę neatitinkančius duomenis, jog 2006 m. sausio 16 d. prieš patikrinimą K. L. buvo išaiškintos jos teisės ir kad patikrinimo metu nukentėjusioji pateikė dokumentus.

Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad V. S. veiksmuose, įrašant į patikrinimo aktą apie K. L. dalyvavimą, nebuvo tiesioginės tyčios. Nustatant tyčios kryptingumą V. S. veiksmuose klastojant dokumentą, remtis V. S. parodymais (kaip tai padarė teismas, nenurodydamas argumentų) negalima. Priešingai negu teigiama V. S. išteisinančiame nuosprendyje, jo parodymai nėra nuoseklūs. Apklausiamas 2006 m. vasario 18 d. (kaip įtariamasis) V. S. negalėjo paaiškinti, kodėl patikrinimo akte nurodė, kad prieš UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą K. L. buvo pasirašytinai išaiškintos teisės; pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad patikrinimo akte įrašė apie tai, jog dokumentus pateikė K. L., dėl tos priežasties, kad L. M. pasirašyti akte atsisakė; apeliaciniame skunde jau teigė, kad įrašą apie K. L. dalyvavimą padarė per klaidą.

Kasatorius nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog patikrinimo metu 2006 m. sausio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) odontologijos klinikoje V. S. buvo žinoma, kad patikrinimo metu direktorė nedalyvauja, nepaisant to, šiame dokumente išteisintasis nurodė ne tik K. L. pavardę, pažymėjo apie jos dalyvavimą darant patikrinimą ir teisių išaiškinimą prieš patikrinimą, bet ir pažymėjo veiksmus, kuriuos ši neva atliko patikrinimo metu: pateikė licenciją, leidimą–higienos pasą, trijų kompiuterių bei programinės įrangos įsigijimo dokumentus, nors šių veiksmų 2006 m. sausio 16 d. K. L. atlikti negalėjo arba atliko juos tik po 2006 m. sausio 16 d. Toks V. S. elgesys – valingas ir sąmoningas. Be to, pagal savo pareigas (VPK KP NTT ENTS tyrėjas) jis žinojo, kad patikrinimo aktas bus perduotas patvirtinti skyriaus viršininkui. Duomenis, užfiksuotus 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo akte, V. S. naudojo rinkdamas įrodymus, aiškindamasis, ar K. L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių. Pasak kasatoriaus, taip V. S. klaidino kitus asmenis, kurie šiuo suklastotu dokumentu turėjo naudotis. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad V. S. nurodytus veiksmus netinkamai atliko dėl atidumo ar profesionalumo stokos – nepagrįsti, juo labiau kad jis dirba ilgą laiką. Esant minėtoms aplinkybėms daroma išvada, kad V. S. nesuklydo įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, sąmoningai suklastojo dokumentą ir to norėjo, t. y. suprato nusikalstamos veikos pobūdį ir veikė tiesiogine tyčia.

Kasatorius ginčija teismo išvadą, kad V. S. veiksmais nebuvo pažeistas BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas, nes jie nesukėlė jokių teisinių padarinių. Nagrinėjamoje byloje teismas neteisingai praplėtė nusikaltimo (dokumento suklastojimo) sudėtį ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl teisiniai padariniai kaltininko veikos kvalifikavimui (turi būti – baudžiamajai atsakomybei) reikšmės neturi. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apygardos teismo teiginiais, kad 2006 m. sausio 18 d. patikrinimo akte buvo užfiksuoti tikrovę atitinkantys duomenys apie patikrinimo UAB (duomenys neskelbtini) atlikimą 2006 m. sausio 17 d. Šiuo atveju teismas formaliai remiasi V. S. ir nukentėjusiosios K. L. parodymais, tačiau jų neanalizuodamas ir nevertindamas kartu su kitais bylos duomenimis. 2006 m. sausio 18 d. akte pažymėta, kad patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) atliktas 2006 m. sausio 17 d., nustatytas 4000 Lt trūkumas. Šie duomenys atitinka K. L. parodymus apie 2006 m. sausio 18 d. atlikto patikrinimo aplinkybes. Pagal K. L. ir V. S. parodymus, patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) patalpose 2006 m. sausio 17 d. nebuvo atliekamas. Taigi 2006 m. sausio 18 d. patikrinimo akte V. S. užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie kasos patikrinimo datą 2006 m. sausio 17 d., t. y. suklastojo dokumentą.

Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad V. S., nenustatęs K. L. veiksmuose teisės pažeidimo požymių, turėjo teisę baigti tyrimą, nepradėdamas vykdyti 2006 m. sausio 18 d. surašyto akto. Tokią išvadą teismas padarė neatsižvelgdamas į liudytojų K. L., D. N., V. Š., J. D., P. D. parodymus, byloje esančias UAB (duomenys neskelbtini) kasos ataskaitas, specialisto paaiškinimą bei Tyrimo tvarkos nuostatas. Prokuroro teigimu, pagal šiuos duomenis 2006 m. sausio 18 d. V. S. atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir nustatė 4000 Lt trūkumą, t. y. teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje; dėl šio pažeidimo surašė pažeidimo aktą, tačiau jo kopijos neįteikė K. L., nepateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui, neišsiuntė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, neperdavė saugoti į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę, jį suplėšė, t. y. nuslėpė nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl tų pačių priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė neteisingą išvadą, kad V. S., surašydamas pažymą apie patikrinimo rezultatus 2006 m. sausio 16 d. pavedime dėl patikrinimo atlikimo, teisingai nurodė, jog pažeidimų nebuvo nustatyta ir nėra pagrindo traktuoti tai kaip dokumento klastojimą. Tai motyvuota V. S. parodymais, esą jis išsiaiškinęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesusijusi su sąskaitomis–faktūromis, kasos pajamų orderiais ir todėl K. L., kaip šios bendrovės direktorės, veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kasatoriaus manymu, šiuo atveju išteisintasis minėtu aspektu negalėjo įvertinti K. L. veiksmų. Be to, teismas neatsižvelgė į K. L., D. N., V. Š. parodymus, duomenis minėtose sąskaitose–faktūrose, kasos pajamų orderiuose, iš kurių matyti, kad teisės pažeidimas, pateikiant neužpildytas sąskaitas–faktūras, kasos pajamų orderius, dėl kurio buvo nubaustas K. K., ir V. Si. nustatytas pažeidimas dėl 4000 Lt trūkumo UAB (duomenys neskelbtini) kasoje – nėra susiję.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo V. S. parodymų, duotų viso proceso eigoje, turinio. Antai apklausose, vykusiose 2006 m. gegužės 18 ir 19 d., V. S. nurodė, kad 2006 m. sausio 18 d. pažeidimo aktą surašė belaukdamas K. L., jai nedalyvaujant. Vėliau jis tvirtino, kad šį pažeidimo aktą surašė atvykus K. L. iš jos pateiktų dokumentų. Be to, 2006 m. gegužės 19 d. apklausoje V. S. nurodė, kad 2006 m. sausio 16 d. grįžęs po patikrinimo, iš paimtų UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų–faktūrų nustatė, jog yra lėšų neatitikimas ir K. L. surašė pažeidimo aktą. Kitų apklausų metu paaiškino, kad pažeidimo aktą jis surašė tiek remdamasis sąskaitomis–faktūromis, tiek 2006 m. sausio 16 d. paimtais buhalteriniais dokumentais, kasos knygomis. Šie parodymai yra nepatikimi ir, priešingai negu teigiama nuosprendyje, prieštarauja nukentėjusiosios, taip pat liudytojų parodymams, sąskaitose–faktūrose, kasos pajamų orderiuose užfiksuotiems duomenims, iš kurių matyti, kad 2006 m. sausio 16 d. buhalteriniai dokumentai nebuvo paimti, be to, galima manyti, kad, remdamasis sąskaitose–faktūrose, kasos pajamų orderiuose užfiksuotais duomenimis, V. S. pažeidimo akto negalėjo surašyti.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas V. S. veiksmų teisėtumo (nesuteikiant 2006 m. sausio 18 d. surašytam aktui tolesnės eigos) klausimą, turėjo vadovautis ne liudytojo A. L. parodymais, o Tikrinimo tvarkos nuostatomis bei valstybės tarnybai taikytinais principais. V. S., kaip Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjui, t. y. valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, negalioja teismo taikytas principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Tai reiškia, kad tyrėjas gali veikti neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų ir atlikti tik teisės aktų nustatytus veiksmus. Tikrinimo tvarkos 8.1.7 ir 9 punktuose nurodyta, kad ENTS pareigūnas, atlikęs patikrinimą, nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, informuoja apie tai viršininką ir pateikia viršininkui patvirtinti patikrinimo aktą, patikrinimo aktas perduodamas į raštinę saugoti. Įstatymai, norminiai aktai nediferencijuoja patikrinimo aktų ar kitų dokumentų, kuriais įforminami patikrinimo rezultatai priklausomai nuo to – užfiksuoti ar neužfiksuoti pažeidimai, bei nenumato galimybės tyrėjui savo nuožiūra spręsti dėl akto registravimo ar neregistravimo ENTS apskaitoje. Taigi V. S. privalėjo užregistruoti K. L. surašytą aktą apskaitoje, o šiuo atveju, nustatęs teisės pažeidimą, užregistruoti ir perduoti jį institucijai, įpareigotai nagrinėti administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje.

Kasatoriaus nuomone, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad V. S. galėjo tęsti UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir 2006 m. sausio 18 d. Šiuo atveju A. L. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, prieštarauja galiojantiems norminiams aktams. Pagal Tvarkos taisyklių 7.2 punktą pasirašytas ir užregistruotas pavedimas dėl patikrinimo galioja tuo laikotarpiu, kuris nurodytas pavedime dėl patikrinimo, taigi V. S. atlikti patikrinimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose 2006 m. sausio 18 d. neturėjo pagrindo, nes pavedimas jį atlikti nebuvo išduotas (pavesta pradėti 2006 m. sausio 16 d., baigti – 2006 m. sausio 17 d.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. S. turėjo realią galimybę patikrinimą atlikti ir baigti per pavedime nurodytą terminą, nes, kaip matyti iš jo paties ir K. L. parodymų, sausio 16 d. po patikrinimo išteisintajam ir kitiems pareigūnams išeinant iš bendrovės patalpų, sugrįžo jos direktorė K. L.

Nuosprendyje konstatuota, kad V. S. negrasino K. L. neigiamomis pasekmėmis, tačiau pagal jos parodymus, V. S., 2006 m. sausio 18 d. nustatęs bendrovės kasoje 4000 Lt trūkumą, pareikalavo pasiaiškinimo, priešingu atveju sakė negrąžinsiąs paimtų pacientų kortelių.

Kasatorius taip pat ginčija abiejų instancijų teismų išvadas dėl V. S. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir mano, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į reikšmingus bylos duomenis, netinkamai juos įvertino ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad išteisintojo veiksmuose tėra tarnybinio nusižengimo, bet ne nusikalstamos veikos požymiai, nes nepadaryta didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kasatoriaus įsitikinimu, V. S. atliko BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Tai, kad jis, turėdamas Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėjo įgaliojimus, susipažinęs su ūkio subjektų tikrinimo tvarka, asmeniškai rengė dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimui, atliko bendrovės ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimą, tyrė nustatytus pažeidimus ir dėl jų surašė dokumentus, priėmė sprendimus, leidžia teigti, kad kaltininko veiksmai yra tyčiniai. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. BK 228 straipsnio prasme didelė žala yra ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio. Kitokio, t. y. neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba ir kitais atvejais. Šių teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esminiai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Kasatorius nurodo, kad V. S., rengdamas dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimui, atlikdamas patikrinimą, įformindamas dokumentus, padarė daug Tikrinimo tvarkos reikalavimų pažeidimų. Juolab V. S., vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, suklastojo 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo aktą, pavedimą dėl patikrinimo atlikimo, 2006 m. sausio 18 d. aktą, t. y. piktnaudžiaudamas darė ir kitus nusikaltimus. Be to, grasino nukentėjusiajai neigiamomis pasekmėmis (negrąžinti paimtų medicinos kortelių). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. S. savo veiksmais iš esmės iškreipė ūkio subjektų tikrinimo tvarką; minėti veiksmai nesuderinami su valstybės tarnautojui keliamais reikalavimais, Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS funkcijomis ir užduotimis. V. S., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, viršydamas įgaliojimus, sumenkimo policijos, valstybės tarnybos, valstybės autoritetą, taip padarydamas didelės žalos valstybės interesams, taigi padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė esminį BPK pažeidimą, nes neišnagrinėjo dalies apeliacinio skundo. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino V. S. pateiktame kaltinime inkriminuotų veiksmų dėl to, kad 2006 m. sausio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasoje nustatęs 4000 Lt trūkumą, t. y. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje, dėl šio pažeidimo 2006 m. sausio 18 d. surašė K. L. aktą, kurio nepateikė patvirtinti Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS viršininkui, neišsiuntė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, neperdavė į Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS raštinę saugoti, t. y. nuslėpė nustatytą administracinį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundo dalies nepasisakė, nepateikė motyvuotų išvadų, taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą, kuris yra esminis, nes tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, todėl BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nuosprendis naikintinas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumo paremti byloje esančių duomenų, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, analize. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nes patikrino bylą ne tiek, kiek to buvo prašoma, ir nuosprendyje nepateikė motyvuotų išvadų dėl visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, taip pažeisdama BPK 320 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Šie kasacinio skundo argumentai pagrįsti. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, atsižvelgiant į BPK 331 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti, kokias bylos aplinkybes nustatė ir kokiais įrodymais rėmėsi nuteistąjį išteisindamas, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio išvadas. Taigi apeliacinės instancijos teismo naujo nuosprendžio surašymui taikomos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisyklės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priimdamas sprendimą teismas privalo laikytis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo – įrodymus vertinti kaip visumą, o ne atsietai vieną nuo kito. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis neatitinka šių reikalavimų.

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išteisino V. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu dėl dokumento – UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto, surašyto 2006 m. sausio 16 d. data, suklastojimo. Iš šios veikos aprašymo aišku, kad kaltininkui inkriminuotas suklastojimas, padarytas šiais veiksmais: įrašymu į dokumentą tikrovės neatitinkančių žinių apie UAB (duomenys neskelbtini) direktorės K. L. dalyvavimą darant patikrinimą, teisių ir pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos jai išaiškinimą, apie tai, kad K. L. pateikė dokumentus ir kad patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatyta. Be to, kasatorius ginčija ir tą dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kur, nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą, buvo pripažintos teisingomis ir pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados (jas prokuroras skundė apeliacine tvarka) apie tai, kad iš kaltinimo V. S. pašalinta aplinkybė, jog jis 2006 m. sausio 18 d. patikrinimo akte įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie patikrinimo datą, nurodydamas 2006 m. sausio 17 d., ir kad jis turi būti išteisintas dėl 2006 m. sausio 16 d. pavedimo Nr. 10-4-R4-24 suklastojimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išvardytos veikos padarymo aplinkybės yra susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimu ir buvo inkriminuotos kaip tęstinė veika. Sprendžiant V. S. kaltės klausimą, yra svarbus visų minėtų aplinkybių nustatymas bei teisinis įvertinimas. Vienok apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, tenkindamas nuteistojo skundą ir atmesdamas prokuroro apeliacinį skundą dėl dalies kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pašalinimo (faktinio išteisinimo), pateikė fragmentišką dalies faktinių aplinkybių, sudarančių nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, vertinimą, visiškai nepasisakė dėl patikrinimo akte įrašytų duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatyta, nevertino bylos duomenų dėl bendrovėje aptikto 4000 Lt trūkumo aplinkybių ir su tuo susijusių V. S. veiksmų, taip pat – ir medicininių kortelių paėmimo bei grąžinimo nesurašant atitinkamų tai patvirtinančių dokumentų.

Aplinkybės apie galimą ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje taip pat reikšmingos ir BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu (t. y. sprendžiant, ar V. S. piktnaudžiavo tarnyba). Prokuroro apeliaciniame skunde, be kitų argumentų, pakankamai išsamiai buvo išdėstyta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl V. S. pateikto kaltinimo aplinkybių, jog jis 2006 m. sausio 18 d., nustatęs UAB (duomenys neskelbtini) kasoje 4000 Lt trūkumą, surašė pažeidimo aktą, tačiau šio akto antrojo egzemplioriaus neįteikė K. L., be to, pažeidimo akto neužregistravo Vilniaus m. VPK NTT ENTS ir nepateikė per vieną darbo dieną patvirtinti šio skyriaus viršininkui, neišsiuntė jo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, neperdavė į skyriaus raštinę saugoti, o jį suplėšė, t. y. nuslėpė nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Į šiuos prokuroro argumentus apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsakė, nors nurodytos aplinkybės yra reikšmingos.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. S. veiksmai – įrašymas į patikrinimo aktą duomenų apie K. L. dalyvavimą, dokumentacijos pateikimą ir jos teisių išaiškinimą – negali būti vertinami kaip nusikalstami. Tačiau tame pačiame nuosprendyje pateiktos ir priešingos išvados apie šių faktinių aplinkybių nustatymą, nes teigiama, kad iš patikrinimo akto matyti, jog K. L. patikrinime dalyvavo, be to, jos dalyvavimą liudija „tam tikri veiksmai“. Taigi iš esmės negalima konstatuoti, kokias aplinkybes nustatė teismas, taip pat neaišku, kas liudija apie K. L. dalyvavimą.

Teigiant, kad nebuvo pažeistas BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas, apygardos teismo nuosprendyje remiamasi vienintele ir ne pačia reikšmingiausia aplinkybe, t. y. tik bendrovės direktorės dalyvavimo (ar nedalyvavimo) faktu, tačiau kitos esminės aplinkybės, sudarančios dokumento suklastojimo ar disponavimo juo sudėtį, šiuo aspektu neanalizuotos.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada išteisinti V. S. dėl 2006 m. sausio 16 d. pavedimo suklastojimo, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, ir kartu pateikia išvadą, kad V. S. nepadarė šios nusikalstamos veikos (t. y. kitas išteisinimo pagrindas), motyvuodamas tuo, kad surašydamas pažymą apie patikrinimo rezultatus teisingai nurodė, jog pažeidimų nenustatyta ir todėl nėra pagrindo tai vertinti kaip dokumento klastojimą. Nustatydamas šias aplinkybes, teismas neanalizavo apeliacinio skundo argumentų dėl V. S. parodymų turinio, jo paaiškinimų neatitikimo atskirų apklausų metu, nelygino jų su K. L. parodymais, kitais bylos duomenimis.

Ta kaltinimo dalis, kur V. S. išteisintas dėl 2006 m. sausio 16 d. pavedimo Nr. 10-4-R4-24 suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis), motyvuojama pateikto kaltinimo neišsamumu, nurodant esą jame neišdėstyta, kokie buvo kaltininko veiksmai šį dokumentą suklastojant, o tik nurodyta, kad jis jį panaudojo pateikdamas į ENTS raštinę saugoti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, svarstytinas klausimas dėl sprendimo priėmimo BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Antra vertus, iš kaltinimo matyti, kad minėto pavedimo surašymas siejamas su norminių aktų pažeidimu bei pažyma, kad pažeidimų patikrinimo metu nenustatyta, tačiau šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neaptartos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pasisakydamas apie tai, jog V. S. padarė formalius pažeidimus, turinčius tarnybinio nusižengimo požymių, bei teigdamas, kad V. S. veiksmai nesukėlė jokių teisinių padarinių, apeliacinės instancijos teismas tuo neva motyvavo išteisintojo veiksmų vertinimą kaip atidumo ir profesionalumo stoką, tyčios padaryti nusikalstamą veiką nebuvimą, tačiau tokia motyvacija aiškiai neišsami ir neinformatyvi, kitaip tariant, nepateikta faktinė ir teisinė argumentacija. Negana to, iš šios nuosprendžio dalies netgi neaišku, ar tuo motyvuojamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinimas, ar prokuroro apeliacinio skundo netenkinimas dėl išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Pagrįsti kasacinio skundo argumentai, susiję su įgaliojimų viršijimo, norminių aktų taikymo V. S., kaip valstybės tarnautojo, veiksmams, klausimų sprendimu. Kaltinamajame akte nurodyta, kokias Valstybės tarnybos įstatymo, Vilniaus m. VPK viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. I-V-159 patvirtinto pareigybės aprašymo ir 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. I-V-43 patvirtintos Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS pareigūnų vykdomos ūkio subjektų tikrinimo tvarkos nuostatas V. S. pažeidė. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad V. S. veikoje įžvelgiami tarnybinio nusižengimo, bet ne BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, išskirtinai rėmėsi liudytojo A. L. paaiškinimais, tačiau visiškai neanalizavo minėtų norminių aktų reikalavimų, nepasisakė dėl jų pažeidimo laipsnio ir neįvertino išteisintojo veikos jų taikymo aspektu, nors BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicija – blanketinė.

Sprendžiant atsakomybės pagal BK 228 straipsnį klausimą, vienas iš šio nusikaltimo būtinų požymių – didelė žala. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad nebuvo padaryta didelė žala valstybei, pateikė vienintelį kriterijų – nukentėjusiosios patirtus padarinius, t. y. vertino, ar buvo padaryta žala fiziniam asmeniui (arba jos vadovaujamai įmonei). Taigi teismas neatsakė į klausimą, ar V. S. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei, ar ne.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nevisiškai išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir iki galo nepatikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl jis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalo išnagrinėti apeliaciniame skunde nurodytus visus esminius argumentus ir sprendime dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.