- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 2YT-12382-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00651-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- P. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. R., L. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. R., L. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusio sutuoktinio G. D. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis G. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. D. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 15/100 dalis grūdų valymo - džiovinimo punkto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 15/100 dalis grūdų sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 15/100 dalis grūdų džiovyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 15/100 dalis kiemo statinių (stoginė), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Po G. D. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Faktiškai mirusiojo palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja, kuri po sutuoktinio mirties liko gyventi tuose namuose, naudojosi namuose esančiu turtu - baldais, namų apyvokos reikmenimis, tvarkė visus pastatus, mokėjo reikiamus mokesčius. Tuose namuose P. D. gyvena pastoviai. Pareiškėja taip pat naudojosi ir dabar naudojasi kitu sutuoktinio vardu registruotu turtu - grūdų valymo - džiovinimo punktu, grūdų sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos šeima pastoviai naudojosi dalimi minėto grūdų sandėlio. Jiems priklausė 15 procentų grūdų sandėlio. Pagal susitarimą su kitais grūdų sandėlio savininkais D. naudojosi keturiais sandėlio aruodais ir tuose aruoduose laikė grūdus. Po G. D. mirties sandėlyje liko sandėliuojamos kelios tonos kvietrugių, taip pat iki šiol laikomi žemės dirbimo įrankiai - kastuvai, grėbliai, lentos, naudotas šiferis, kiti daiktai. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į pareiškėjos sutuoktinio G. D. palikimą, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo G. D. palikimo perėjimą valstybei. Jeigu išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad P. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad šioje byloje nėra paveldimas žemės sklypas, ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, todėl valstybę šiuose teisiniuose santykiuose turi atstovauti VĮ Turto bankas. Jeigu teismas nustatys, kad po pareiškėjos sutuoktinio mirties pareiškėja atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol, neprieštaraus, kad juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas.
Suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepime nurodė, kad atsisako savo palikimo dalies mamos P. D. naudai.
Suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir G. D. (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką (b. l. 6). Pareiškėjos sutuoktinis G. D. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). Po G. D. mirties liko 15/100 dalis grūdų valymo - džiovinimo punkto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 15/100 dalis grūdų sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 15/100 dalis grūdų džiovyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 15/100 dalis kiemo statinių (stoginė), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-14). Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymos matyti, kad dėl G. D. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nepradėtos (el. b. l. 32).
Pareiškėja nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinio mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos sutuoktinio G. D. mirties pareiškėja per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi po jo mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėja po sutuoktinio mirties gyvena tuose pačiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rūpinasi mirusio sutuoktinio asmeniniais daiktais, naudojasi visu namuose likusiu turtu, jų įsigytais baldais, namų apyvokos daiktais, moka reikiamus mokesčius. Taip pat pareiškėja iki dabar naudojasi sutuoktinio vardu registruotu turtu - grūdų valymo - džiovinimo punktu, grūdų sandėliu, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos šeima sandėlyje laiko kelias tonas kvietrugių, taip pat žemės dirbimo įrankius - kastuvus, grėblius, lentas, naudotą šiferį, kitus daiktus. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio G. D. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja P. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl turto, likusio po G. D. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.