- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1208-270/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Civilinis ieškovas
- Ž. B., A. B., E. R., D. R.
- Kaltinamasis
- Ž. A.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Ž. B., A. B., E. R., D. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, 11 klasėje, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), teistas 2 kartus:
1) 2005-04-20 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - bauda 750 Lt (6 MGL); 2005-04-28 baudą sumokėjo;
2) 2006-08-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 302 str. 1 d., 180 str. 2 d.- l metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2007-03-06 paleistas iš Pravieniškių PN - atvirosios kolonijos atlikus bausmę, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012-07-02 apie 10.30 val. prie 25-ojo namo, Kalvarijų g., Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiųjų nepilnamečių A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu, t.y. nukentėjusiajam nepilnamečiui A. B. ranka vieną kartą trenkė į kairės pusės žandą, dėl ko pastarasis atsitrenkė į sieną, o nukentėjusiajam nepilnamečiui D. R. vieną kartą kumščiu smogė į dešinės pusės smilkinį, vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės žandą, pastarajam nugriuvus vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės žandą, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė nukentėjusiajai Ž. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 Clasic" su Tele 2 sim kortele, 200 Lt vertės, ir „Nokia 5220", 500 Lt vertės, nukentėjusiajam E. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01" su Tele 2 sim kortele, 249 Lt vertės, 2 GB atminties kortelę, 30 Lt vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą - nukentėjusiajai Ž. B. priklausantį 700 Lt ir nukentėjusiajam E. R. 279 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Kaltinamasis Ž. A. tiek per apklausas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 51,55), tiek ir apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad jis su D. R. pažįstamas seniai, nes iš jo ankščiau buvo pirkęs mobiliuosius telefonus. Kaltinime nurodytu laiku pas jį iš Baltarusijos buvo atvažiavęs pažįstamas, vardu Valerijus, kuriam jis brangiau parduodavo mobiliuosius telefonus. Jis paskambino D. R. ir paklausė ar turi parduoti mobiliųjų telefonų, šis atsakė, jog turi. Susitikus su D. R. ir jo draugu jis paėmė vaikinų duotus telefonus ir juos nunešė adresu Kalvarijų g. 6, kur buvo apsistojęs Valerijus. Jis D. R. pasakė, kad eina parduoti telefonus ir kad jie palauktų. Jokių smūgių jis nei D. R., nei su juo atėjusiam vaikinui nesudavė, jie patys atidavė telefonus. Valerijui jis pardavė 2 telefonus už 200 Lt, o D. R. telefoną Valera norėjo pirkti už 180 Lt. Kadangi D. R. užsiprašė 250 Lt, tai Valera pasakė, kad nueis kartu su juo ir bandys nusiderėti. Jis kartu su Valera nuėjo ten, kur liko laukti jo Dmitrijus su draugu, tačiau jų nebebuvo. Neradęs vaikinų, jis pinigus išleido. Po savaitės jam paskambinęs D. R. pasakė grąžinti telefonus ir 1200 Lt, o A. B. pranešė, kad nesikalbės, ir pareikalavo 10000 Lt. Apie tai, kad policijoje parašytas pareiškimas D. R. neprasitarė. Taip pat paaiškino, jog jo parodymai ir nukentėjusiųjų yra prieštaringi, nes jie yra iš asocialių šeimų ir taip visokiais būdais bando užsidirbti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltę patvirtina sekantys įrodymai:
Nukentėjusioji Ž. B. teisme paaiškino, jog jos sūnus A. B., kuriam 15 metų, turėjo du mobilaus ryšio telefonus „Nokia 2700 Classic" ir „Nokia 5220", kuriuos ji pati buvo padovanojusi sūnui. Vienas telefonas kainavo 500 Lt, kitas – 200 Lt. Atėjęs sūnus jai papasakojo, jog jį apiplėšė vaikinas Žygimantas, pravarde „Radža“, kuris ir pagrobė minėtus telefonus. Sūnus buvo sužalotas, jam buvo sumuštas veidas. Dėl to jie kreipėsi į policiją, rašė pareiškimą, vyko į įvykio vietą, apklausiant sūnų policijoje ji pati dalyvavo apklausoje. Į medikus dėl padarytų sumušimų sūnui nesikreipė, nes visą dieną su sūnumi praleido policijoje. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti.
Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji Ž. B. nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 18).
Nepilnametis nukentėjusysis A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 23,24) ir teisme davė parodymus iš kurių seka, kad jis pats asmeniškai Ž. A. nepažinojo, su juo supažindino draugas D. R.. Jam būnant kartu su D. R. paskambino Ž. A.. Pakalbėjęs telefonu D. R. paklausė jo ar šis turi telefoną, kurį norėtų parduoti. A. B. atsakė, jog turi. Susitikę šeštadienį prie Europos parko su Ž. A., kurį D. R. pristatė jam kaip „Radža“, šis pasakė, jog neturi pinigų ir pasakė palaikyti telefoną ir jo neparduoti iki kito sekmadienio. Sutarė, jog telefoną Ž. A. pirks už 80 Lt, telefoną jis pardavinėjo su mamos žinia ir leidimu. Kitą dieną jie visi vėl susitiko tame pačiame parke, kur A. B. padavė Ž. A. telefoną, o šis apžiūrėjęs duotą telefoną paklausė ar yra priedai prie telefono, į tai A. B. atsakė, jog nėra. Ž. A. pasakė, jog jis netoliese gyvena, todėl gali eiti į namus pažiūrėti ar jo telefonui tiks jo turimi priedai. Visiems trims einant kartu pro arką, Ž. A. jam trenkė į žandą, dėl ko A. B. atsitrenkė į sieną, tuomet jis atėmė ir antrą jo turėtą telefoną „Nokia 5220“, kurio jis neketino parduoti Ž. A. ir kurį matė kaltinamasis, nes juo A. B. kalbėjosi, kuomet paskambino draugas. Kaltinamasis taip pat sudavė ranka į veidą D. R., o kai šis pargriuvo, dar kartą spyrė su koja ir ištraukęs iš kelnių kišenės D. R. telefoną, bei su kitais 2 telefonais, nubėgo per kiemus. Jis nebūtų pardavinėjęs savo telefono „Nokia 5220", kadangi tas telefonas buvo brolio dovana, jis buvo originalus ir daugiau jis telefonų neturėjo, o ir mama nebūtų pirkusi naujo telefono. D. R. nenorėjo parduoti savo telefono, taip ir pasakė „Radžai". Jie nubėgo prie D. R. namų, kur jo dėdė iškvietė policijos pareigūnus. Jie su policijos pareigūnais dar bandė ieškoti „Radžos" prie Europos ir Ozo, tačiau pavažinėjus jie nerado „Radžos". Jis grįžęs namo iš karto papasakojo mamai ir kartu nuėjo į policiją. Žandą jam skaudėjo apie savaitę. Pirmą dieną jam nesimatė mėlynės, todėl galvojo, kad nieko baisaus ir praeis savaime, todėl ir nesikreipė į medikus Rugpjūčio mėnesio pradžioje „Radža" bandė su juo susisiekti per D. R. ir tartis, tačiau jis atsisakė susitikinėti. Tyrimo metu jis Ž. A. atpažino pagal jo nuotrauką.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis nepilnametis A. B. atpažino kaltinamąjį Ž. A., kaip asmenį, kuris 2012- 07-02 apie 10.30 val. prie 25-ojo namo, Kalvarijų g., Vilniuje, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 2700 Classic" ir "Nokia 5220" (b.l. 26-27).
Nukentėjusysis E. R. paaiškino, kad jis atstovauja savo brolį D. R., nes jų mama neįgali. Kaltinamojo iki įvykio jis nepažinojo, o 2012-07-02 apie 12.00 val. jam paskambinęs brolis D. R. papasakojo, kad Kalvarijų g. 25, Vilniuje, jį apiplėšė vaikinas, pravarde „Radža" ir pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2- 01" su sim. kortele, kurį jam buvo nupirkusi mama. Jis pats tuo metu buvo mokykloje ir brolis prašė atvažiuoti. Jam atvažiavus, brolis papasakojo apie plėšimą, sakė, jog jis buvo mušamas ir kojomis. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C2-01" buvo grąžintas policijoje. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nepilnametis nukentėjusysis D. R. paaiškino, kad jam 2012-07-02 paskambino Ž. A. ir paklausė ar šis turi parduoti telefoną. Buvo pardavinėjamas jo draugo A. B. telefonas „Nokia 2700“ už 80 Lt, tačiau jokios kalbos apie vogtus telefonus nebuvo. A. B., D. R. ir Ž. A. dėl telefono susitiko, susitikimo metu Ž. A. jo paklausė ar šis dar turi parduoti telefoną. A. B. pasakė, jog jis turi dar vieną telefoną, tačiau jo neparduoda. Po pokalbio, Ž. A. pasakė, jog reikia eiti patikrinti telefoną ar veikia. Einant visiems kartu link arkos, kurioje žmonių nebuvo, arkoje, Ž. A. smogė A. B. į kairį žandą, po ko šis atsitrenkė į sieną, tuomet Ž. A. paėmė A. B. antrą telefoną. Priėjęs prie jo Ž. A. sudavė ir jam porą smūgių ranka į galvą, jis nukrito, dar spyrė su koja ir iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną ir pabėgo. Jiedu nuėjo pas netoliese gyvenantį D. R. dėdę, kuris iškvietė policiją. Po poros savaičių per jo mamą, paskambino Ž. A. ir pasiūlė susitikti. Jiedu susitiko prie stoties, kur Ž. A. atidavė jam telefoną be kortelės, kurią sulaužė. Kategoriškai patvirtino, jog jis niekada neturėjo vogtų telefonų, su kaltinamuoju susipykęs nebuvo ir pagrindo jį apkalbėti taip pat neturi.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis nepilnametis D. R. atpažino kaltinamąjį Ž. A. kaip asmenį, kuris 2012-07-02 apie 10.30 val. prie 25 namo, Kalvarijų g., Vilniuje, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01" (b.l. 26-27)
Atlikus mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 2700 Classic" ir "Nokia 5220" IMEI kontrolę, jų buvimo vietos nustatyti nepavyko (b.l. 7-17).
Atlikus mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2700 Classic" IMEI kontrolę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-07-02 18.48 val. iki 2012-07-03 09.35 val. į telefoną buvo įstatyta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Ž. A. (b.l. 10-11).
Iš bendrojo pagalbos centro įvykių ataskaitos matyti, jog 2012-07-02 11.02 val. buvo gautas pranešimas, kad iš pranešėjo ir jo draugo pavogti 3 nokia telefonai, pranešėjo teigimu, jaunuoliai buvo sumušti (galimai pažįstami), nuostolis 500-700 Lt, lauks vietoje (b.l. 3,4).
Iš 2012-07-02 Vilniaus apskrities VPK PR 1 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio A. Š. tarnybinio pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su vyr. patruliu L. A., apie 11.25 val. iš VPK OVS buvo gauta informacija, kad Kalvarijų g. 190, Vilniuje lauks vaikai, pas kuriuos pavogti telefonai. Atvykus į vietą, pareigūnus pasitiko nepilnamečiai D. R. ir A. B., kurie paaiškino, kad iš matymo pažįstamas asmuo pavogė 3 mobiliuosius telefonus „Nokia“, pasišalino link Kalvarijų g. Nurodyto asmens nepavyko rasti, nepilnamečiams patarta su tėvais kreiptis į policijos komisariatą (b.l. 6).
Pagal BK 180 str. 1 d. plėšimas yra tuo atveju, kai pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimo pavojingumą parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata ir žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu pavartotas fizinis smurtas yra priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu vartojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis žmogaus kūnui. Jo padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis Ž. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės nepripažino, nurodė, jog telefonus iš nukentėjusiųjų jis pirko tikslu perparduoti iš Baltarusijos atvykusiam „Valerai“, jokių smūgių nei D. R., nei su juo atėjusiam vaikinui jis nesudavė, nukentėjusieji patys atidavė telefonus, teigdamas, jog tokiu būdu nukentėjusieji nori pasipelnyti. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytą nusikaltimą, nes tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir Ž. A. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apklausti teisme nepilnamečiai nukentėjusieji D. R. ir A. B. kategoriškai patvirtino, jog Ž. A. nukentėjusiajam nepilnamečiui A. B. ranka vieną kartą trenkė į kairės pusės žandą, dėl ko pastarasis atsitrenkė į sieną, o nukentėjusiajam nepilnamečiui D. R. vieną kartą kumščiu smogė į dešinės pusės smilkinį, vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės žandą, o pastarajam nugriuvus, vieną kartą koja spyrė į dešinės pusės žandą, ir pagrobė jų turėtus telefonus. Šiuos nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymus patvirtino jų atstovai-nukentėjusieji Ž. B. bei E. R., kurie teisme patvirtino, jog apie įvykdyto nusikaltimo aplinkybės jiems tapo žinomos iš nepilnamečių nukentėjusiųjų pasakojimų. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis, turėdamas tikslą pagrobti telefonus, sukurdamas neva telefonų pirkimą-pardavimą bei žinodamas, jog nukentėjusieji juos turi su savimi, ir tokiu būdu įgydamas nukentėjusiųjų pasitikėjimą juo, o šis pasirinkdamas atokią vietą (arką), kurioje nukentėjusiųjų teigimu nebuvo žmonių, savo elgesiu įgyvendino sumanymą, suduodamas smūgius jis nukentėjusiesiems sukėlė skausmą, sudarė keliančią nerimą situaciją ir saugumo trūkumą, ir tokiu būdu atimdamas galimybę jiems priešintis, užvaldė svetimus telefonus. Nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes šie jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir sutampantys su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusieji iš karto po įvykdyto nusikaltimo kreipėsi pagalbos į jiems artimus suaugusius asmenis bei apie tai pranešė policijos pareigūnams, kuriems atvykus į įvykio vietą jie nurodė, jog iš matymo pažįstamas asmuo pavogė jų telefonus. Kaltinamojo versija, jog nusikaltimo jis nedarė yra neįtikinama ir jokiu bylos įrodymu nepagrįsta.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra visiškai įrodyta ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kadangi jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, suduodamas smūgius nepilnamečiams D. R. ir A. B. ir tokiu būdu atėmęs galimybę jiems priešintis, pagrobė svetimą turtą. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo Ž. A. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimas yra tyčinis apysunkis ir pavojingas visuomenei, į tai, jog plėšimas įvykdytas nepilnamečių asmenų atžvilgiu, į jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – Ž. A., dirba, mokosi, šeimoje augina 2 vaikus, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, anksčiau 2 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus ilgam laiko tarpui po paskutinio teistumo ir esant išnykusiam teistumui, administracine tvarka baustas (b.l. 66-72), į Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės įskaitą neįrašytas (b.l. 75), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 76), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 77). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjus.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Ž. B. pateikė 700 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Byloje nustatyta, jog dėl Ž. A. nusikalstamos veikos nukentėjusioji Ž. B. patyrė turtinę žalą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog jos sūnus A. B. turėjo du telefonus. Kaip paaiškino, nukentėjusioji, vieno telefono „Nokia 5220" kaina 500 Lt, kitas, kaip ji pažymėjo, senesnis telefonas „Nokia 2700 Clasic", buvo pirktas už 200 Lt, tačiau sūnus ketino parduoti jį už 80 Lt. Nepilnametis nukentėjusysis A. B. patvirtino, jog „Nokia 2700 Clasic" jis buvo sutaręs parduoti už 80 Lt, būtent už tokią sumą mama jam ir leido parduoti telefoną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei realią telefono vertę, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš Ž. A. Ž. B. naudai 580 Lt turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-07-23 iki 2012-07-24.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant Ž. A.:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Ž. B. 580 Lt turtinę žalą.
Ž. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios Ž. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš Žygimanto A. Ž. B. naudai 580 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.