Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis D. K. esančioje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis nežymiai sužalojo žmogų bei jam sukėlė fizinį skausmą, t. y., jog 2017 m. sausio 14 d., apie 23:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą R. G. atžvilgiu, t.y. tyčia rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių R. G. į galvos ir kaklo sritis, kojomis spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarės kraujosruvas kaklo ir krūtinės srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. R. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog nukentėjusiosios R. G. nemušė. Namie šventė žmonos gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau nebuvo apgirtęs, savo veiksmus kontroliavo. Tarp jo ir žmonos kilo barnis, tačiau greitai jie susitaikė. Pasak kaltinamojo, R. G. pradėjo jį įžeidinėti visokiais žodžiais, mėtė į jį pirštines. Jis norėjo išeiti, tačiau nukentėjusioji jam užstojo kelią, dėl ko ranka ją pastūmė į petį šalin ir išėjo iš buto. Jokių smūgių uošvei nesudavė, jos nespardė. Supykęs galėjo jos atžvilgiu pasakyti necenzūrinių žodžių. Pasak kaltinamojo, be jo, žmonos ir uošvės, tuo metu kambaryje dar buvo R. Š. Su ieškiniu nesutinka. Pasak kaltinamojo, su uošve nesutaria jau seniai ne tik jis, bei ir jo žmona, nes nukentėjusioji juos šmeižia giminėms, kišasi į jų šeimos gyvenimą, kaltina nebūtais dalykais.

Papildė, jog, kai skambino į BPC, kaltinamasis jai smūgiavo į galvą kelis kartus, spyrė į kūną, nuo ko krito. Po to dar spyrė į galvą 3-4 kartus, kojas ir kitas kūno vietas. Buvo sumuštas jos visas kūnas, galva, buvo kraujosruvos, sutriko regėjimas. Jaučia depresiją ir baimę, todėl iš kaltinamojo prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos. Ekspertui neleido apžiūrėti viso kūno, nei kojų, nei pilvo, tik iki krūtinės, nes serga reta odos liga, negalima liestis prie jos odos. Negali pateikti įrodymų, jog dėl sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigas.

L. S. P. teisme patvirtino, kad namuose šventė jos gimtadienį. Buvo kaltinamojo tėvai, jog draugė R. Š., vėliau atvyko ir jos motina nukentėjusioji R. G., kuri iš karto prie visų pradėjo kabinėtis, kaltino ją, jog jos neprižiūri, neišmaudė. Vėliau, kai jau buvo išėję jos vyro tėvai, tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, į kurį įsikišo mama, pradėjo keikti jos vyrą necenzūriniais žodžiais. Ji liepė mamai nesikišti. Vyras nenorėjo veltis į konfliktą, todėl pasakė, jog išeina. Matė, kaip motina metė į jos vyrą pirštinę, dėl jo pastarasis praeidamas pro nukentėjusiąją mamą pastūmė į šoną ir išėjo iš buto. Pasak liudytojos, jos motina pradėjo šaukti, kad jie čia girtauja, jog kvies vaikų teises, policiją. Motina skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kvietė policiją. Nenorėjo, kad motina toliau šauktų, jog atvyktų policija, todėl motiną išstūmė pro duris į laiptinę. Liudytojos teigimu, jos vyras bute nemušė ir nespardė nukentėjusiosios. Jos teigimu, motina nebuvo nukritusi ant grindų. Teigė, kad su motina R. G. santykiai labai blogi jau seniai. Motina ją terorizuoja, negražiai vadina ją ir jos vyrą, prie jų kabinėjasi. Taip pat motinai labai nepatinka jos vyras, kodėl - negali pasakyti, nes R. G. labai konfliktiškas žmogus.

Liudytojas policijos pareigūnas D. K. paaiškino, jog su kolega N. L. vyko į kaltinamojo butą pagal iškvietimą dėl sumušimo. Laiptinėje sutiko nukentėjusiąją, kuri pasakė, kad ją sumušė žentas. Išoriškai jokių sužalojimų nukentėjusiosios kūne nematė. Bute bendravo su pranešėjos dukra, kuri teigė, jog niekas bute nemušė motinos. Pranešėjos žento bute nerado. Jokių smurto ar muštynių požymių bute nematė. Jie nukentėjusiajai pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir parvežė nukentėjusiąją namo. Pasak liudytojo, pranešėja atsisakė medikų pagalbos. Kaltinamojo žmonos nepažįsta. Teigė, jog R. G. drabužiai lygtai nebuvo suplėšyti. Nepamena ar tyrimo metu buvo sakęs apie paraudimą krūtinėje pas pranešėją. Jei taip sakė, tai taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog pranešėjos krūtinės srityje matėsi odos paraudimas, daugiau kažkokių smurto žymių nematė, nei pati pranešėja nepasakojo. Pranešėjos drabužiai, kiek matė, nebuvo suplėšyti, taip pat ji pati neminėjo, jog kažkas iš drabužių jai suplėšyta, neminėjo, kad mušė ir dukra ( 1 t., b. l. 97–98).

Liudytojas policijos pareigūnas N. L. teigė, kad vyko į butą pagal kažkieno iškvietimą. Atsimena, jog laiptinėje juos pasitiko nukentėjusioji. Nepamena ką jiems sakė, tik suprato, kad įvyko konfliktas. Bute buvusi moteris neigė, jog čia kažkas mušė nukentėjusiąją, tačiau sakė, kad buvo tik konfliktas tarp žento ir uošvės. Teigė, jog akivaizdžių smurto žymių bute nematė. Taip pat nematė smurto žymių ir ant pranešėjos kūno. Jie vėliau pranešėjai suteikė socialinę pagalbą ir parvežė namo.

L. N. L. prašymu, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka ).

N. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog „ < ... apie 23:00 val., iš Marijampolės apskr. VPK budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimas skambėjo, kad uošvė konfliktuoja su žentu ir prašo pagalbos. Apie naudotą fizinį smurtą pranešėjos atžvilgiu budėtojas nieko neminėjo, tiesiog buvo informacija, jog pranešėja prašo policijos pagalbos. Už maždaug 10 min. nuvykus nurodytu adresu, daugiabučio antro aukšto laiptinėje jį ir kolegą pasitiko pranešėja prisistačiusi R. G.. Laiptinėje buvo tik ji viena ir teigė, jog šventė gimtadienį pas dukrą namuose ir sukonfliktavo su dukros vyru - žentu. Taip pat ji teigė, jog ją mušė žentas sakydama, jog parvertė ant žemės. Daugiau nieko per daug nepaaiškino, nes R. G. buvo labai ,,įsiaudrinusi“, pradėjo kalbėti, tiesiog net galima sakyti šaukti laiptinėje, kad nesutaria su žentu, nuolat su juo konfliktuoja, pasakoti visą jų bendravimo ir gyvenimo ,,istoriją“, buvo labai įsijautusi, dėl to teko ją raminti. Ant pranešėjos veido smurto žymių nesimatė. Sakydama, jog ją mušė žentas ji parodė sau į krūtinės sritį sakydama - ,,va čia žiūrėkit“. Krūtinės sritis buvo paraudusi, tačiau kažkokių mėlynių nematė. Daugiau jokių smurto požymių ant pranešėjos kūno nepastebėjo. Pranešėja nesakė, kad jai žentas spardė galvą. Kiek matė, pranešėjos drabužiai nebuvo suplėšyti, buvo su iki pusės prasegta striuke. Tada su kolega ir pranešėja ėjo į butą, kuriame gyvena jos dukra. Visus įsileido dukra S. P.. Koridoriuje jokių grumtynių požymių nesimatė, jokių išmėtytų ar išvartytų daiktų. Taip pat stovint koridoriuje matė kambarį, kuriame vyko gimtadienis: ten buvo stalas ant jo maistas, buteliai. Kad būtų išvartyti kažkokie daiktai - nematė, jokių šukių ar grumtynių požymių nebuvo. Ant dukros S. P. smurto ar grumtynių požymių nematė, jos drabužiai taip pat nebuvo suplėšyti. Teigė, jog R. G. su S. P. prie jų nekonfliktavo, tiesiog bendravo apie jos žentą, kaip jie nesutaria. Paklausus S. P., kas čia įvyko, ji atsakė, jog tarp žento t. y., jos vyro ir motinos R. G. švenčiant gimtadienį kilo žodinis konfliktas. S. P. nesakė, jog jos vyras motiną mušė. Kiek pamena, pranešėja bandė ginčytis sakydama, jog ją žentas mušė, tačiau jos dukra viską neigė, sakydama, ,,raminkis, kiek gali jį kaltinti nebūtais dalykais“, jį vis gynė. Pranešėja R. G. nei prie dukros, nei kai bendravo su ja vieni, nesakė, jog ir dukra prieš ją naudojo fizinį smurtą, buvo sakiusi tik, kad žentas. Tada užsirašė pranešėjos, dukros, žento, kuris buvo pasišalinęs, duomenis (1 t., b. l. 90-91).

L. N. L. patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

Įrodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo perskaityti liudytojos R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

L. R. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjai paaiškino, kad „ <... į S. P. gimtadienį atvyko motina R. G., kuri iš karto atvykusi buvo nepatenkinta, kaltino S. P., kad jos neišmaudė. Priekaištais visiems sugadino nuotaiką. R. P. tėvai susiruošė ir išvažiavo, o jie dar liko pasėdėti. S. P. ant stalo išpylė stikliuką, o R. P. sakė – „ko ji čia laisto?“. Tada R. G. pasakė ,,ką tu čia mano mergaitę daužai", tačiau R. nedaužė, jie sėdėjo vienas prie kito, ranka pliaukštelėjo per veidą S. P. nestipriai. R. sakė -,,ko čia aiškini, čia mūsų šeima“. R. atsistojo ir trenkė ar pastūmė R. G.. R. G. sėdėjo iš galo stalo, o R. P. sėdėjo priešais R. Š.. S. sėdėjo prie R. P.. R. P. delnu trenkė R. G. per galvą, ji buvo nugriuvusi ant grindų. R. G. sėdinčiai trenkė, ji atsistojo ir jie stovėjo vienas prieš kitą, jie rėkė. R. Š. teigė, jog nematė, kaip R. G. nukrito. Matė jau nukritusią, gulėjo ant nugaros visu kūnu. Laikė telefoną ir vis rėkė, kad kvies policiją. To momento kai krito nematė, nes viskas vyko jai už nugaros. Kiek atsimena, R. rengėsi ir išeidinėjo. K. R. gulėjo, tai R. jau nebuvo šalia. P. S. paprašė padėti pakelti. Padėjo pakelti, po to apsirengė ir išėjo. Kai padėjo pakelti, R. namuose jau nebuvo, R. visad rėkė ,,gelbėkit, kviesiu policiją", tuo metu prie jos niekas nebuvo. Dukra paprašė mamos išeiti iš namų, nekviesti policijos, pabudo mažametė E. P.. R. Š. nurodė, jog kiek ji prisimena, tada S. mamą išstūmė pro duris, nors pati to nematė, bet koridoriuje buvo toks garsas ,,buldum“. S. gyvena ketvirtame aukšte, o ji jau buvo nusileidusi antrame aukšte. Toliau liudytoja R. Š. teigė, kad tas „kepštelėjimas“, kurį matė, buvo nestiprus, toks prabrūkšnomis pro viršugalvį delnu R. G.. Matė tik šį vieną kontaktą G. atžvilgiu. K. S. būtų ką nors dariusi - nematė, pliaukštelėjimų negirdėjo. R. P. grasinimų neišsakė. Kiek juos pažįsta, G. visą laiką buvo nepatenkinta žentu. Nurodė, jog buvo konfliktas tarp R. G. ir R. P., buvo susistumdymas, kažkas nukrito, kažkas išėjo, viskas įvyko labai greitai. Konflikto metu buvo prietema, nes tame pačiame kambaryje miegojo mergaitė (1 t., b. l. 85–86).

2017-01-16 R. G. protokole – pareiškime policijai parašyta, kad 2017 m. sausio 14 d., apie 22 val. 30 min., dukros S. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žentas R. P. ir dukra S. P. naudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y., žentas ranka sudavė į galvos sritį, spardė į įvairias kūno vietas, po to dukra rankomis sugriebė krūtinės srityje ir trankė ne mažiau kaip 5 kartus į sieną, stūmė pro buto duris (1 t., b. l. 1– 2).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešos tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio N. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017-01-14, apie 23:20 val., dirbant su vyr. patruliu D. K., iš Marijampolės apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), paskambinusi moteris paprašė pagalbos, staigiai pradėjo rėkti ,,gelbėkit'“, girdėjosi didelis triukšmas, vaiko balsas. Nuvykus įvykio adresu, minėto namo antro aukšto laiptinėje pasitiko pranešėja R. G., kuri teigė, jog pas dukrą namuose švenčiant gimtadienį, dukros vyras R. P. ją sumušė (1 t., b. l. 31). Tos pačios aplinkybės nurodytos ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešos tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 32).

2017-01-17 specialisto išvadoje Nr. G 46/2017(09) rašoma, jog R. G. objektyviai konstatuotos dvi kraujosruvos kaklo ir krūtinės srityse, kurios padarytos kietais bukais daiktais, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-01-14, galimai dvejais poveikiais (1 t., b. l. 66).

Bendrojo pagalbos centro ( toliau BPC) Alytaus skyriaus 2017-02-03 rašte Nr. 64-G-4321 nurodyta, jog 2017-01-14 Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti keturi pranešimai iš telefono numerio 863368831 ir pateiktos garso įrašų kopijos ( 1 t., b. l. 117)

2017-02-02 išklausius Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautas garso įrašų kopijas, nustatyta, jog R. G. 2017-01-14 keturis kartus skambino į BPC prašydama pagalbos, teigdama, kad ją sumušė, suspardė žentas dukros gimtadienio metu ( 1 t., b. l. 118–124).

VšĮ ,,Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro“ 2017-04-21 rašte Nr. 64-G-14461 nurodyta, jog 2017 m. sausio mėnesį, datos nepamena, R. G. atvyko į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą, norėdama išsitirti galvą kompiuterine tomografija. Buvo paaiškinta, jog tokiam tyrimui atlikti reikalingas siuntimas, neurologo apžiūra. Pacientė užsiminė, kad prieš ją smurtavo dukros vyras. Pacientė nukreipta į VšĮ Marijampolės ligoninės konsultacinę polikliniką ( 1 t., b. l. 126).

VšĮ ,,Marijampolės ligoninė“ 2017-04-16 rašte Nr. 64-G-14026 nurodyta, jog R. G. kreipėsi gydytojo neurologo konsultacijai 2017-01-31 be šeimos gydytojo siuntimo. Pacientė nurodė, jog 2017-01-14 patyrė galvos traumą buityje, buvo be sąmonės, skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pas gydytoją lankėsi vieną kartą (1 t., b. l. 128).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tyčia mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. sausio 14 d., vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gimtadienį šventė S. P., jos vyras kaltinamasis R. P., kaltinamojo tėvai ir S. P. motina nukentėjusioji R. G.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, nukentėjusiosios, nei kitų asmenų girtumas nebuvo nustatytas ( net nebuvo nustatinėjamas ). Išėjus kaltinamojo tėvams, galimai apie 23 val., tarp kaltinamojo bei jo žmonos S. P. kilo žodinis konfliktas. Į konfliktą įsikišo ir nukentėjusioji R. G.. Tada žodinis konfliktas kilo tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios. Toliau įvykių eigą konflikte dalyvavę asmenys aiškina skirtingai.

Nukentėjusioji nurodė, jog ją kaltinamasis žentas R. P. pradėjo mušti, t. y., sėdinčiai prie stalo sudavė 5-7 smūgius į galvą kumščiais. Pasak nukentėjusiosios, jau vėliau, kai kaltinamasis norėjo išeiti iš buto, ji bandė keltis ir skambino Nr. 112 - kaltinamasis jai spyrė į galvą, nuo ko ji krito ant grindų, prarado sąmonę. Vėliau atsikėlė, o kaltinamojo jau nebuvo. Nukentėjusiosios aiškinimu, tada ją už krūtinės suėmė jos dukra, kuri daug kartų daužė į sieną ir išstūmė pro duris.

Kaltinamasis neigė mušęs nukentėjusiąją. Aiškino, jog po konflikto su žmona, jį pradėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais keikti, vadinti nukentėjusioji R. G., kuri į jį dar metė pirštinę. Nenorėdamas dalyvauti konflikte, norėdamas praeiti, tik pastūmė ranka nukentėjusiosios petį, nes ši neleido jam praeiti ir išėjo iš buto.

Kaltinamojo žmona liudytoja S. P. visą laiką tvirtino, jog vyras jos motinos nemušė. Tik kilus žodiniam konfliktui, praeidamas pastūmė mamą į šalį. Liudytojos teigimu, motina nebuvo parkritusi, tačiau iš pykčio prieš ją, jos vyrą, nes jie jau seniai neįtinka nukentėjusiajai, pradėjo šaukti, grasinti kaltinamajam, kad kvies policiją, kitas tarnybas. Patvirtino, jog nenorėdama tolimesnio konflikto, ji jėga motiną išstūmė pro duris.

L. R. Š., kuri yra S. P. draugė, tačiau seniai pažįsta ir pastarosios motiną R. G., tvirtino, jog dukros, jos vyro ir R. G. santykiai jau senai nėra geri, jie nesutaria, konfliktuoja. Matė, kaip kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo bei jo žmonos ir nukentėjusiosios, R. P. eidamas pro sėdinčią prie stalo nukentėjusiąją, jai delnu trenkė per galvą. Liudytojus teigimu, tas „kepštelėjimas“ buvo nestiprus, prabrūkšnom per viršugalvį delnu. Liudytoja nurodė, jog vėliau nukentėjusioji pro tarpą nugriuvo ant grindų, tačiau nematė dėl ko, nes buvo nugara į nukentėjusiąją. Nematė, dėl ko R. G. griuvo. Galvoja, gal kažkas nukentėjusiąją pastūmė, o gal, kai R. P. ėjo artyn, gal ji traukėsi ir pati griuvo.

Objektyviai teismas nustatė, jog nukentėjusioji R. G. į BPC skambino keturis kartus : 23 val. 15 min., 23 val. 17 min., 23 val. 22 min. ir 23 val. 24 min. Iš pirmo skambučio garso įrašo nustatyta, jog skambinusioji prašo gelbėti ir policijos, girdisi triukšmas, vaiko klyksmas. Antrame skambutyje jau girdisi, jog sako, kad „žentas sumušė<...> suspardė“. Fone girdisi kitos moters šauksmas - „baik, nespardė tavęs niekas“, vėliau „ nekviesk, ne“, dar vėliau „ melage, tu“. Kituose paskesniuose garso įrašuose skambinusioji kalba apie tas pačias mušimo, spardymo aplinkybes.

Policijos pareigūnai liudytojai N. L. ir D. K. patvirtino, jog nukentėjusioji jiems teigė, kad ją bute sumušė žentas, rodė paraudimą krūtinėse srityje. Jie kitų išoriškai kūno sužalojimų nematė. Jiems nukentėjusioji nesakė, kad ją mušė dukra ar žentas būtų spardęs. Nukentėjusiosios drabužiai nebuvo suplėšyti. Medicininės pagalbos ir rašyti pareiškimą atsisakė.

Nukentėjusioji policijai pareiškimą parašė 2017-01-16, kur nurodė, kad žentas R. P. sudavė ranka į galvos sritį, kojomis spardė į įvairias kūno vietas bei dukra S. P. rankomis sugriebė krūtinės srityje ir taip laikydama ne mažiau kaip 5 kartus ją trenkė į sieną bei išstūmė pro duris.

Medicinos specialistas, 2017-01-17 atlikęs nukentėjusiosios apžiūrą, jos krūtinės ir kaklo srityje konstatavo dvi kraujosruvas, kurios galėjo būti padarytos 2017-01-14 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialistas nurodė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, dvejais poveikiais. Kitų sužalojimų nukentėjusiosios kūne specialistas nenustatė.

Todėl pagrįstai kyla abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų apie jos nurodytas sumušimo aplinkybes.

Visi įvykio dalyviai skirtingai nurodė konflikto aplinkybes, tačiau niekas, išskyrus pačią nukentėjusiąją, nepatvirtino jos aiškinimų, kad ją mušė kaltinamasis kumščiais per galvą, kitas kūno vietas, pargriuvusią spardė į galvą bei kitas kūno vietas.

Teismas sprendžia, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti teismo posėdyje, yra vertinamos kaltinamojo naudai.

Ištyrus visas bylos faktines aplinkybes, teismas mano, jog nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad kaltinamasis R. P. sumušė, spardė nukentėjusiąją R. G. kaltinime ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis.

Objektyviai nukentėjusiajai po trijų dienų medicinos specialistas konstatavo dvi kraujosruvas krūtinės ir kaklo srityse. Jų susidarymo aplinkybės nenustatytos, tačiau, anot specialisto, galėjo būti padarytos 2017-01-14. Byloje nustatyta, jog po konflikto tarp S. P. ir R. P., į konfliktą įsikišo ir nukentėjusioji. S. P. teigė, jog po to, kai nukentėjusiojo pagrasino skambinti policijai ir vaiko teisių apsaugos tarnybai, motiną nukentėjusiąją R. G. išstūmė pro duris. L. R. Š. taip pat netiesiogiai patvirtino, jog nukentėjusioji buvo jėga išstumta iš buto, nes , būdama laiptinėje, girdėjo triukšmą ir R. G. bei dukros S. P. konfliktą ir balsus bei bildesį. Nukentėjusioji pareiškime policijai taip pat rašė, kad ją dukra suėmė už krūtinės ir ne mažiau kaip penkis kartus trenkė į sieną, po ko išstūmė pro duris į laiptinę. Tą patį nukentėjusioji tvirtino ir teisme.

Ikiteisminio tyrimo metu byla S. P. atžvilgiu dėl galimo smurto panaudojimo prieš motiną R. G. buvo nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ( 1 t., b. l. 13–19).

Teismas konstatuoja, jog nustatyta, jog fizinis kontaktas buvo ne tik tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, bet ir tarp liudytojos S. P. ir motinos nukentėjusiosios R. G.. Nustatyta, jog kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją, norėdamas pro ją praeiti, o vėliau S. P. jėga išstūmė, suėmusi už drabužių, nukentėjusiąją pro duris.

Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, specialisto konstatuotos kraujosruvos nukentėjusiosios kakle ir krūtinėje galėjo gautis ir nuo kaltinamojo kontakto su nukentėjusiąja, ir nuo S. P. stūmimo. Nors kaltinamasis neigė kitokio smurto vartojimą prieš nukentėjusiąją, tačiau iš R. Š. paaiškinimų teismas nustatė, jog, praeidamas pro nukentėjusiąją, sėdinčia prie stalo, kaltinamasis kepštelėjo delnu prabrūkšnom nestipriai nukentėjusiajai per galvą.

Vertinant visų bylos dalyvių parodymus, teismas nustatė, jog jau seniai nukentėjusiosios bei jos dukros ir žento – kaltinamojo R. P. santykiai buvo įtempti, nedraugiški. Tai patvirtino ir liudytoja R. Š., kuri nurodė, jog nukentėjusioji nemėgo žento, visą laiką su juo konfliktuodavo, jam priekaištaudavo ir t. t. Visi apklausti asmenys patvirtino, jog nukentėjusioji yra konfliktiška asmenybė, nuolat ieškanti konfliktų su dukra ir žentu, neadekvačiai reaguojanti į įvykius ir aplinkybes.

Teismo vertinimu, tai nutiko nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kur nukentėjusioji, neadekvačiau įvertino susidariusį konfliktą ir kilusio ginčo aplinkybes.

Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys ir veiksmai , t. y., nestiprus kepštelėjimas praeinant delnu prabrūkšmai per galvą ir vėliau, nukentėjusiajai atsistojus, pastūmimas į šoną, negali būti vertinami kaip smurtiniai veiksmai, prilyginami mušimui ir smurtavimui baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnyje, prasme. Tokie veiksmai, įvertinus visų asmenų parodymus, negali būti traktuojami kaip nusikalstami, nes jie negalėjo sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo. Jie tik, įvertinus nukentėjusiosios bei dukters S. P. bei jos vyro kaltinamojo R. P. santykių įtemptumą, neadekvačiai ir spontaniškai įvertinus esamą situaciją, buvo tik pretekstas nukentėjusiajai kviesti policiją ir apkaltinti R. P. smurto pavartojimu.

Šalia to, niekas nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kad ji buvo kaltinamojo mušama kumščiais per galvą, spardoma, netgi spardoma nukritusi.

Specialistas, be jau nurodytų kraujosruvų kaklo ir krūtinės srityje, nukentėjusiosios kūne kitokių sužalojimų nenustatė. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog nukentėjusiajai buvo medicininiai nustatyti kitokie sužalojimai kitose kūno vietose.

Teismas konstatuoja, jog byloje neįrodyta, jog kaltinamasis pavartojo prieš nukentėjusiąją jos nurodytą smurtą ir jai padarė konstatuotas kraujosruvas kakle bei krūtinėje, todėl jis išteisinamas, kaip nepadaręs veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ( Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ).

Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiosios R. G. pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl 10 000Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo R. P. atmetamas ( BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas ).

Kadangi kaltinamasis išteisinamas, todėl nukentėjusiosios turėtų įgaliotų atstovų ( Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtų advokatų R. P. ir D. I. V. ) teisinių paslaugų išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos, o jos turi būti apmokėtos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka ( BPK 106 straipsnio 5 dalies pagrindu ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytų požymių.

R. G. civilinį ieškinį prieš kaltinamąjį R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti

K. R. P. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.