Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-462/2013

Teisėjas Virginijus Gedeikis (Proceso Nr. 1-78-1-00112-2012-6)

2013 m. gegužės 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nustatyta 8 (aštuoni) mėnesiai.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 ir 2 d. terminuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 ir 87 str. nuteistajai paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – įpareigojimas nuteistajai visą šį laiką mokytis.

Teismas priteisė iš L. M., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš motinos I. M. ir tėvo V. M. lygiomis dalimis, 1 770,65 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų 65 ct) Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti.

Teismas priteisė iš L. M., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš motinos I. M. ir tėvo V. M. lygiomis dalimis, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) G. S. neturtinei žalai atlyginti, 1 000 (vieną tūkstantį litų) V. S. neturtinei žalai atlyginti, 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) V. S. išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą apmokėti, kitą ieškinio dalį atmetė. Nepilnametei G. S. priteistų pinigų tvarkytoja teismas paskyrė jos motiną V. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sužalojo mažametį, t. y. 2012 m. vasario 9 d., apie 10.30 val., viešoje vietoje - Plungės „Senamiesčio“ vidurinės mokyklos pirmo aukšto koridoriuje, pertraukos tarp pamokų metu, matant M. J., D. M. ir kitiems moksleiviams, dėl įvykusio vakarykščio konflikto su G. S. mokyklos valgykloje ir tualete, L. M. mažametei G. S., gim. „(duomenys neskelbtini)“, ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė smūgį per veidą ir ją pastūmė, taip padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, papiktino nukentėjusiuosius M. J. ir D. M., dėl mažametės sužalojimo turtinę ir neturtinę žalą patyrė jos motina V. S. Šiais įžūliais veiksmais nuteistoji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ji, nuteistoji, supranta, kad padarė nusikaltimą ir turi būti nubausta. Tačiau mano, kad nuosprendis jos atžvilgiu nėra teisingas ir turi būti pakeistas. Mano, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad G. būtų kažkur atsitrenkusi nuo jos pastūmimo ar smūgio. Tai patvirtino tik pati G. S. Todėl tvirtina, kad nuo jos smūgio delnu, o tiksliau – pirštų galais į veidą, tokie sužalojimai nukentėjusiajai, kokie buvo nustatyti, negalėjo atsirasti. Kai ji petimi ją užkliudė, nukentėjusioji į jokią sieną neatsitrenkė.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad ji, nuteistoji, tiki, jog nukentėjusioji supykusi ir susijaudinusi verkė, tačiau dar ilgai išbuvo mokykloje. Jeigu jai būtų buvę bloga, ji galėjo kreiptis į mokyklos medicinos darbuotoją, bet to nepadarė, reiškia, blogai nesijautė ir jai medikų pagalbos nereikėjo. Konfliktas mokykloje įvyko ryte, apie 10.30 val., po ko G. S. dar ilgai buvo mokykloje. Į medikus ji kreipėsi vakare, iš namų. Per tą laiką ji galėjo ir kitomis aplinkybėmis susižaloti, todėl mano, kad nėra įrodyta, jog ji būtų įvykdžiusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Todėl dėl šios nusikalstamos veikos ji turi būti išteisinta. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai yra priteista tokia didelė žalos atlyginimo suma.

Teismo posėdyje nuteistoji, jos atstovė pagal įstatymą ir gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. M. pripažino kalta bei nuteisė už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Tai, kad apeliantė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistosios atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamosios kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apeliantės L. M. deklaratyvaus pobūdžio tvirtinimo, kad nuo jos smūgio delnu, o tiksliau – pirštų galais į veidą, tokie sužalojimai nukentėjusiajai, kaip buvo nustatyti, negalėjo atsirasti, skundžiamą nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį keisti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Nors L. M. neigia padariusi nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Apylinkės teismas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė remdamasis nukentėjusiosios G. S., nukentėjusiojo M. J., nukentėjusiosios D. M., liudytojos V. M., liudytojos V. Š., L. Č., O. P., M. Z. parodymais.

Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuo jos smūgio delnu, o tiksliau – pirštų galais į veidą, tokie sužalojimai nukentėjusiajai, kaip buvo nustatyti, negalėjo atsirasti. Tačiau šie nuteistosios argumentai niekaip nepaneigia byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, jog apeliantė sudavė ranka nukentėjusiajai į veidą. Byloje išsamiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistoji vieną kartą ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai per veidą ir ją pastūmė, taip padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistoji teigdama, kad tik perbraukė pirštų galais nukentėjusiajai per veidą, siekia sušvelninti savo padėtį pagal baudžiamąjį įstatymą bei taip palengvinti savo teisinę atsakomybę. Tai, kad nuteistoji trenkė ranka nukentėjusiajai per veidą teisminio nagrinėjimo metu be nukentėjusiosios patvirtino liudytojais apklausti M. J., D. M., V. Š., L. Č., O. P., M. Z. (b. l. 198-200, t. 1; 19-21, t. 2). Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, visiškai atitinkantys bei papildantys vieni kitus. Svarbu ir tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog minėti liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti duoti neteisingus, nuteistąją kaltinančius parodymus. Todėl jų duotais paaiškinimais pirmosios instancijos teisme abejoti nėra jokio pagrindo.

Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Telšių poskyrio 2012-02-28 specialisto išvada Nr. G 95/12 (07) patvirtina, kad G. S. poodinė kraujosruva dešiniame skruoste padaryta kietu buku daiktu nemažiau vieno trauminio faktoriaus pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 7-8, t. 1). Ši specialisto išvada leidžia spręsti, jog nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, todėl teisėjų kolegija laiko, kad apeliantės tvirtinimas, jog ji tik pirštų galais perbraukė nukentėjusiajai per veidą, yra paneigtas visiškai. Kadangi tuo atveju, jeigu nuteistoji būtų tik perbraukusi tik pirštų galais nukentėjusiajai per veidą, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai nebūtų nustatyti tokio pobūdžio sužalojimai, kurie atsiranda (atsirado) sudavus smūgį.

Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias nuostatas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai įvertino visus įrodymus, tame tarpe ir specialisto išvadą bei į tai atsižvelgė, nustatydamas kaltinamosios L. M. veiksmų apimtį ir juos aprašydamas. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, kruopščiai juos ištyręs, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais. Išvados dėl L. M. kaltumo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

Nukentėjusiosios G. S. atstovė pagal įstatymą V. S. byloje pareiškė ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir papildomai civilinei ieškovei V. S. 10 000 Lt iš kaltinamosios L. M. ir subsidiariai iš jos tėvų (b. l. 30-34, t. 1). Ieškinyje akcentuojama, kad G. S. teko vykti į ligoninę ir joje praleisti penkias dienas, dėl sužalojimų ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, vėliau praleido užsiėmimus mokykloje, sutriko miegas, tapo nervinga, teko pirkti ir vartoti raminamuosius vaistus. Sukrėtimą vaikas patiria iki šiol, jaučiasi nesaugus, kadangi sužalojimas jai padarytas ypač brutaliai, be jokio pagrindo ar priežasties. Be to, ieškinyje toliau pažymima, kad ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė dėl dukros traumos išgyveno didelį sukrėtimą. Jos dukra G. S. buvo sužalota dienos metu, mokymo įstaigoje, kur formaliai turėjo būti saugi ir prižiūrima, o toks įvykis atsitiko netgi patalpų viduje, netoliese esant kitiems asmenims (b. l. 33, t. 1).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir pan.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš L. M., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš motinos I. M. ir tėvo V. M. lygiomis dalimis, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) G. S. neturtinei žalai atlyginti, 1 000 (vieną tūkstantį litų) V. S. neturtinei žalai atlyginti, 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) V. S. išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą apmokėti, kitą ieškinio dalį atmetė.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametę, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas ir patirti dvasiniai išgyvenimai, buvo gydoma stacionariai gydymo įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusiosios V. S. sveikata nusikalstamais veiksmais nebuvo sutrikdyta, tačiau dėl jos dukrai G. S. padaryto sužalojimo ji patyrė išgyvenimus.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo iš nuteistosios, o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš motinos I. M. ir tėvo V. M. lygiomis dalimis, nukentėjusiajai mažametei ir jos įstatyminei atstovei priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-669/2006 konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos (pavyzdžiui, nedarbingas asmuo gali gauti didelę pensiją, dividendus už nuosavybės teise turimas akcijas, pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, o darbingo asmens turto ir gaunamų pajamų gali nepakakti minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti). Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs niekur nedirbantis jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji L. M. yra Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos 10-tos klasės moksleivė, jokio pragyvenimo šaltinio neturi. Iš byloje esančios Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-27 pažymos apie Vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad L. M. tėvai yra išsituokę ir kartu negyvena. Motina su tėvu bendrauja tik tuomet, kai reikia spręsti dukters auklėjimo problemas. Motina nėra įgijusi jokios specialybės, nuolatinio darbo neturi, nuo 2011-10-24 yra registruota darbo biržoje. Šeimoje be L. auga dar vienas nepilnametis vaikas, 9 metų L. sesuo. L. vyresnysis brolis gyvena su tėvu. Šeima pragyvena iš savivaldybės gaunamos socialinės pašalpos (420 Lt) ir iš Vaikų išlaikymo fondo gaunamo 150 Lt išlaikymo už mažąją dukrą. Be to, vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje. (b. l. 120-121, t. 1). Įvertinus šiuos duomenis teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad greitu laiku ateityje nuteistosios L. M. ir jos motinos materialinė padėtis galėtų pasikeisti (pagerėti).

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priteista 3 000 Lt dydžio suma G. S. neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt dydžio suma V. S. neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra per didelė, neatitinkanti pusiausvyros tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) G. S. neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penkių šimtų litų) V. S. neturtinei žalai atlyginti.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistosios L. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir iš nuteistosios L. M., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš motinos I. M. ir tėvo V. M. lygiomis dalimis, nukentėjusiosios G. S. ir V. S. naudai priteista neturtinė žala mažintina.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistosios L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš L. M., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš motinos I. M. ir tėvo V. M. lygiomis dalimis, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) G. S. neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penkis šimtus litų) V. S. neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.