Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-106-524/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-11
Bylos Nr.
2A-106-524/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00583-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „BV Dominus“
Ieškovas
S. Š.
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E.Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-106-524/2010

Teisėjas E. Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-00583-2009-8) Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 16.2.4; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovo atstovams D. Š., adv. Galinai Morozovai, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BV Dominus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BV Dominus“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos už neteisėtą atleidimą iš darbo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „BV Dominus“ neteisėtu, negrąžinant ieškovo į ankstesnį darbą, priteisti ieškovui iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovo atleidimą iš darbo UAB „BV Dominus“ neteisėtu, priteisė iš atsakovės UAB „BV Dominus“ dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją - 11 626,66 Lt, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos - 30 450,20 Lt, iš viso – 42 076,86 Lt (mokesčiai neišskaičiuoti) bei 1 000 Lt neturtinės žalos ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, iš atsakovės priteisė 1292,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbuotojo darbo drausmės pažeidimas, iš dalies nulemtas darbdavio elgesio ir nesukėlęs sunkių padarinių, negali būti pripažintas teisėtu pagrindu atleisti darbuotoją pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad neteisėtu atleidimu jam padaryta itin didelė turtinė žala, tačiau atleidimo pagrindas galėjo pabloginti ieškovo dalykinę reputaciją, apsunkinti įsidarbinimo galimybes.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BV Dominus“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta pagrįstai, laikantis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų, todėl nėra pagrindo jo atleidimą pripažinti neteisėtu. Nurodo, kad įvertinus specifinę įmonės vadovo teisinę padėtį, yra ieškovo kaltės dėl jo atšaukimo iš pareigų, todėl jam neturi būti sumokėta išeitinė išmoka. Pažymi, kad vadovą išrinkusio organo teisė atšaukti jį iš pareigų nėra susijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, t. y. yra absoliuti, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teigia, kad neaišku, kokiu teisiniu pagrindu priimta sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad buvo atleistas iš darbo DK pagrindu, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė ir nors dirbo vadovu, iš darbo atleistas neteisėtai. Teigia, kad iš atsakovės į valstybės biudžetą buvo priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą bendrovės vadovą bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė, ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina šią teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007 konstatuoja, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, tai iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Šis DK įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nurodomas dėl to, kad, pirma, darbo sutartis su įmonės vadovu baigiasi specialiajame, t. y. Akcinių bendrovių, įstatyme nustatytu pagrindu; antra, bendrovės vadovas atleidžiamas kompetentingo akcinės bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, todėl pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindą. Dėl to įforminant ieškovo – bendrovės vadovo – atleidimą iš pareigų, turi būti nurodyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir DK 124 straipsnio 1 punktas. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsakovas, norėdamas nutraukti sutartį su ieškovu dėl jo kaltės, neturėjo teisės atleisti jo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį kompetentingi bendrovės organai turi teisę atleisti iš pareigų administracijos vadovą tiek nesant jo kaltės, tiek ir dėl jo kaltės. Be to, atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti. Tai jau yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001.

Apeliacinio skundo motyvas dėl išeitinės išmokos priteisimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką nepagrįsti, nes paminėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 140 str. numatytos išeitinės išmokos priteisimas yra siejamas su aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo atleidimu iš pareigų, įvertinus visą administracijos vadovo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės administracijos vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Tačiau sprendžiant išeitinės išmokos priteisimo klausimą akcininkų pasitikėjimo praradimo pagrindas turi būti akcininko įrodytas pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Visų pirma šioje byloje nustatyta, kad 2009-01-26 įvyko pokalbis tarp ieškovo ir atsakovės vienintelio akcininko G. S., jo metu ieškovui buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pokalbis įvyko dėl to, kad pablogėjo bendrovės veiklos rezultatai ir klientai su bendrove nutraukia sutartis. Tačiau atsakovės akcininkas 2009-01-29 priima sprendimą (b.l.9) nutraukti darbo sutartį už tai, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę - 2009-01-27 visą darbo dieną, 2009-01-28 iki 12 val. nebuvo darbe. Byloje nėra kitų įrodymų dėl ieškovo darbo veiklos analizės, akcininko sprendimo dėl jo darbo veiklos rezultatų, dėl kurių jis prarado pasitikėjimą ieškovu, dėl jo paminėtų atidumo ir rūpestingumo pareigų bendrovėje vykdymo. Tik po savo valios išreiškimo atleisti ieškovą akcininkas 2009-01-28 pareikalavo iš jo pateikti visą savo sukauptą dokumentaciją (b. l. 12), todėl darytina išvada, kad ieškovo darbo funkcijų analizę akcininkas pradėjo po to, kai išreiškė nepasitikėjimą juo. Iš ieškovo paaiškinimų (b. l. 11, 13), liudytojos A. Ž. parodymų (b.l.69)nustatyta, kad jai, kaip įmonės finansininkei, 2009-01-26 akcininkas pranešė, kad ieškovą atleidžia. Liudytojos D. B. parodymai patvirtina ieškovo teiginį, kad iš jo buvo paimta patekimo į biurą kortelė, o 2009-01-27 jis buvo atvykęs ir paklausė, ar yra dokumentai dėl jo atleidimo iš darbo ( b.l.70). Paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas buvo atleistas ne dėl netinkamo vadovavimo bendrovės veiklai, o dėl to, kad po 2009-01-26 išreikšto nepasitikėjimo jis pažeidė darbo drausmę, neatvykdamas į savo darbo vietą. Tačiau bylos medžiaga įrodo, jog akcininkas, paėmęs iš ieškovo darbo priemones, išreiškė savo nepasitikėjimą, neįrodydamas tokio nepasitikėjimo pagrindo dėl netinkamo vadovavimo, todėl byloje negalima padaryti išvados, kad ieškovo netinkamas vadovo pareigų vykdymas įrodytas, todėl jam turėjo būti sumokėta išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 2 dalį.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007 yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl išeitinės išmokos mokėjimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui ši išmoka priklauso ir turėjo būti sumokėta, tokia situacija reiškia, kad darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Dėl to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 str. yra nustatytas neturtinės žalos priteisimo pagrindas tarp darbo sutarties šalių. Šiuo atveju žalos atlyginimo dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Apeliaciniame skunde nėra pateikta motyvų ar faktinių aplinkybių dėl kitokios paminėtų kriterijų neturtinei žalai priteisti analizės, todėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies naikinti nėra pagrindo.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Iš atsakovės ieškovei priteistini 600 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti S. Š. iš UAB ,,BV Dominus‘‘ 600 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasRimvida Zubernienė