Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai V. J.,

Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1986-03-18, Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta Vilkaviškio raj., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K., 2007 m. spalio 27 d., apie 15 val. (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės sav., pievoje, tarp O. G. ir A. A. sodybų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto dėl J. J. priklausančio dviračio metu, tyčia, rankomis, kojomis, sudavė J. J. ne mažiau 8 smūgius į krūtinę, juosmenį, šlaunis, nugarą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei ne mažiau kaip 6 smūgius sudavė jam į galvą ir, tokiu būdu, padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimus ir plačias poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejuose ausų kaušeliuose ir aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, abiejų skruostų ir žandų srityse, tai yra - sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje nuo šių padarytų sužalojimų galvoje visumos, išsivystė galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs ūmia kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui, strigimui, J. J. 2007 m. lapkričio 9 d. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė, tai yra tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis Ž. K. parodė, kad jis 2007 m. spalio 27 d., būdamas neblaivus, kartu su broliu A. K., dėde D. A. ir draugu D. M. atvažiavo pas močiutę A., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje. Buvo neblaivus. Kada atėjo J. J., nepamena. Su sėdinčiu už stalo J. J., dėde D. A. kartu gėrė alkoholį. Kur tuo metu buvo brolis A., nematė. Begerdamas degtinę, buvo trumpam užmigęs. Kai prabudo, J. nematė. Matė tik miegantį D. A.. Išėjęs į lauką, pasiėmė dviratį, kuris buvo paliktas prie namo. Su dviračiu važinėjo kieme, po to išvažiavo į kelią. Po to įvažiavo į pievą, kuri yra tarp močiutės A. ir jos kaimynės O. G. namų. Jam važinėjantis dviračiu, prie jo buvo ir brolis Algirdas. Nulipus nuo dviračio, prie jo priėjo J. J.. Ar jam ką nors J. J. sakė, nežino, tik jis pamena, kad J. J. jam sudavė smūgį į dešinį žandikaulį. Jis po suduoto smūgio nieko J. nesakė, tik supykęs spyrė J. J. koja. Pirmi smūgiai J. J. buvo suduoti į šonus. Kiek jų sudavė, spirdamas, nežino. J. J. nukritus ant žolės, jam dar spyrė. J. J. atsikėlus, dar su ranka kirto į galvą kelis kartus. Kad būtų spyręs į galvą, neprisimena. Brolis A. liepė nemušti ir traukė jį už drabužių šalin. Mušant J. J., girdėjo riksmą ir, kaip jam atrodė, riksmas buvo vaikų, kurie buvo pas G., o gal ir jos pačios. Girdėdamas riksmą, takeliu per pievą jis nubėgo pas močiutę į namus ir atsigulė. Dėl to, kad mušė rankomis, spardė kojomis J. J. nuoširdžiai gailisi ir prisipažįsta, tačiau, mušdamas jį, tikslo užmušti neturėjo. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Ž. K. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad J. J. yra jos tėvas, kuris 2007 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) kaime buvo sumuštas. Po sumušimo J. J. 2007 m. spalio 30 d. buvo atvežtas į Kauno klinikas ir operuotas. Vėliau, iš reanimacijos skyriaus buvo patalpintas į palatą. Kalbantis su tėvu, bei paklausus kas jį sumušė, tėvas minėjo, kad Ž. už dviratį, kurio jam nedavė. J. J. lapkričio 9 d. mirė. Laidojant tėvą, jai yra padaryta turtinė 3286,19 litų žala ir neturtinė 100000 litų žala. Laidojimo pašalpą 750 litų gavusi. Ši suma įtraukta į turtinės žalos dydį. Dėl tėvo netekties ji stipriai išgyvena, todėl ir reiškia 100000 litų neturtinės žalos ieškinį.

Liudytoja S. R. parodė, kad ji, 2007 m. spalio 27 d. su atvykusiomis į svečius pusseserėmis žaidė kambaryje ir pro langą pamatė, kaip G. priklausančioje pievoje Žydrūnas mušė J. J., kuris gulėjo ant galinio dviračio rato. Gulintį ant žemės J. J., Ž. spardė į šonus, pasilenkęs su ranka jam sudavė į galvą. Tuo metu A. K. traukė Ž. nuo J. J.. Apie tai ji pasakė tetai O. G.. Nuo išbėgusios į kiemą tetos riksmo broliai pabėgo. Jiems nubėgus, J. J. atsikėlė ir atėjęs pas tetą, kieme atsisėdo ant suoliuko. Ji matė prie J. J. ausies kraują, buvo prakirsta kakta, ar tai lūpa.

Liudytojas G. R. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2007 m. spalio 27 d., jis su seserimi S. R. ir tėvais buvo (duomenys neskelbtini) kaime pas tetą O. Ten dar buvo ir dvi jo pusseserės. Visi žaidė. Bežaidžiant, sesuo jam pasakė, kad Ž. muša J. Jis, pažiūrėjęs per langą, pamatė, kad pievoje tarp O. G. ir A. namų guli J., o prie jo buvęs Ž. jį spardė. Šalia buvo dar vienas vyrukas, tačiau šis J. nemušė, o traukė Ž. nuo J.. Jis nubėgęs apie tai pasakė tetai O., kad ši eitų žiūrėti, nes mušamas J. O. išėjusi į namo koridorių pradėjo šaukti. Po to, jis matęs, kaip link A. namo bėgo Ž., o iš paskos ėjo jam nepažįstamas vyriškis. Po to, J. buvo atėjęs iki O. namo, sėdėjo ant suoliuko.

Liudytoja J. S. parodė, kad 2007 m. spalio 30 d., apie 13 val. 30 min., jai paskambino sesuo J. B., kuri pasakė, kad J. J. yra išvežtas greitosios medicinos pagalbos mašina į Marijampolės ligoninę. Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje sužinojo, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kuriems J. J. aiškino, kad jis susižalojo nukritęs, o gydytojams pasakė, kad jį sumušė. J. J. paklausus kas atsitiko, jis paaiškino, kad jį sumušė du broliai, iš Karklinių. Į klausimą kada sumušė, atsakė, kad šeštadienį. Ji matė, kad J. J. kairė veido pusė buvo sutinusi, pajuodusi. Spalio 31 d. važiavo aiškintis į (duomenys neskelbtini) kaimą, Marijampolės sav., kur gyveno vienas iš brolių K. Vėliau, ji aiškintis nuvažiavo pas A. K.. A. K. pasakojo, kad J. susiruošus eiti į namus, jis nerado dviračio, kuriuo važinėjo jo neblaivus brolis Ž. Tada J. J. iš Ž. traukė dviratį į save. Ž. nepaleidus dviračio, J. J. sudavė vieną kartą Žydrūnui. Po to, J. J. pradėjo rankomis ir kojomis mušti Ž. K.. Algirdas aiškino, kad jeigu jis juos nebūtų išskyręs, tai nežinia kuo viskas būtų pasibaigę.

Liudytojas A. K. parodė, kad pilnai tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2007 m. spalio 27 d. ryte, išvažiavo pas močiutę A. į (duomenys neskelbtini) kaimą, Marijampolės sav. D. M. su draugu juos atvežęs prie močiutės namų ir išleido. Močiutės namuose nerado ir brolis su dėde, būdami neblaivūs, nuėjo miegoti. Po valandos atėjo jam pažįstamas J. J., kuris atsinešė litro talpos butelį, kuriame degtinės buvo likę apie 0,5 litro. Jis gerti su J. J. atsisakė. Tada J. J. prisikėlė D. A. ir jo brolį Ž. K.. Visi kartu gėrė. Po to, brolis pasiėmė dviratį, stovėjusį prie namo kampo, ir su juo važinėjosi. Taip broliui važinėjant, jis įvažiavo į pievą. Matė kaip iš namo į kiemą išėjo J. J., kuris atėjo prie Ž.. J. J. griebė už dviračio rankenų ir sėdynės iš vienos dviračio pusės, o Ž. iš kitos pusės laikė dviratį. J. J., traukdamas dviratį, jam pasakė, “paimk tu iš jo dviratį“, jam atsakius, kad “gerai, paimsiu“, tuo metu J. J., rankos kumščiu, kirto broliui į veidą. Brolis, nuo dviračio atsitraukdamas atsirėmė į žemę, neparkrisdamas. Ž. atsikėlęs pasakė: “tu man kirtai?.“, ir J. J. į tai nieko neatsakius bei vedantis dviratį link kaimynės O. G. sodybos, Ž. spyrė J. J. apie tris kartus, iš nugaros pusės. Nuo smūgių J. J. tik suklupo. J. atsikėlus, brolis Ž. sudavė rankos kumščiais į kaklą, petį. Jis prašė brolio, kad nemuštų, tačiau jo neklausė. Tada dar vieną kartą kirto kumščiu J. į veidą ir šis sukniubo ant žemės. Tuo metu jis išgirdo O. G. riksmą. Jiems nueinant, J. gulėjo žolėje. Pas močiutę, pro langą matė J. atsikėlusį ir vedantis dviratį link G. namų. Vėliau jis matė, kaip J. su G. kalbėjosi sėdėdami ant suoliuko kieme, prie namo. Dviratis stovėjo prie G. namo. Ž., parėjęs, nuėjo miegoti, o vėliau jam išėjus į kiemą, nematė nei J., nei jo dviračio. Jam būnant per šventes pas žmoną, atvažiavo J. anūkė, kuri klausinėjo apie J. mušimą. Jis jai paaiškino, kad J. nemušė.

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2007 m. spalio 27 d., apie 11 val., iš pokalbio su J. J. suprato, kad jis eis pas D. A., pas kurį anksčiau dažnai lankydavosi. Spalio 28 d., būdamas pieno supirkimo punkte, išgirdo kaip O. G. pasakojo, kad J. J. sumušė A. anūkas ar anūkai. Jis nuėjęs pas J. J. į namus ir jį rado gulintį lovoje. J. J. pakėlus galvą nuo pagalvės matė, kad apie dešinę akį pajuodę. Klausė J. J. “kas čia tave taip patvarkė?“. J. J. atsakė, kad gavo “liet“, pas A. Paklausus kaip buvo, J. J. atsakė, kad gerai neatsimena, nes buvo girtas. Jis išėjo į namus ir daugiau J. J. nei einančio, nei važiuojančio dviračiu nematė.

Liudytojas P. K. parodė, kad 2007 m. spalio 29 d., apie 22 val., važiuodamas dviračiu į namus, matė, kaip J. J. namo visuose kambariuose degė šviesa. Pagalvojęs., kad gali būti atvažiavusi jo žmoną, nutarė pažiūrėti kas pas J. J. lankosi. Atėjęs į miegamą kambarį, rado ant lovos sėdintį J. J.. Matėsi, kad jo veidas stipriai sumuštas, viena veido pusės ištinusi ir pamėlynavusi, antroje pusėje buvo guzas. Klausė kas jį taip sumušė, pasiūlė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. J. J. atsakė, kad nereikia, jam viskas gerai. Išeidamas, iš kiemo pro langą matė, kad J. yra kambaryje ir žiūri televizorių.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2007 m. spalio 30 d. ryte, apie 8 val., jis, eidamas iš pieno supirkimo punkto, užėjo pas J.. Ant grindų buvo vandens, J. J. gulėjo nusiklojęs kojas, ant krūtinės buvo dekis, jis knarkė. Pakėlęs iš miego J. J. pastebėjo, kad jo veidas sutinęs. Pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau J. J. atsisakė. Kalbėjo, kad atsikels ir eis apsitvarkyti namus bei užsikurs ugnį. Po kiek laiko pastebėjo, kas pas J. J. į namus atvažiavo greitosios medicininės pagalbos automobilis.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2007 m. spalio 27 d., tvarkydama sodą, apie 10 val., matė, kaip J. J. dviračiu išvažiavo iš namų, sumušimo žymių nesimatė. Iki spalio 30 d. ji daugiau J. J. nematė. Spalio 30 d. ryte, pamačiusi, kad pas J. J. namuose dega šviesa, nuėjo pasiskolinti karučio. Įėjusi į namus, pamatė ant grindų gulintį J. J.. Tuomet nubėgo pas kaimynus Z. kviestis pagalbos. Z. nuėjęs pažiūrėti pas J. J. sugrįžęs pasakė, kad reikia sutvarkyti jo virtuvę ir iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Atvažiavus greitajai pagalbai, J. J. buvo išvežtas į Marijampolės ligoninę.

Liudytojas D. A. parodė , kad 2007 m. spalio 26 d., vakare, jis, draugai D. M. ir A. K. nuvažiavo pas sesers vaikus Ž. ir A. K., kurie dirba ir gyvena Kauno mieste. Visi išgėrė degtinės, o sekančią dieną grįžo į namus. Pamena, kad grįždami parsivežė degtinės, kurią namuose išgėrė. Begeriant, atėjo J. J., kuris prisėdo prie jų. Jis, gerdamas užmigo, ir, kas vyko jam miegant, nežino. Jis pamena, kad buvo iš miego pakeltas mamos, kuri jam pasakė, kad Žydrūnas sumušė J. J..

Liudytoja A. A. parodė, kad ji 2007 m. spalio 27 d., apie 12 val., su sūnumi Arūnu išvažiavo į bažnyčią. Grįžusi į namus apie 16 val., tikslaus laiko neprisimena, rado miegančius sūnų D. ir anūką Ž. K.. Anūkas Algirdas vaikščiojo po namus. Ji pas Algirdą paklausė, ar niekas nebuvo atėjęs. Algirdas atsakė, kad buvo atėjęs J. J., kurį sumušė Ž. K..

Teismo medicinos specialisto 2007-10-28 Nr. M 1689/07 (02) išvada patvirtina, kad J. J. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui, strigimui. Tai patvirtina klinikinių tyrimų duomenys bei autopsijos rezultatai. J. J. konstatuoti šie sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai ir plačios poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejuose ausų kaušeliuose ir aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, abiejų skruostų ir žandų srityse. Šie sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip 6 smūgius kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant rankomis, tiek ir kojomis. Šių sužalojimų pasėkoje išsivystė galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs ūmia kraujosruva po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais. Toks sužalojimas yra sunkus sveikos sutrikdymas, kuris, šiuo atveju, pasibaigė mirtimi. Negalima išskirti kokio nors vieno (sunkesnio ar labiau žalojančio) sužalojimo galvos minkštuosiuose audiniuose, t.y. galvos smegenų sumušimas išsivystė nuo sužalojimų galvoje visumos. Sužalojimai galvoje, sprendžiant pagal apimtį, pobūdį ir išsidėstymą, nebūdingi griuvimui. (1 t. b.l. 28-35).

Teismo medicinos specialistas A. S. pilnai patvirtino savo specialisto išvadą teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismo medicinos specialisto 2007-11-06 Nr. G 1414/07(09) išvada patvirtina, kad Ž. K. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Kadangi Ž. K. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (1 t. b.l. 72).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ I dalies 4 p. pasakyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties, galbūt, buvo galima išvengti.

J. J. mirties priežastis buvo kaltinamojo atliktų tyčinių veiksmų pasekmė. Suduodamas smūgius, spardydamas J. J., jis suprato, kad gali sukelti J. J. mirtį ir nors kaip jis teigia, šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Po suduoto smūgio J. J. parkritus ant žemės, Ž. K. jį spardo, nesirūpina pagalbos jam suteikimu. Ž. K. nužudymą padarė netiesiogine tyčia. Jis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę (suduoda smūgius, spardo į itin svarbius kūno organus – galvą, krūtinę), jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Tai, kad J. J. sužalojimus padarė kaltinamasis parodo ne tik jis pats, bet tai patvirtina, liudytojai S. P., G. R., specialistų išvada. Liudytojai A. K., V. A., M. J. parodė, kad prieš įvykį J. J. sužalotas nebuvo. Surinkti įrodymai paneigia, kaltinamojo versiją, kad jis norėjo apsiginti nuo J. J. po jam suduoto smūgio. Lietuvos Respublikos BK 28 str. numato būtinosios ginties galimumą ir 2-a šio straipsnio dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Nustatyta, kad J. J. seno amžiaus, ramus ir taikus žmogus ir Ž. K. nebuvo nuo ko gintis. Veika kvalifikuojama kaip būtinoji gintis, ar jos ribų peržengimas tik esant realiam pavojingam kėsinimuisi. Be to, kaltinamojo versijos, kad J. J. jam sudavė, niekas netvirtina, kad kaltinamajam suduota smūgių nebuvo, rodo tai, kad jo kūne jokių sužalojimų nerasta. Teismas kaltinamojo versiją vertina kaip gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės už J. J. nužudymą.

Teismas daro išvadą, kad J. J. neatliko jokių veiksmų, leidžiančių kaltinamajam vartoti smurtą jo atžvilgiu. Nebuvo pagrindo jam staiga didžiai susijaudinti, nes nukentėjusysis vykdė savo teisėtą reikalavimą, norėjo atsiimti jam priklausantį dviratį. Tai, kad nukentėjusysis sudavęs jam smūgį, iššaukė jo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, niekas netvirtina, išskyrus kaltinamąjį ir jo brolį. Tai paneigiama ir teismo specialisto išvada.

Be to, pripažinti nužudymą, padarytą staiga labai susijaudinus, galima tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto poelgio. Šiuo atveju nėra neginčytinų įrodymų, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo vartotas smurtas. Netgi jeigu padaryti prielaidą, kad kaltinamajam buvo suduotas smūgis, tai neduoda pagrindo kaltinamajam vartoti smurtą seno žmogaus atžvilgiu. Nukentėjusiajam sužalojimai padaryti, suduodant viso ne mažiau 14 smūgių, pasėkoje.

Be to, kaltinamasis teigia, kad nesudavė tiek smūgių J. J., kiek nurodoma teismo specialistų išvadoje. Tačiau, teismo nuomone, dėl smūgių skaičiaus jis gali ir sąžiningai klysti, nes jis pats teigia, kad ne viską atsimena dėl girtumo.

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. To neneigia ir jis. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmę Ž. K., teismas atsižvelgia į visas ištirtas bylos aplinkybes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.). Ž. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, nusikalto būdamas neblaivus, charakterizuojamas teigiamai. Teismas mano, kad Ž. K. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ I dalies 30 p. pasakyta, kad, skirdami bausmes kaltinamiesiems pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei.

Teismas mano, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes E. K. gali skirti bausmę mažesnę nei šio straipsnio sankcijos vidurkis.

Daiktiniai įrodymai J. J. dviratis ir drabužiai grąžintini nukentėjusiajai V. J..

Nukentėjusiosios V. J. civilinis ieškinys laidojimo išlaidoms padengti 3286,19 Lt sumai mažintinas iki 2536,19 Lt, nes nukentėjusiajai išmokėta 750 litų valstybės pašalpa.

Nukentėjusiosios V. J. pareikštas neturtinės žalos ieškinys 100000 Lt sumai mažintinas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Būtina atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį. Ž. K. jauno amžiaus, indėlių bankuose, kitokio turto neturi, tačiau nukentėjusioji neteko tėvo, tai iššaukia emocines depresijas, didžiulius dvasinius pergyvenimus, todėl V. J. ieškinys neturtinei žalai atlyginti priteistinas iš Ž. K. 80000 litų sumai.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 10394,40 Lt sumai priteistinas iš Ž. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-308 str., str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. paskirti bausmę 8 (aštuonis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – namų areštą pakeisti į suėmimą. Ž. K. suimti teismo salėje.

Bausmės pradžią Ž. K. skaičiuoti nuo 2008 m. kovo 13 d. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2007-11-05 iki 2007-11-06.

Daiktinius įrodymus J. J. dviratį ir drabužius grąžinti nukentėjusiajai V. J..

Nukentėjusiosios V. J. civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų 2536,19 Lt sumai tenkinti priteisiant jį iš Ž. K..

Priteisti iš Ž. K. nukentėjusiosios V. J. naudai 80000 Lt neturtinės žalos.

Priteisti iš Ž. K. 10394,40 Lt civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.