Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-193-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
2A-193-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
Trečiasis asmuo
AB „Lietuvos draudimas“, viešoji įstaiga „R.Zolubo fotomokykla“, R. B.
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „BPTS Europa“
Advokatai
Tomas Talutis
Kategorijos
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-193-302/2010Procesinio sprendimo kategorijos 44.8; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovės atstovui Arūnui Paukštei,atsakovo atstovui advokatui Tomui Talučiui,trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Viktorijai Katilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. apeliacinį skundą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BPTS Europa“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, viešoji įstaiga „R.Zolubo fotomokykla“, R. B. , dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L.P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 16-20), prašydama priteisti iš atsakovo UAB „BPTS Europa“ 98 000 Lt neturtinės žalos ir 10 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. apie 19.30 val. prekybos centre „Europa“, antrame aukšte, nuo metalinių kopėčių griūdamas vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo – R. B. ) krito ant ieškovės ir perskėlė jai galvą, sumušė petį bei sužalojo ausį. Ieškovė greitosios medicinos pagalbos ekipažo buvo išvežta į Greitosios pagalbos ligoninę, kur jai susiuvo kirstinę žaizdą, padarė kompiuterinę tomografiją, diagnozavo galvos smegenų sukrėtimą, po apžiūros paleido namo ambulatoriniam gydymui. Po traumos gydėsi klinikoje „Northway“. Ieškovė nurodė, kad jai padaryta neturtinė žala: sveikatos sutrikdymas, galvos skausmai, dvasiniai sukrėtimai, nepatogumai, bendravimo galimybių ribojimas, kurią ieškovė įvertina 100 000 Lt. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į minėto prekybos centro valdytoją atsakovą UAB „BPTS Europa“, kuris ją nukreipė į jo civilinės atsakomybės draudiką AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo įmonė patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 Lt, kurie ir buvo L. P. išmokėti. Atsižvelgiant į patirtą žalą, į ieškovės turtinę padėtį (šeimos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 10 000 Lt, turtas sudaro apie 800 000 Lt), jai turi būti priteista 98 000 Lt padarytos neturtinės žalos bei 10 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB „BPTS Europa“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui. UAB „BPTS Europa“ procesinė padėtis turėtų būti keičiama į trečiojo asmens, o atsakovu nurodytas AB „Lietuvos draudimas“, kadangi esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Atsakovo draudikas AB „Lietuvos draudimas“ jau atliko draudiminio įvyko tyrimą ir nusprendė dėl draudimo išmokos mokėjimo. Ieškovės patirta žala įvertinta 2 000 Lt, iš to seka, kad šiuo metu vyksta ginčas dėl draudimo išmokos dydžio. Ieškovas savo civilinę atsakomybę yra apsidraudęs 10 mln. litų, todėl ieškinio tenkinimo atveju, draudimo suma būtų pakankama atsiradusiai žalai apmokėti. Sprendimą dėl draudimo išmokos dydžio gali priimti tik jo draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl neturtinės žalos dydžio atsakovas nurodė, kad reikalaujama neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai. Pagal teismui pateiktus įrodymus ieškovės sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, lemiantis neturtinės žalos dydį. Teismų praktika rodo, kad bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteista neturtinė žala paprastai neviršija 10 000 Lt. Atsakovo tiesioginės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra. Ieškovę sužalojo vienas iš VšĮ R.Zolubo fotomokyklos organizuojamos foto parodos rengėjų, kuriam buvo išduotos kopėčios tinkamos naudojimui (tinkamumas tikrintas 2008-08-29). Civilinėje atsakomybėje žalą padariusio asmens turtinė padėtis teisiniu požiūriu turi reikšmės tik išimtiniais atvejais ir vertinama tik sprendžiant klausimą dėl galimo žalos atlyginimo mažinimo.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė L. P. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. sausio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš UAB „BPTS Europa“.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovui kaip asmenų aptarnavimo paslaugas teikiančiam asmeniui atsirado pareiga atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą, nes savo kaltės teikiant aptarnavimo paslaugas elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas prekybos centro lankytojų saugumas, nenuginčijo, neabejotinai egzistuoja ir priežastinis ryšys dėl atsakovo netinkamo, nerūpestingo ir nepakankamai dėmesingo savo klientams elgesio bei atsiradusių pasekmių – kaip tai nustato Civilinio kodekso 6.247 str. – ant ieškovės nugriuvo kopėčios ir ją sužalojo, nesant jokių įspėjamųjų ženklų apie vykdomus darbus, užtvaro ar pan., būtent atsakovui priklausančiose prekybos centro patalpose. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovui kyla atsakomybė ir kaip statinio (prekybos centro „Europa“ patalpų) valdytojui pagal Civilinio kodekso 6.266 str. Atsakovas, turėdamas pareigą, neatsižvelgė į trečiajam asmeniui išduotų kopėčių saugumą, arba nesiėmė priemonių užtikrinti, kad parodos rengimo darbai vyktų tuo metu, kai prekybos centre mažiausiai lankytojų, arba imtųsi kitų papildomų saugumo priemonių, be to, jis neatliko jokių veiksmų padarytai žalai sumažinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama atsakovo patalpose, elgėsi pakankamai apdairiai, bandė išvengti galimų pasekmių, byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad atsakovė, kaip teigia atsakovas, pati galėjo būti neapdairi ir išvengti sužalojimų, todėl nėra jokių prielaidų mažinti žalos dydį pagal CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. ir 6.297 str.

Teismas nurodė, kad ieškovės sveikatos sutrikdymas neabejotinai jai sukėlė fizinį skausmą bei nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl paties įvykio, jo aplinkybių, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo kaltė dėl jos sveikatos sužalojimo nėra tyčinė, o pasireiškė dideliu neatsargumu, sveikata ieškovei sutrikdyta nesunkiai, jokių rimtesnių pasekmių trauma kol kas nesukėlė, atmesdamas ieškovės motyvą, kad Greitosios pagalbos ligoninėje atlikta kompiuterinė tomograma padarė žalingą poveikį jos sveikatai, kadangi ieškovė galėjo nesutikti ją atlikti, jei manė, kad tai dar labiau pakenks jos sveikatai, įvertindamas šalių turtinę padėtį, kad ieškovės vidutinės mėnesio pajamos (1 715 Lt) jos nedarbingumo laikotarpiu (12 d.d.) buvo apie 935 Lt atskaičius mokesčius, o atsakovo įstatinio kapitalo dydis yra 45 mln. Lt, įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą 7 000 Lt. Ir kadangi AB „Lietuvos draudimas“ jau yra atlyginęs 2 000 Lt žalą, ieškovei priteisė 5 000 Lt.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 10 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kaip nepagrįstą ir priteisė jai atitinkamai 5 procentus metinių palūkanų.

Dėl atsakovo tinkamumo teismas nurodė, kad ieškovė pasinaudojo savo teise ieškinį pareikšti žalą padariusiam asmeniui UAB „BPTS Europa“, trečiuoju asmeniu nurodydama draudimo bendrovę, kuri yra atsakovo civilinės atsakomybės draudikas, tokiu būdu atsakovą pripažino tinkamu.

Šalies argumentai

Ieškovė L.P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo likusius 98 000 Lt padarytos neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad jai padaryta neturtinė žala, nei jai yra atlyginusi draudimo bendrovė bei pirmosios instancijos teismas, yra žymiai didesnė. Teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, įvertinęs tik jos gaunamas pajamas (apie 1 700 Lt per mėnesį), tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turi apie 800 000 Lt turtą, kad jos šeimos pajamos yra keletą kartų didesnės (apie 10 000 Lt per mėnesį).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu ieškovei, padarytą žalą įvertindamas 7 000 Lt. Tokiu būdu liko neatlyginta ieškovei padaryta žala, nes teismas nuvertino žmogaus skausmą, sveikatą ir dvasinius išgyvenimus bei neproporcingai apgynė didžiulį pelną gaunančios korporacijos interesus.

Teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad ant ieškovės nukrito tretysis asmuo R. B. , nes byloje esantys įrodymai aiškiai nurodo, kad ant ieškovės nukrito ne žmogus, bet kopėčios.

Teismas klaidingai atmetė ieškovės motyvą, kad ieškovei atliekant kompiuterinę tomogramą buvo padarytas žalingas poveikis jos sveikatai nurodydamas, kad ji galėjo atsisakyti ją atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančia medžiagą, surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis), bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), vadovaujantis pagrindiniais civilinio proceso principais, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, nėra teisinio pagrindo.

Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. apie 19.30 val. prekybos centre „Europa“, antrame aukšte, ieškovei L. P. buvo sutrikdyta sveikata, jai ant galvos nukritus žmogui su kopėčiomis (t. 1, b.l. 23-25). Specialisto išvadoje Nr. G 4585/08(01) nurodyta, kad L. P. viršugalvyje dešinėje, 2 cm nuo vidurio linijos ir 5 cm virš pakauškaulio gumburo, įstriža 5 cm ilgio žaizda, susiūta penkiomis siūlėmis. L. P. padaryta kirstinė žaizda viršugalvyje dešinėje, galvos smegenų sukrėtimas, tikėtinai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-09-04), kieto daikto poveikyje. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 6). 2009-01-29 išraše iš L. P. medicininių dokumentų nurodyta, kad atlikta galvos kompiuterinė tomograma, diagnozė: smegenų sutrenkimas, nedarbinga ieškovė buvo nuo 2008-09-05 iki 2008-09-22 (b.l. 23). Ieškovei atsakovas UAB „BPTS Europa“ ir tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atlygino 2 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovei priteisė 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Byloje ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo fakto nėra, apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašydama jai priteisti 98 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl kolegija, nesant pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, nes viešojo intereso pažeidimo nenustatyta, pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Neturtinės žalos, kuri pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai pripažįstama, kad išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), nuvertino žmogaus skausmą, sveikatą ir dvasinius išgyvenimus ir neproporcingai apgynė didžiulį pelną gaunančios korporacijos interesus, tačiau kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas šiai bylai aplinkybes ir nustatė teisingą, neprieštaraujantį teismų suformuotai praktikai, neturtinės žalos dydį. Teismas tinkamai įvertino tokias reikšmingas aplinkybes, kad ieškovei sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, neturint duomenų apie tai, kad jos patirta trauma jai būtų sukėlusi kokių nors rimtesnių pasekmių, įvertinant tai, kad atsakovas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas prekybos centro lankytojų saugumas, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir kt. Kolegija tuo pačiu pažymi, kad geri atsakingo už žalą asmens veiklos rezultatai negali sąlygoti didesnio nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, turi būti atsižvelgiama į visumą aplinkybių, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

Pasak apeliantės, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, įvertinęs tik jos gaunamas pajamas (apie 1 700 Lt per mėnesį), tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovė turi apie 800 000 Lt vertės turto, kad jos šeimos pajamos yra keletą kartų didesnės (apie 10 000 Lt per mėnesį). Kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, ir nors kriterijų sąrašas šioje teisės normoje nėra baigtinis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu subjektyviu faktoriumi kaip nukentėjusiosios turimas turtas teismui nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vadovautis, nes jis niekaip neatspindėtų ieškovei padarytos neturtinės žalos dydžio. Kolegija sprendžia, kad ieškovės negautos pajamos jos nedarbingumo laikotarpiu teismui buvo pakankamas kriterijus, remiantis kuriuo kartu su kitais kriterijais teismas galėjo spręsti dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio.

Apeliantė nurodo, kad teismas klaidingai atmetė ieškovės motyvą, kad ieškovei atliekant kompiuterinę tomogramą buvo padarytas žalingas poveikis jos sveikatai nurodydamas, kad ji galėjo atsisakyti ją atlikti, tačiau toks argumentas neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip jau buvo konstatuota, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimui tokią sumą, kuri nustatyta tinkamai įvertinant visus tam reikšmingus kriterijus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes sprendime konstatuodamas, kad ant ieškovės nukrito tretysis asmuo R. B. , nes, pasak jos, byloje esantys įrodymai (ieškovės, paties R. B. parodymai, specialisto išvada ir kt.) aiškiai nurodo, kad ant jos nukrito kopėčios, tačiau kolegija pažymi, kad šis argumentas yra nereikšmingas sprendžiant dėl ieškovei priteisto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, nes visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nustatytos ir nėra ginčijamos, atsakingu už ieškovei padarytą žalą asmeniu pripažintas atsakovas UAB „BPTS Europa“, tai, kokiu būdu ieškovei buvo padarytas sveikatos sutrikdymas (ar kopėčioms, ar žmogui nukritus ant ieškovės), nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad jai priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas. Be to, toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, teismas nustatė, kad ieškovei sveikata buvo sutrikdyta ant jos galvos nukritus kopėčioms.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistos neturtinės žalos dydis paprastai neviršija 10 000 Lt, jis svyruoja nuo 1 000 Lt iki 10 000 Lt, tokiu būdu kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos dydžio, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė ieškovei 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nėra pagrindo priteisti apeliantei jos prašomų 98 000 Lt, nes tokia suma yra neadekvačiai didelė, neatitinkanti teismų suformuotos praktikos šiuo klausimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 832,53 Lt atstovavimo išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Lt šių bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Priteistinas išlaidų dydis atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės L. P. į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio, 93 straipsnio 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. P. UAB „BPTS Europa“ naudai 1 000 Lt ir į valstybės biudžetą 16,15 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusNeringa Švedienė