Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Pocienės, Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. N. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. I. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą platinti neteisėtai pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o taip pat šias medžiagas neteisėtai laikė, gabeno ir platino, o būtent: I. N., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 2 d., turėdamas tikslą platinti psichotropinę medžiagą amfetaminą, parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį susitarė su A. Z., kad jis – I. N. A. Z. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), padedant A. Z., gamins psichotropinę medžiagą – amfetaminą, o už pagalbą ir suteiktą vietą A. Z. paliks dalį pagamintos psichotropinės medžiagos. Vykdant nusikalstamą planą, I. N. 2020 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu nuo 13.37 val. iki 15.31 val. atvykęs į A. Z. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagamino labai didelį kiekį, t. y. 1 116,907 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po ko, tą pačią dieną jis, I. N., padedant A. Z., supakavo pagamintą psichotropinę medžiagą į dėžutes ir paruošė platinimui. 42,48 g pagamintos psichotropinės medžiagos amfetamino, kaip atlygį už pagalbą gaminant psichotropinę medžiagą, tą pačią dieną I. N. paliko A. Z., adresu (duomenys neskelbtini), 492,264 g psichotropinės medžiagos amfetamino I. N. 2020 m. gruodžio 2 d. nuo 15.31 val. iki 20.10 val. Marijampolėje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė D. B., kuris šią psichotropinę medžiagą laikė savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini); 582,163 g psichotropinės medžiagos amfetamino 2020 m. gruodžio 2 d. I. N. neteisėtai laikė savo naudojamame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje 16.07 val. 533,008 g šios psichotropinės medžiagos perdavė G. S., o likusią dalį, t. y. 49,155 g, psichotropinės medžiagos, jis – I. N., turėdamas tikslą platinti, toliau neteisėtai laikė ir gabeno savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur 20.10 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėto automobilio kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

2. I. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. gruodžio 2 d., Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, teismui nustačius, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai ir BPK 122 straipsnio 7–8 dalyse numatytos suėmimo taikymo sąlygos.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad suėmimo pratęsimas yra pagrįstas ir teisėtas.

6. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad I. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo A. Z. apklausos protokole (parodymus duodant ikiteisminio tyrimo metu), liudytojų apklausos protokoluose, automobilių, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokoluose, kratų protokoluose, specialistų išvadose, kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

7. I. N. kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią straipsnio sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų, taigi tenkinama suėmimo taikymo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje. Esant nustatytai BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytai suėmimo taikymo sąlygai, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose

8. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, už I. N. inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nors nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai vertino atsižvelgdamas ir į kaltinamojo I. N. socialinius ryšius, jo asmenybę. Be to, I. N. gresianti itin griežta laisvės atėmimo bausmė, kuomet įstatymas nenumato jokių šios bausmės alternatyvų, visgi yra pakankamai svari sprendžiant dėl I. N. pabėgimo ir pasislėpimo galimybės.

9. Skunde I. N. tvirti socialiniai ryšiai argumentuojami akcentuojant jo santykius su sugyventine, mama, kitais šeimos nariais, taip pat pažymima, jog kaltinamasis studijuoja, buvo susiradęs ir darbą, kuriame nepradėjo dirbti tik dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog sulaikymo metu I. N. buvo dvidešimt septynerių metų amžiaus. Iš Sodros duomenų išrašo apie asmenį matyti, kad jis neturi jokios darbinės patirties, iš darbo ieškančių asmenų informacinės sistemos išbrauktas savo noru. Taigi skunde akcentuojami planai įsidarbinti, atsiradę kaip tik tuo metu, kai I. N. buvo sulaikytas ir jam paskirtas suėmimas, teisėjų kolegijos vertinimu nepatvirtina kaltinamojo realių ketinimų. Kiti ryšiai su skunde nurodomais šeimos nariais, jo studijos egzistavo ir galimos nusikalstamos veikos padarymo metu, taigi pagrindo išvadai, jog jie turėtų sulaikyti I. N. nuo pabėgimo, teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju nėra. Nors skunde akcentuojamas itin tvirtas ryšys su sugyventine, planai kurti šeimą, tokių planų realumu leidžia abejoti paskutinis I. N. teistumas – Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu I. N. nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą būtent savo sugyventinei, šeimos nariui J. V.. Taigi skunde nurodomi kaltinamojo socialiniai ryšiai teisėjų kolegijos vertinimu visgi nėra tokie tvirti, jog galėtų sulaikyti I. N. nuo potencialios pabėgimo galimybės.

10. Nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą teismas skundžiamoje nutartyje taip pat akcentavo I. N. ryšius užsienyje. Nors nuo nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas Suomijoje, padarymo išties praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (veika padaryta 2011 m. liepos 11 d.), ši aplinkybė teismo vertinimu nepaneigia galimų kaltinamojo ryšių užsienyje. Pažymėtina, jog nusikalstama veika Suomijoje nebuvo atsitiktinė, įvykdytas plėšimas buvo suplanuotas, atliktas su bendrininkais, taigi užsienio valstybėje padarytos veikos pobūdis ir aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia preziumuoti I. N. ryšius užsienyje net ir praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nusikaltimo kitoje šalyje padarymo. Priešingai nei teigiamai skunde, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti nėra būtina nustatyti konkrečių asmens ketinimų pabėgti. Įvertinus aptartus I. N. socialinius ryšius, kurie teisėjų kolegijos vertinimu visgi nėra pakankamai tvirti, ankstesnį kaltinamojo teistumą užsienyje, gresiančią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą teismas šiuo atveju nustatė pagrįstai.

11. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

12. Anksčiau I. N. teistas keturis kartus – tris kartus Lietuvos Respublikoje, vieną kartą Suomijoje. Trys kaltinamojo teistumai susiję su nusikaltimais nuosavybei – Lietuvoje jis du kartus teistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, Suomijoje nuteistas už plėšimą. Paskutinį kartą I. N. buvo nuteistas jau minėtu 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje I. N. inkriminuojama nusikalstama veika buvo galimai padaryta 2020 m. gruodžio 2 d., t. y. po paskutinio jo atžvilgiu priimto nuosprendžio praėjus mažiau nei mėnesiui. Įvertinusi I. N. inkriminuojamos veikos pobūdį (jog buvo galimai pagamintas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, turint tikslą šią medžiagą platinti, taigi galimai siekiant iš tokios veiklos pasipelnyti), kaltinamojo vaidmenį šioje veikoje (galimai pats psichotropines medžiagas pagamino, jas galimai išplatino kitiems asmenims, t. y. jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje nurodytas kaip aktyvus), taip pat anksčiau aptartą I. N. pragyvenimo šaltinio neturėjimą, ankstesnius jo teistumus, kurie taip pat susiję su lėšų iš nusikalstamų veikų gavimu, teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog kaltinamasis I. N., paleistas iš suėmimo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, taigi šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas jam taip pat nustatytas pagrįstai.

13. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad remiantis EŽTT praktika, sprendžiant, ar asmuo turėtų būti paleistas, ar ir toliau laikomas suimtas, privalu apsvarstyti alternatyvias priemones, užtikrinančias jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje (pvz., Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5826/03). BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jo galimus ryšius užsienyje bei kitus bylos duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo I. N.skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokią teismo išvadą be kita ko patvirtina ankstesni I. N. teistumai ir jam taikytų bausmių efektyvumas. Kaip jau minėta, prieš pat šioje byloje inkriminuojamos veikos padarymą I. N. buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą savo sugyventinei, paskirtos viešųjų darbų bausmės kaltinamasis atlikti nespėjo, nes buvo sulaikytas, vėliau jam paskirtas suėmimas. Siekiant I. N. patraukti baudžiamojon atsakomybėn Suomijoje, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį I. N. sulaikytas ir išduotas užsienio valstybei. Galiausiai, už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jam skirtos laisvės apribojimo bausmės savo tikslų taip pat nepasiekė, kaltinamajam vengiant jas vykdyti, bausmės buvo pakeistos į areštą. Kaip matyti, I. N. taikomos švelnesnės poveikio priemonės, nesusijusios su jo laisvės atėmimu, nedaro jokios įtakos kaltinamojo elgesiui, nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kas tik dar kartą patvirtina, jog būtent suėmimas šiame baudžiamajame procese yra tinkama kardomoji priemonės kaltinamajam.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu net ir kaltinamojo I. N. artimųjų galimas sumokėti 20 000 Eur užstatas ar jau sumokėta 10 000 Eur suma šiuo atveju negali eliminuoti galimos kaltinamojo pasislėpimo ir naujų nusikaltimų darymo rizikos. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro įvertinusi gresiančios atsakomybės mastą ir galimai kaltinamojo disponuotų psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį bei jų vertę juodojoje rinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta užstato suma yra aiškiai neadekvati galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui. Šiuo atveju pritaikius užstatą galimas tik tam tikrų pajamų netekimas, be to, net ne paties kaltinamojo, o jo artimųjų.

15. Kaltinamojo gynėja skunde taip pat nurodo, kad kitam kaltinamajam šioje byloje taikytos švelnesnės kardomosios priemonės (3.7. punktas). Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad daliai kaltinamųjų šioje baudžiamojoje byloje nebuvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė, negali būti absoliučiu pagrindu priimti analogišką sprendimą dėl I. N.. Visi atvejai yra individualūs, ir kiekvieną kartą reikia kruopščiai analizuoti aplinkybių visumą.

16. Prašydama sušvelninti kaltinamajam I. N. taikomą kardomąją priemonę suėmimą, gynėja taip pat akcentuoja ir kaltinamojo sveikatos būklę, teigdama, kad kaltinamajam suėmimo taikymo metu labai pablogėjo sveikata (3.4. punktas). Lietuvos Respublikos 1996 m. sausio 18 d. suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnyje reglamentuojama suimtųjų sveikatos priežiūros tvarka, pagal kurią asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Minėtame įstatyme nustatyta, kad tuo atveju jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą užtikrina valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi, suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajam kardomojo kalinimo įstaigos teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos ar, kad jam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, taigi minėto pobūdžio argumentus teismas vertina kaip deklaratyvius.

17. I. N. suėmimas taikomas nuo 2020 m. gruodžio 4 d., skundžiama nutartimi pratęsus suėmimą trims mėnesiams, bendra suėmimo trukmė bus vieneri metai ir trys mėnesiai. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų, taigi taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas. Baudžiamoji byla yra pakankamai sudėtinga (keturi kaltinamieji, bylos medžiagą sudaro vienuolika tomų), baudžiamasis procesas vyksta sklandžiai – ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. gruodžio 2 d., byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota kiek daugiau nei po pusmečio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2021 m. liepos 15 d.), pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama pagal nustatytą grafiką. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų, tarp jų ir itin pavojingų, nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.