Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą dėl operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla dalyje nutraukiama, kitoje dalyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, reaguojant į elektronine pasitikėjimo linija gautą pranešimą dėl pareiškėjos nelegalios prekybos internetu, vykdant 2013-05-23 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) (195-196 b. l.), buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (142-193 b. l..) 2013-06-20 buvo surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikrinimo ataskaita (132-141 b. l.). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-04-23 bankiniais pavedimais į savo sąskaitas gavo 9970 Lt pardavimo pajamų iš fizinių asmenų. Pažymoje nurodyta, kad pagal operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją ir pareiškėjos paaiškinimą ji individualią veiklą (prekybą internetu) vykdo nuo 2013-01-02. Tačiau pati pareiškėja individualios veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus(toliau - EVRK) 479000 kodą (Mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse) vykdymą Mokesčių mokėtojų registre įregistravo 2013-05-13(47b.l.). Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Panevėžio AVMI savo iniciatyva įregistravo pareiškėją Mokesčių mokėtojų registre kaip vykdžiusią individualią veiklą nuo 2013-01-02 iki 2013-05-12 ir 2013-06-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl veiklos vykdymo“ pareiškėjai pranešė, jog Panevėžio AVMI iniciatyva ji yra įregistruota Mokesčių mokėtojų registre kaip vykdžiusi individualią veiklą, veiklos kodas pagal EVRK – 479000 (Mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse) (49-50 b. l.).

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Pažymą, kuri surašyta atsakovui atlikus patikrinimą, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčijamoje Pažymoje atsakovas fiksavo operatyvaus patikrinimo metu surinktus faktus, tai yra: tikrinamąjį laikotarpį, per kurį gautos pajamos, už ką yra gautos pajamos, ką paaiškino pareiškėja, nuo kada pareiškėja vykdė individualią veiklą ir kada ją įregistravo ir t.t. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjos ginčijama operatyvaus patikrinimo pažyma gali būti laikoma teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-135/2009). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo(toliau – ir MAĮ) 115 straipsnio 3 punkte numatyta, kad operatyvus patikrinimas – įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. MAĮ 128 straipsnio 3 dalis nustato, kad operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Operatyvaus patikrinimo pažymos forma ir jos užpildymo tvarkos taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 (su vėlesniais nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu galiojusiais pakeitimais).Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių III skirsnyje numatyta, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje turi būti faktiniai duomenys: nurodyti visi atlikti veiksmai, faktiniai tikrinimai, tikrinti objektai, atlikti kontroliniai pirkimai, gauti duomenys ir/ar kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla. Pareiškėjos patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti nustatytos formos Operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų mokesčių mokėtojui, ja pareiškėja nėra traukiama administracinėn atsakomybėn, kaip nurodoma skunde. Todėl ši Operatyvaus patikrinimo pažyma negali daryti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Vadinasi, reikalavimas dėl Pažymos panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Todėl pareiškėjos skunde išsakyti argumentai dėl nesutikimo su Pažyma vertinami kaip argumentai ir motyvai, kurių pagrindu pareiškėja ginčija atsakovo veiksmų, sukeliančių pareiškėjai teisines pasekmes, tai yra dėl pareiškėjos įregistravimo Mokesčių mokėtojo registre kaip vykdžiusios individualią veiklą nuo 2013-01-02 iki 2013-05-12, pagrįstumą ir teisėtumą. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad mokesčių administratoriaus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, privalomų nurodymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti administracinė bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-29 nutartis administrcinėje byloje Nr.AS-442-533/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr.AS-143-560/2010; 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010 ir kt.). Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo administracinė byla dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Pažymą nutraukiama( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktas).

Kita skundo dalimi keliamas ginčas dėl atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėja buvo įregistruota Mokesčių mokėtojų registre kaip vykdžiusi individualią veiklą, veiklos kodas pagal EVRK ) 479000 (Mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse), nuo 2013-01-02 iki 2013-05-12, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisinius santykius, susijusius su Mokesčių mokėtojų registru, reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 patvirtinti Mokesčių mokėtojų registro nuostatai, nuo 2011-09-16 išdėstyti nauja redakcija (toliau – ir Nuostatai) ir kiti teisės aktai.

Mokesčių administravimo įstatymo 43 straipsnis numato, kad mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti bei mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išskaičiavimo teisingumo kontrolei sudaromas bendras mokesčių mokėtojų registras. Mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga) registruoja visus asmenis, kurių registravimas yra privalomas pagal šio Įstatymo 45 straipsnį. Vadovaujantis MAĮ 45 straipsnio 1 dalimi, jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis. Taigi šios nuostatos atitinka MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą mokesčių mokėtojo pareigą – teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju bei laiku pranešti apie pasikeitusius Mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis. Be kita ko, MAĮ 45 straipsnio 4 dalis numato, jog mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami.

Byloje šalių pozicijos skiriasi dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, kadangi pareiškėja ginčija, jog ji vykdė individualią veiklą laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-05-12.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-04-23 bankiniais pavedimais į savo sąskaitas gavo pajamų iš fizinių asmenų: 2011 m. – 2096 Lt, 2012 m. – 2566 Lt, 2013 m. – 5308 Lt, iš viso 9970 Lt. Iš kredito įstaigų gautos informacijos analizės nustatyta, kad 2011-2012 metais pareiškėja didžiąją dalį pajamų gavo pardavinėdama vaikiškus drabužėlius, avalynę ir kt.. Tačiau nuo 2013 metų pradžios pareiškėjos pajamos žymiai išaugo, internetu parduodamų prekių spektras tapo platesnis - tai kūno priežiūros, kosmetikos priemonės, vitaminai, o pajamas pareiškėja gaudavo iš visoje Lietuvoje esančių asmenų. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjos pajamos už pardavimus per 2013 metų sausio-balandžio mėnesius, lyginant su 2011-2012 metais, žymiai padidėjo. Be to, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta ir to neneigė pati pareiškėja, kad pareiškėja apie vykdomą prekybinę veiklą skelbėsi internetiniame puslapyje replina.skelbiu.lt, kuriame nurodyti jos kontaktiniai duomenys telefonu, taip pat įvairių prekių pasiūla („užsakinėju iš įvairių internetinių parduotuvių, galiu padėti ir Jums“). Skelbimuose pareiškėja nurodė ne tik internetinių parduotuvių puslapius, iš kurių siūlė įsigyti daiktus, tačiau nurodė taip pat ir tarpininkavimo atlygį (tarpininkavimo mokestis nuo 10 iki 15 proc.). Operatyvaus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes patvirtino byloje surinkti rašytiniai įrodymai(31-34,39-43,46,135-142,165-187b.l.), teismo posėdyje jas patvirtino liudytoja apklausta Panevėžio AVMI darbuotoja V. D., kuri patvirtino, kad pareiškėjos vykdomos individualios veiklos požymiai nustatyti tik nuo 2013 metų pradžios bei kad jie buvo nustatyti remiantis surinkta informacija apie padidėjusius pardavimus, jų sistemiškumą, komercinį pobūdį, platesnį prekių spektrą, pardavimų teritoriją, bankiniais pavedimais pareiškėjos gautų pajamų dydį. Iš bankinių operacijų ataskaitų liudytoja nustatė, kad pareiškėja pati apmokėjo už skelbimus, ko neginčijo ir pareiškėja, kuriuose ji skelbėsi apie savo vykdomą veiklą bei atlygintiną tarpininkavimą. Nors liudytoja K.J., kuri prisistatė esanti pareiškėjos draugė ir kaimynė, teismo posėdyje parodė, kad pareiškėja jai pagal užsakymą nupirkdavo prekes, už kurias ji pervesdavo pinigus pareiškėjai, šie parodymai nepaneigė liudytojos V.D. parodymų dėl pareiškėjos vykdytos individualios veiklos požymių.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikęs operatyvų patikrinimą ir įvertinęs visus surinktus įrodymus, vadovaudamasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėja nuo 2013-01-02 iki 2013-05-12 vykdė veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius. Pareiškėja neginčija, kad ji nuo 2013-05-13 įsiregistravo kaip vykdanti individualią veiklą, tačiau skunde ir teikdama paaiškinimus teismo posėdžiuose, ji neigė, kad laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2013-05-13 užsiėmė tokia veikla, t. y. nesutinka, kad minimu laikotarpiu jos gautos pajamos gali būti vertinamos kaip gautos vykdant individualią veiklą.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. GPMĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13 straipsnis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus, skelbia išplėstinių teisėjų kolegijų apeliacine tvarka priimtus sprendimus, o į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose esančius įstatymo taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas ir jų taikymą, ne kartą yra pažymėjęs, jog, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, LVAT 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-266/2009, LVAT 2010-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1073/2010, LVAT 2014-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-653/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-66/2009 nurodė, jog savarankiška veikla GPMĮ prasme laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas. Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja internetu užsakinėjo įvairias prekes ir vykdė jų pardavimą internetu. Išrašai iš pareiškėjos banko sąskaitų patvirtina, kad už parduodamas prekes pareiškėjai buvo pervedami pinigai, tai yra ji iš savo veiklos gavo pajamas. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių juridinę galią turinčių apskaitos dokumentų, kuriuos būtų galima vertinti, sulyginti su piniginių sumų pervedimu į pareiškėjos asmeninę sąskaitą, todėl Panevėžio AVMI pagrįstai pinigų sumas už pareiškėjos parduotas prekes, pervestas į pareiškėjos sąskaitą, pripažino jos gautomis pajamomis. Pareiškėja veikė savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų. Sudarytuose sandoriuose nėra nustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių, kas rodo, kad pareiškėja veikė savo valia, niekieno neįtakota. Be kita ko, faktą, kad sandorius pareiškėja sudarė veikdama savarankiškai, patvirtina ir tai, kad pareiškėja pati savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, tai yra ji skelbėsi apie vykdomą veiklą, apmokamas tarpininkavimo paslaugas, pati dengė savo veiklos išlaidas, mokėjo už skelbimus apie jos vykdomą veiklą, taip pat iš pareiškėjos paaiškinimų teisme ir jos pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėja apmokėdavo už prekių pristatymą įvairiems tarpininkams, pati skirstė ir naudojo gautas pajamas. Be to, pareiškėjos vykdomiems pardavimams būdingas versliškumas, tęstinumas, kurie pasireiškė per ginčijamu laikotarpiu įvykdytus nevienkartinius sistemingus pardavimus, iš kurių buvo gautos pajamos, o pareiškėjos veiklos ir sudarytų sandorių tikslas buvo siekimas gauti pajamas. Nors pareiškėja pateikė išrašus iš jos susirašinėjimo su klientais elektroninėje erdvėje ir teigė, jog pateikti įrodymai patvirtina, jog ji negavo pajamų, nes tik teikė užsakymus prekėms, o iš klientų gautais pinigais buvo padengiamos jos išlaidos, patirtos apmokant už užsakytas prekes ir jų atgabenimą, tačiau, nustatant individualios veiklos vykdymą nėra būtina nustatyti ir pelno gavimą. Be to, pareiškėja nepateikė sąskaitų ar kitų įrodymų, patvirtinančių prekių įsigijimo kaštus, kad juos būtų galima sulyginti su pareiškėjos gautomis pajamomis už prekių pardavimą. Todėl pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigė individualios veiklos vykdymo ir pajamų gavimo fakto. Be to, kaip jau minėta, kad pareiškėja siekė ekonominės naudos patvirtina jos skelbimasis apie vykdomą veiklą (pvz. 2013 m. sausio 28 d. skelbimas: „kosmetika, vaistai, maisto papildai, žaislai rūbai, avalynė ir kita žymiai pigiau. Galiu nupirkti iš internetinių parduotuvių, surasti pageidaujamą prekę, patarti. Tarpininkavimo mokestis nuo 10 iki 15 proc.“, 154 b. l.). Įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos skelbimąsi apie tarpininkavimo veiklą užsakant prekes, paneigia pareiškėjos teiginius, jog ji atlikinėjo užsakymus be tikslo uždirbti pajamas. Taigi, pareiškėjos sudaryti sandoriai nelaikytini vienkartiniais ir atsitiktiniais, atliktais be tikslo gauti pajamų. Be to, pati pareiškėja, teikdama 2013-05-28 paaiškinimą atsakovui patvirtino, jog individualią veiklą pradėjo vykdyti 2013 metais( 143 b.l.), o 2013-05-13 ji įsiregistravo asmeniu, vykdančiu individualią veiklą (EVRK 479000 – mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse, EVRK 692000 – apskaitos, buhalterijos ir audito veikla) (47 b. l.).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos vykdyta veikla atitinka visus individualios veiklos požymius, todėl jos gautos pajamos už prekybą internetu buvo pagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos. Bylos duomenys patvirtino pareiškėjos įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre kaip vykdžiusios individualią veiklą laikotarpiu 2013-01-02 – 2013-05-12 pagrįstumą ir teisėtumą, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti panaikinti mokesčių administratoriaus iniciatyva atliktą pareiškėjos įregistravimą Mokesčių mokėtojų registre atmetamas( ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-06-20 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.