- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-411-988/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nuteistasis
- A. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas atmestas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. L. paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-964/2014, be kita ko, A. L. pripažintas kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl vagystės iš A. K. priklausančio stalių cecho) ir paskirta jam laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Taip pat pripažintas kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl vagystės iš J. V. N. priklausančio gyvenamojo namo) ir jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Be to, pripažintas kaltu padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl J. V. N. turto sugadinimo) ir jam paskirta laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmė. Taip pat pripažintas kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl vagystės iš V. B. priklausančio gyvenamojo namo) ir jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Be to, pripažintas kaltu padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (dėl V. B. nedidelės vertės turto sugadinimo) ir jam paskirta dvidešimt dviejų parų arešto bausmė. Taip pat pripažintas kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl vagystės iš E. A. priklausančio gyvenamojo namo) ir jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Be to, pripažintas kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl vagystės iš S. J. priklausančios ganyklos) ir jam paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė. Taip pat pripažintas kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl vagystės iš D. R. priklausančio gyvenamojo namo) ir jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį dėl vagystės iš J. V. N. priklausančio gyvenamojo namo bei J. V. N. turto sugadinimo, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį dėl vagystės iš V. B. priklausančio gyvenamojo namo bei V. B. turto sugadinimo, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Ši bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta 1/3 ir A. L. paskirta 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nusprendžiu paskirta ir subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir iš dalies atliktos laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnius nuosprendžius bausmės terminai nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. Priteista A. K. iš A. L. 2 000 Lt (579,24 Eur) materialinės žalos atlyginimo. Priteista S. J. iš A. L. 3 000 Lt (868,86 Eur) materialinės žalos atlyginimo.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. kovo 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 13 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis A. L. atliko 2019 m. kovo 13 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. spalio 10 d. – 3 metai 5 mėnesiai 3 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
3.1. Nurodė, kad Komisija atsižvelgė į aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 105 balus, nemažą neatliktos bausmės dalį, ankstesnių teistumų skaičių, į mąstymo lankstumo stoką, sunkumus randant alternatyvius problemų sprendimo būdus, elgesį bausmės atlikimo metu (9 kartus baustas, nuobaudos jau negalioja).
3.2. Komisija padarė išvadą, jog nuteistasis A. L. nesilaikys įstatymų ir nusikals, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. L. skundo ir paliko Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakeistą.
4.1. Apylinkės teismas, susipažinęs su Komisijos nutarimu, nuteistojo skundu bei jo asmens byla, konstatavo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.
4.2. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad Komisija atsižvelgė į aplinkybių visumą, nutarime motyvavo tiek nuteistojo gerąsias savybes ir pasiekimus atliekant bausmę, tiek ir tas jo savybes bei elgesį, kurie trukdo nuteistajam siekti ryškesnės pažangos, priimdama nutarimą įstatymo reikalavimų nepažeidė.
4.3. Apylinkės teismas kaip reikšmingas aplinkybes vertino tai, kad nuteistasis sistemingai daro tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, turi susiformavusius šių veikų darymo įgūdžius bei įpročius. Jam kartą jau buvo parodytas pasitikėjimas, A. L. buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis parodyto pasitikėjimo nepateisino, lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Pažymėjo, kad A. L. praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, ne visada laikėsi taisyklių pataisos įstaigose, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, net atsižvelgus, kad yra skatintas pastaruoju metu du kartus, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami A. L. asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.
4.4. Vertindamas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad jos vis dar nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog A. L. galima taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios gana ženklios bausmės dalies atlikimo, kuri skundo nagrinėjimo dieną sudaro daugiau nei tris metus. A. L. aukšta nusikalstamo elgesio rizika, itin didelis skaičius ankstesnių teistumų, asmenybės, mąstymo ir elgesio problemų buvimas neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skundžiamoje nutartyje neaptarti nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys, jo galimybė integruotis į visuomenę ir resocializuotis laisvėje, neteisingai aiškintos ir taikytos teisės normos.
5.2. A. L. atkreipia dėmesį į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalis numato griežčiausią bausmę laisvės atėmimą iki šešerių metų, o BK 187 straipsnio 3 dalis nenumato laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu, A. L. nuteistas laisvės atėmimo bausme dvylikai metų, tai yra dukart ilgesne laisvės atėmimo bausme nei numato BK 178 straipsnio 2 dalis.
5.3. Skunde pažymima, kad A. L. atliko didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 8 metus 8 mėnesius.
5.4. Argumentuojama, kad atlikus tokią didelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika negalėjo būti įvertinta 105 balais. Be to, A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nebuvo vertinama pradėjus jam atlikti laisvės atėmimo bausmę, pradėjus taikyti „OASys“ metodiką. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5.5. A. L. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę suvokė, kad darbas yra privalumas, todėl pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą jis ketina įsidarbinti. Skunde pažymima ir tai, kad A. L. turi gyvenamąją vietą, kurioje yra laukiamas.
5.6. A. L. apygardos teismo prašo ypač atsižvelgti į jo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, A. L. nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnysis teismas spręsdamas A. L. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis ir pagrįstai nusprendė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmesti ir minėtą Komisijos nutarimą palikti nepakeistą.
9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, du kartus skatintas per kiek daugiau nei pastaruosius vienerius metus, pagal galimybes atlygina iš jo priteistą turtinės žalos atlyginimą, teikia išlaikymą dukrai, nuo 2018 m. kovo 28 d. nėra pažeidęs nustatyto režimo reikalavimų, nepastebėta diskriminacinių ar kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, pradėjo mokytis avalynės gamintojo amato profesinio rengimo centre. Tačiau šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už keleto įvairaus pavojingumo, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymą, tai yra apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, baudžiamojo nusižengimo, numatyto 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Tokie turtinio pobūdžio tyčiniai nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog kalbėdamas apie problemines savo gyvenimo sritis nuteistasis nurodo finansinius sunkumus. Be to, nuteistojo mąstymas stokoja lankstumo, nuteistasis ne visada geba rasti alternatyvius problemų sprendimo būdus, linkęs kartoti praeities klaidas. Nors nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius nusikalstamumą, tačiau tai, jog jis net 19 kartų teistas už turtinius nusikaltimus ir tai, kad jis pats nesugebėjo sustoti ir nevykdyti nusikalstamų veikų (nevogti), reikšmingai didina jo kriminalinio elgesio riziką ateityje. Taigi sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad A. L. kilusius finansinius sunkumus spręsdavo vieninteliu jam suprantamu būdu – darydamas turtinius nusikaltimus. Kita vertus, 2019 m. rugsėjo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nėra linkęs bendrai pateisinti nusikalstamų veikų, neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančio požiūrio. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
11. Pažymima, kad A. L. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 105 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta. Be to, statiniai kriminogeniniai svertiniai veiksniai sudaro 45 balų, o kiti 60 balai yra dinaminiai kintamieji, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme A. L. pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Ta aplinkybė, kad nuteistasis nebuvo įvertintas pagal „OASys“ metodiką tik pradėjus jam atlikti laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo vertinti, kad A. L. šiuo metu nėra linkęs pakartotinai nusikalsti.
12. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į šias nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – A. L. bausmės atlikimo metu yra vartojęs narkotines medžiagas, už ką buvo skirtos net dvi nuobaudos, organizuojamose psichoedukacinėse ar psichologinio konsultavimo programose A. L. nedalyvavo, nes nemano, kad jam nėra reikalinga kokia nors aplinkinių pagalba.
13. Aukštesnysis teismas sutinka su pareiškėju, kad jis atliko didelę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau pažymi ir tai, kad dar liko neatlikta ženkli, daugiau nei trejų metų, laisvės atėmimo bausmės dalis.
14. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apygardos teismui neleidžia daryti ir aplinkybės, jog nuteistasis šiuo metu dirba ir būdamas laisvėje galimai turės nuolatinę darbovietę bei gyvenamąją vietą, taip pat yra vedęs. Neabejojama, kad darbas laisvėje užtikrintų didesnes nuteistojo pajamas, kurias jis galėtų skirti dukros išlaikymui ir skolų grąžinimui, tačiau pažymima, kad prieš pradedant atlikti bausmę turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs jo gyvenimo veikla ir pajamų šaltiniu, pats nuteistasis nurodo oficialiai dirbęs tik tris mėnesius. Dėl šios priežasties abejojama, jog ir šiuo atveju nuteistojo teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką. Tuo labiau, kad jis nepateikė jokių jo konkrečias įsidarbinimo galimybes patvirtinančių duomenų. Jis tik apylinkės teismui teiktame skunde yra nurodęs, kad būdamas laisvėje gyventų patėvio namuose (duomenys neskelbtini), o darbo kaime pakanka visiems, tad ir jis galės dirbti.
15. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pastebimos, tačiau dar pernelyg trumpalaikės, toliau vykdant Komisijos rekomendacijas nusikalstamo elgesio rizika gali būti dar labiau sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Įvertinęs visus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. L. charakterizuojančius duomenis, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
16. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, likusią paskirtos bausmės dalį bei jo asmenybės ypatumus, pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. L. lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas spręsdamas A. L. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai.
17. Šiuo atveju, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, specialistų nustatytus kintančius kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, daroma išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį A. L. būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų, todėl ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.